Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sveika gyvensena ikimokyklinėje įstaigoje.

Autorius: Audrius

Turinys

Įvadas.

1. Sveikos gyvensenos samprata

2. Sveikos gyvensenos vaikų l/d. sistema Vilniaus mieste

3. Rytinės mankštos poveikis vaiko dienos darbingumui

4. Grūdinimasis

5. Sveika mityba

6. Higieninių įgūdžių formavimas vaikų darželije8.Vaikų poilsis ir laisvalaikis.

7. Saugi ir sveika aplinka vaikų darželije

8. Klaipėdos l/d. ,,Želmenėlis” sveikos gyvensenos ugdymo programos apžvalga

9. Vaikų sveikatos stiprinimas Vilniaus raj. Nemenčinės vaikų l/d

Išvados

Literatūra


Įvadas

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje teigiama, kad žmogaus asmenybės ir sveikatos ištakos yra jo vaikystėje. Todėl pačiu pirmuoju uždaviniu pažymima – saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius – saugumo , aktyvumo, saviraiškos. Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį , galvojame apie vaiką. Jam pradėjus lankyti darželį, pedagogo pareiga ne tik tęsti šeimoje pradėtą darbą, bet ir siekti geresnių rodiklių. Šeima ir darželis- du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusiška ugdymą. Darželio vaidmuo ugdant vaiko sveikatą užima labai reikšmingą vietą.

Vaiko sveikatos ugdymas ir sveikatinimo priemonių įgyvendinimas darželyje susiduria su įvairiomis problemomis. Suprantama, daugelio jų nebūtų, jei darželyje dirbtų bendrosios praktikos slaugytoja, kūno kultūros metodistai ir kiti specialistai. Tačiau dėl lėšų trūkumo šių pareigybių nėra. Kiekvienas vaikų darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogių iniciatyvos, vaikų sveikatos ugdymo ir vaikų sveikatos stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip. Svarbus vaidmuo tenka auklėtojai , nuo kurios profesinio pasirengimo ir aktyvumo priklauso sveikatos ugdymo sėkmė.

Galima džiaugtis tuo , kad nemažai vaikų darželių pedagogų, suprasdami vaikų sveikatos stiprinimo svarbą, pradėjo kurti individualios sveikatos ugdymo programas, kuriose pabrėžiama viena ar kita sveikatos puoselėjimo kryptis. Šios įstaigos įsitraukė į respublikos ,, Sveikų darželių “ sambūrio veiklą. Kituose darželiuose stebima didelė vaikų sveikatos stiprinimo priemonių įvairovė.

Pastaraisiais metais kai kurios ikimokyklinės įstaigos netgi pasivadino sveikos gyvensenos darželiais. Jos parengė specialias programas ir ėmė kriptingai diegti sveiką gyvenseną, ypatingą dėmesį skirti kūno kultūrai ir sveikatai. Visa tai jos daro pamatuotai, nes vaikų sveikata katastrofiškai blogėja. Šias idėjas plačiai propaguoja D.Jakučiūnienė , jos pastangomis jau kelinti metai vyksta vaikų lopšelių – darželių pedagogų sveikos gyvensenos sambūriai ( Palangoje, Visagine, Marijampolėje, Vilniujė, Klaipėdojė, Druskininkuose, Plungėjė ir kt..)Juose dalyvauja pedagogai iš įvairių Lietuvos vietovių. Sveikos gyvensenos sambūriuose aptariami vaikų sveikatos ugdymo klausimai, stebima praktinė veikla, dalijamasi darbo patirtimi.


1. Sveikos gyvensenos samprata

Sveika gyvensena yra individo ar socialinės grupės gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra tokie : higienos , sanitarijos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpračių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis.

Iš daugelio tyrimų nustatyta, kad sveika gyvensena apie 50 % sąlygoja sveikatą. Todėl sveikatos kontekste labai svarbu , kad visuomenė ir jos nariai rinktųsi sveiką gyvenimą. Daugelis sveikatos programų sveikos gyvensenos pasirinkimą ir jai realizuoti sąlygų sukūrimą laiko pagrindiniais savo veiklos uždaviniais.

Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi jau ankstyvoje vaikystėje. Vaikas,

augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas gauna pakankamai žinių apie sveikatą , išmoksta ją saugoti, tausoti ir stiprinti. Todėl į pagalbą šeimai ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau socialine norma.

Tikima , kad sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programa skatins pedagogus gilinti žinias sveikatos ugdymo srityje, ieškoti naujų, modernių, netradicinių darbo su vaikais formų, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, propaguoti sveiką gyvenseną. Padės ugdytinių tėvams aktyviai dalyvauti sveikatos ugdymo procese ir domėtis jo rezultatais.

