Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Švietimo sistema. Dabarties ir tarpukario Lietuva

Autorius: Ruslanas

Švietimo sistemų palyginimas

Dabarties ir tarpukario Lietuva

Vilnius

2005

Tarpukario Lietuvos švietimas

“Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas”, – skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras J.Yčas 1918 m. vasario 16-ąją.

Carinės okupacijos palikimas buvo menkas: 1923 m. 32,64% Lietuvos gyventojų buvo beraščiai. Tad reikėjo mažinti neraštingumą, kelti bendrąjį išsilavinimą. Pradinių mokyklų mokytojai, jaunimo organizacijos, švietimo draugijos organizavo kursus, lavinimosi būrelius, laikė knygynėlius, skaityklas, kūrė vakarines mokyklas. Ūkininkų švietimu rūpinosi Žemės ūkio rūmai. Nuo 1929 m. pradėti steigti jaunųjų ūkininkų rateliai (1939 m. buvo 46 tūkst. narių). Darbo rūmai rengė kursus darbininkams. Organizuotas švietimas kariuomenėje. Liaudies universitetus steigė įvairios draugijos: V.Kudirkos švietimo, vyskupo M.Valančiaus, Kultūros švietimo draugijos, Lietuvių mokytojų tautininkų sąjunga, Darbo rūmai. Rūpintasi rengti švietimo įstatymą, bet nespėta jo priimti.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinių vaikų ugdymu pirmaisiais valstybės kūrimosi metais daugiausia rūpinosi draugijos (Lietuvos vaiko draugija įsteigė 116 darželių; Vincento Pauliečio labdaros draugija – 45 darželius), vienuolijos, buvo privačių darželių. 1940 m. darželius lankė apie 5 tūkst. vaikų, juose dirbo apie 150 auklėtojų.

1936 m. ikimokykliniu ugdymu ėmė rūpintis Lietuvos švietimo ministerija, rengtasi ikimokyklinį švietimą įjungti į bendrą švietimo sistemą kaip parengimo pradiniam mokslui pakopą.

Pradžios mokslas

1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams. Mokyklos steigtos ten, kur susidarydavo 30-ies vaikų grupė. 925 m. įstatymas numatė 1 komplekso mokyklą 500 gyventojų. Prie to priartėta 1935 m. Privalomojo mokslo prievolė pradėta vykdyti 1927 – 1928 m. m., visuotinai įvesta 1930 m. 1929 – 1930 m. Lietuvos pradinių mokyklų statistika: 2 386 mokyklos (iš jų 2 158 lietuvių, 122 žydų, 25 lenkų, 16 vokiečių, 13 rusų, 7 latvių, 45 mišrios). Dirbo 3 777 mokytojai, mokėsi 155 288 vaikai. Nuo 1932 m. mokykloms statyti valstybė ir savivaldybės kasmet išleisdavo po 2 mln. Lt.

Vidurinis mokslas

1918 m. besikurianti Lietuvos valstybė savo žinion perėmė 8 gimnazijas ir 11 progimnazijų. 1920 m. sausio pradžioje jau buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos, 16 vidurinių mokyklų, 15 iš jų – privačios, orientuotasi į krašto poreikius.

1918 – 1925 m. švietimo pertvarka reformavo ne tik mokyklų tinklą, bet ir ugdymo turinį. Rūpintasi vadovėlių leidimu. Buvo perspausdinami pataisyti ankstesnieji, verčiami iš užsienio kalbų nauji, rašomi lietuviški originalūs, visų pirma gimtosios kalbos ir Lietuvos istorijos vadovėliai. Jų leidimu nuo 1919 m. rūpinosi Knygų leidimo komisija. Terminiją tvarkė J.Jablonskis, M.Šikšnys, K.Šakenis, J.Elisonas ir kiti. Plėtojosi naujas požiūris į ugdymo tikslus ir uždavinius, sklido naujos didaktinės pažiūros ir pedagogikos europietiškosios naujovės. Eksperimentinės psichologijos idėjas pirmasis Lietuvoje pradėjo skleisti J.Vabalas – Gudaitis. P.Mašiotas siūlė individualizuoti mokymą, t.y. aukštesniųjų klasių moksleiviams suteikti galimybę mokomuosius dalykus pasirinkti pagal savo polinkius ir interesus. Filosofas Vydūnas ragino ugdyti vaiko intelektines ir dorines galias. Vokiečių pedagogo F.V.Forsterio idėjas propagavo rašytoja ir pedagogė M.Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana). Originali ir reikšminga S.Šalkauskio sukurta “pilnutinio ugdymo” sistema. Jis ragino siekti ugdymo integralumo, remtis jo sukurtos

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Rašykite komentarą

-->