Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Švietimas Lietuvoje

Autorius: Giedrė

Apie švietimą Lietuvoje

Pirmieji tarybiniai mokslo metai baigėsi neįprastai: birželio mėnesį, kartais tiesiai iš egzaminų ar mokinių išleistuvių kaip nepageidaujami ir priešiški elementai į tolimiausius naujos ”plačiosios tėvynės” kraštus buvo išvežti šimtai Lietuvos mokytojų. Užtat po savaitės kiti, likę gyvi ir sveiki (bent Kaune) su savo mokiniais jau po kitais – vokiečių – tankais mėtė gėles net nenujausdami, kad šie žengia ne tik per gėlėtą Lietuvos grindinį, bet ir per Lietuvos kūną.

Vokiečių okupacija buvo nemažiau negailestinga, tik rafinuotesnė ir “civilizuotesnė”. Viską bandyta padaryti mūsų pačių – lietuvių – rankomis. Vidurinių, specialiųjų, aukštųjų mokyklų uždarymas, mokinių, studentų, dėstytojų vežimas į reicho darbo tarnybą ar lagerius buvo tik matomoji ledkalnio pusė. Ten, apačioje, tamsoje veikė Himlerio nuoroda: ”Ne vokiečių tautybės rytinių sričių gyventojams užtenka keturklasės pradinės mokyklos”.

Vokiečių okupacijos metais sugriautos ar sunaikintos 682 mokyklos, išgrobstytas ir išvežtas ketvirtadalis mokyklų turto ar įrangos.

1944 metų vasarą, nors dar ne visa Lietuvos teritorija buvo iš vokiečių išlaisvinta, prasidėjo atkuriamieji darbai. Tų pačių metų lapkričio 1 dieną Lietuvoje jau veikė 2101 pradinė mokykla, 119 progimnazijų ir 58 gimnazijos. Palyginimui: devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo 2218 mokyklų, iš jų 590 vidurinių su 532 000 mokinių.

Apie Vytauto Didžiojo universiteto veiklą 1941-1944 metais

1941 vokiečiams okupavus Lietuvą, Lietuvos Laikinoji Vyriausybė grąžina universitetui Vytauto Didžiojo vardą, rektoriumi paskirtas inžinierius prof. Julius Gravrogkas. Liepos 28 d. Atkuriamas Teologijos fakultetas ir įkuriamas Filosofijos fakultetas. Mokslo metus pradėjo 1536 studentai, jų skaičius didėjo kas semestrą ir 1943 m. pavasario semestre studijavo 2750 studentų. Tačiau vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. naktį iš kovo 16-osios į 17-ąją nutraukė studijas universitete, žymiausi dėstytojai buvo paimti įkaitais į koncentracijos stovyklas. Vėliau buvo leista baigti studijas nehumanitarinių fakultetų baigiamųjų kursų studentams. 1941-1944 m. universiteto baigimo diplomus gavo 689 absolventai.

Nors 1941 m. birželio 14 d. Vykdytos deportacijos medicinos fakulteto personalo beveik nepalietė, tačiau vėliau rasti numatytų asmenų sąrašai parodė, kad ruoštasi išvežti daug profesorių, asistentų ir kitų personalo narių. Apie didžiulį kai kuriems personalo nariams grėsusį pavojų liudijo kraupi Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų J.Žemgulio, S.Matulaičio ir A. Gudoko žūtis.

Istorinė charakteristika

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas. Nuo pirmųjų akimirkų kovos užvirė ir Lietuvos teritorijoje. Vokiečiai Raudonąją armiją iš Lietuvos išstūmė per 6 dienas. Vokiečiai į Kauną įžengė tik birželio 25 d.

Pirmosiomis karo dienomis pradėtos suvedinėti sąskaitos. Be teismo buvo žudomi arba perduodami vokiečiams daugiau ar mažiau bendradarbiavę su komunistais, o kartais ir niekuo nenusikaltę žmonės. Labiausiai nuo sovietiškų susidorojimų nukentėjo Lietuvos žydai. Jau pirmomis karo savaitėmis tūkstančiai jų buvo nužudyta.

Didesniuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose – žydams, išlikusiems gyviems pirmųjų masinių žudynių metu, buvo sukurti getai. 1941-1944 m. getuose gyvenę žydai buvo palaipsniui sunaikinti. Net 94% Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo holokaustu, aukomis.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->