Gera sveikata savaime neateina. Tam reikia valios , pastangų, tėvų ir pedagogų rūpesčio bei kruopštaus, sistemingo ir nuoseklaus darbo.

Ar galima apibūdinti sveiką vaiką nors bendrais bruožais ? Netgi gerai nepažindami vaiko galime daug ką pasakyti apie jį pagal išorinius požymius ir išvaizdą.

Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis komunikabilus, žingeidus , aktyvus, judrus.

Sveikas vaikas vystosi harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines organizmo galimybes ir fizines ypatybes. Jis stiprus, ištvermingas, greitas, vikrus, kvėpavimas fizines veiklos metu gilus ir tolygus.

Jis užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų. Vaikas neturi antsvorio, aktyvus, daug juda, turi gerą apetitą.

Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra draugiškas. Miegas gilus, trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga, išvis neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Savaime suprantama, kad tai tik bendras sveiko vaiko apibūdinimas. Žinoma, ne visi vaikai, kaip ir ne visi suaugusieji, visas minėtąsias savybes turi.

Turėti gera sveikatą reikia pastangų, sistemingo ir nuoseklaus šveitimo ir sveikatos ugdymo tinkamomis priemonėmis. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos vaikas įgyja kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną, sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą, grūdinimąsi. Jis ne tik įgyja žinių, bet ir išmoksta saugoti sveikatą, supranta sveikatą silpninančių veiksnių žalą, suvokia, kaip teisingai elgtis.

Sveikatosugdymo sėkmę lemia paties vaiko nusiteikimas, jo požiūris į save, individualios asmens savybės, amžius. Būtina ugdyti vaiko norą būti sveikam, stipriam, vikriam, grūdintis, išvengti ligų. Vaiko požiūris labai priklauso nuo tėvų ir pedagogų. Ypač svarbu ugdymo institucijos atmosfera, pedagogo bendravimo stilius, materialinės sąlygos vaikų fizinei veiklai, grūdinimuisi.

Bendraujant su vaikais įvairiose veiklos srityse atsiranda aibe progų suteikti jiems žinių apie sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos. O jei dar pedagogas atsižvelgia į metų laiką , įvairias šventes ir palankias progas, tai sveika gyvensena greičiau tampa vaiko savastimi, vidinių asmenybės galių išsiskleidimo varančiąją jėga.

2. Sveikos gyvensenos vaikų lopšelių – darželių sistema Vilniaus mieste.

Neabejojama, kad kiekvienas sveikas vaikas yra kūrybingas, turi visokių gabumų ir gali sėkmingai juos puoselėti. Tik labai svarbu , kad jam būtų sudarytos sąlygos, kad vaikas būtų tinkamai ugdomas. Priešingu atveju jo kūrybinės galios ims nykti, o vėliau gali ir visai pradingti.

Vaiko sveikatai turi įtakos socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Pradėjus vykdyti švietimo reformą, Vilniaus ikimokyklinės įstaigos ėmė įvairiai organizuoti ugdymo procesą. 1992 – 1993 metais vaikų lopšeliai – darželiai buvo reorganizuoti į sveikos gyvensenos , humanitarinio profilio, meninės kryptis. Tačiau visų pirma atsižvelgiama į vaiko sveikatą ir į šiuos faktorius:

1.Geras įstaigos mikroklimatas.

2.Kompetentingi vadovai, pedagogai ir kiti darbuotojai.

3.Tik laisvas vaikas gali fiziškai ir dvasiškai tobulėti.

4.Pedagogų ir šeimos sąveika.

Vilniaus mieste yra 129 vaikų lopšeliai – darželiai ir 12 darželių – mokyklų. ,,Sveikos gyvensenos “ sambūryje dalyvauja ,, Vardenis “ , ,,Kodėlčiukas” , ,,Justinukas”, 137-asis, ir 157- asis vaikų lopšeliai – darželiai.

Sveikos gyvensenos darželiai siekia padėti šeimoms formuoti saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Vaikų lopšeliuose – darželiuose tai yra daroma organizuotos, savaiminės ir inspiruotos veiklos metu. Judėjimas reikalingas ne tik kūnui lavinti, bet ir dvasiai. Drąsa, tvarkingumas, skausmo nugalėjimas, sąžiningumas – visa tai auga per kiekvieną mankštą, žaidimą, teatralizuotos ar muzikines veiklos valandėlę.

Iš 129 vaikų lopšelių – darželių 6 turi baseinus: ,,Justinukas”, ,,Vandenis”, 123 – asis, 137- asis, 144-asis ir 157-asis; 24-iuose kūno kultūrą veda kūno kultūros instruktoriai.

Sveikos gyvensenos programa įgyvendinama integruojant menines veiklos programas, sudarant sąlygas vaikų saviraiškai ir kūrybai( ,,Strazdelis”, ,,Kodėlčiukas” , ,,Rūta”,,,Žirmūnėliai”, ,,Obelėlė” , ,, Atžalėlis” , ,,Skruoblinukas”, Žilvinėlis” , ,, Želmenelis “ , ,, varpelis” , ,,Pelėdos” , ,, Aitvaras” , ,, Giraitė” , 122-asis, 24-asis, 47-asis 72- asis, 113-asis, 115-asis, 174-asis, 110-asis, ir tt..

Saugaus ir sveiko vaiko ugdymui ikimokyklinėje įstaigoje labai didelis pagalbininkas – ikimokyklinio amžiaus vaikų ,, Saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo” programa , kuri labai plačiai integruojama kasdieninėje veikloje. Labai svarbu ikimokyklinukui, kad jo pradėtas darbas būtų tęsiamas mokykloje.

3. Rytinės mankštos poveikis vaiko dienos darbingumui

Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji ,, pažadina” vaiko organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką , aktyvinamas širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbas, formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapadystei.

Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą diena. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką. Be to , mankšta lavina vaikų dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą.

Rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Vaikai jau būna daugiau ar mažiau palakstę, pabuvoję gryname ore. Vieni jau būna aktyvus ir judrūs, o

kiti – mieguisti, neaktyvūs .Pastebėta , kad mankštos metų sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Siektina, kad vaikai patys pageidautų mankštos ir atliktų ją savo noru.

Kai vedama siužetinė mankšta, vaikai labai noriai joje dalyvauja. Žaidybinės mankštos pobūdis žadina vaikų norą aktyviai jį atlikti, dalyvauti žaidyme. Sumaniai pabrėžiant mankštos komplekso žaismingumą, sudaroma pakili, džiugi nuotaika. Vaikai , įsitraukę į žaidimą, vis savarankiškiau , ritmiškiau, koordinuočiau atlieka judesius. Mankštos metu auklėtojos turi ne itin griežtai reikalauti judesių atlikimo kokybės, svarbiausia, išradingumas. Visada turime atsiminti ,kad svarbu ,jog vaikai atliktų judesį savarankiškai, nes tai žadina vaikų judėjimo aktyvumą, o judesių kokybes siekiama palengva, laipsniškai. Svarbu , kad vaiko judesiai iš pradžių atitiktų imituojamo personažo judesius. 3-7 metų vaikai geriausiai valdo tuos judesius , kurios jie naudoja savo kasdieniniame gyvenime. Žaidimuose, vykdydami nesunkias užduotis( daiktų pernešimas, mėtymas, prisėdimas, stojimasis ir tt.) bet net šie natūralus judesiai dar nėra tobuli ; jie netikslus, nepakankamai koordinuoti ir greiti. Šiam amžiui būdingas palaipsniškas judesių kokybės ir kiekybės vystymasis. Daug pastangų reikia vaikui , kad išmoktų naujų ir jam sunkių judesių. Pastebėta , kad tikslui pasiekti vaikas į pagalbą pasitelkia daug nereikalingų judesių: atidaro burną, išsižioja, pakreipia galvą ant šono. Tik sistemingai atliekant fizinius pratimus , toliau lavėja pagrindiniai judesiai , jie spartėja, ir tikslėja, vis koordinuotesnis darosi atskirų raumenų grupių darbas, todėl vaikai jau miklesni ir judresni. Sistemingai atliekama rytine mankšta padeda vaikui taisyklingai vystytis fiziškai ir protiškai , gerina apsaugines jo organizmo savybes.

Įtarių judesių panaudojimas žaidymuose padeda vaikams įvertinti savo jėgas ir galimybes, įveikti neryžtingumą. Judesių stoka veda prie netaisyklingo fizinio vystymosi, silpnėja sveikata, mažėja darbingumas. Vaiką trukia judėti nuo lopšio, nuo pirmųjų dienų. Šis poreikis neišnyksta, o vaikui augant pasireiškia senu kaip pasaulis noru žaisti. Rytinės mankštos metu, ypač su jaunesniais ugdytiniais, žaidžiant imitacinius žaidimus galima nauduoti muzikinį akompanimentą. Muziką drausmina vaikus , sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą. Teigiamos emocijos, kurios sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį , ir fiziologinį tų pratimų poveikį. Muzika reikalinga tais momentais , kai visi atlieka tuos pačius judesius tuo pat tempu ir ritmu.Bet visus judesius, kurios ruošiamės atvykti su muzika, prieš tai galima juos išmokti be jos, nes jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius , tai veikti jam išvien su muzika sekasi dar sunkiau. Muzikinį akompanimentą būtina parinkti pagal pratimų charakterį. Mankštoje gauta žvalumo įkrova padeda vaikams iškart įsitraukti į aktyvia veiklą. Kaip tik todėl ji yra būtinai privaloma ir laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojos turi siekti, kad mankšta vaikui taptų būtinybe, džiaugsmu, sveikatos šaltiniu, galimybe kelti vaiką dienos veiklai.

4. Grūdinimasis

Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemone, turi ilgą istoriją. Jis atsirodo dar senovės Spartos laikais. Grūdinosi ne tik kariai, bet spartiečiai nuo pat gimimo grūdino ir vaikus (tiek berniukus , tiek mergaites). Nuo 7-erių metų berniukai buvo auklėjami rūsčiomis sąlygomis – bet kokiu oru vaikščiojo apsirengę lengvais rūbais,

basomis, maudėsi šaltame vandenyje.

Grūdinimasis turi ypač svarbią reikšmę vaikystėje. Aplinka, įvairus gamtos veiksniai , kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis – tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai, ypač meteorologinėms sąlygoms. Aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, sportuoja, išdykauja, nėra pastovi, ji visą laiką kinta. Pavyzdžiui, lauke būna šilčiau ar šalčiau , šviečia saulė ar debesuota, lyja lietus ar sninga. Kambario temperatūra namuose, vaikų darželyje taip pat nevienoda. Ji skiriasi kiekvienų metų laiku. Priklauso nuo šildymo, patalpų sandarumo ir kt. . Ne per vieną parą vaikas daug kartų keičia aplinką. Jeigu vaikas nėra užsigrūdinęs ir susiduria su stipresniais poveikiais ( šaltesnis oras ar vanduo) negu tie, prie kurių yra pripratęs , jis gali susirgti. Tinkamai parinktos ar sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Grūdinant vaiką , kaip ir apskritai ugdant , labai svarbu gerai suprasti vaikų amžiaus ypatumus ir individualias savybės. Tyrimai parodė , kad greičiau ir geriau užsigrūdinami sveiki, gerai išsivystęi ir stiprūs vaikai. Dažnai sergančius, fiziškai silpnus vaikus grūdinti reikia labai atsargiai, nuolat konsultuotis su pediatru.

Parenkant vaikui grūdinimosi procedūras, labai svarbu atsižvelgti į jo sveikatos būklę, fizinį ir psichinį išsivystymą, emocinę būseną ir reagavimą į aplinkos sąlygas. Vaiko būklė vertinama pagal jo vystomasi nuo kūdikystės, gyvenimo ypatybes, persirgtas lygas, mitybą, miego kokybę.

Individualiai parinkti grūdinimosi procedūras ypač rekomenduoja Palangos mokyklos – vaikų darželio ,, Gintarėlis” direktorė B.Janušauskienė.Ši vaikų ugdymo įstaiga jau penkeri metai dirba pagal sveikos gyvensenos programą ir yra pasiekusi gerų vaikų grūdinimo rezultatų. Jei 1995 m. vienam darželio vaikui teko 12,4 susirgimo, tai 1996 m. – 9,8 , o 1997 m. – 8,6 susirgimo. Susirgimų skaičius kasmet mažėja : 1996 m. iš viso nesirgo 24,5 % , o 1997 m. – 34,5 % vaikų.

Vaiką grūdinti reikia pradėti anksti, šeimoje. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, grūdinimosi procedūras šeimoje derinamos su grūdinimų ugdymo įstaigoje. Tuo tikslu sudaromas bendras grūdinamųjų poveikių kompleksas. Ne kiekvienam į lopšelį ar darželį ateinančiam vaikui galima iš karto paskirti visą grūdinimo kompleksą. Jeigu namie tėvai vaiką per šiltai rengia (jis būna su vilnoniu kostiumėliu, vilnonėmis kojinėmis), kambario oro temperatūra aukšta ( +24,+25), retai vėdinamos patalpos, tai pirmosiomis dienomis bendromis tėvų ir pedagogų pastangomis vaikas pratinamas prie žemesnes temperatūros, tinkamos aprangos. Tokiais atvejais, grūdinimosi procedūros atliekamos, tik tada, kai vaikas pripranta prie naujų sąlygų. Jeigu vaikas dažnai serga, silpnas, išblyškęs, blogai valgo, tai jau vien pasivaikščiojimas lauke savaime darys grūdinamąjį poveikį. Grūdinimasis bus sėkmingas tik tada, jei bus laikomasi organizmo grūdinimo principų. Sistemingumo principas. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai be pertraukų , ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Laipsniškumo principas. Grūdinimosi procedūros laiką ir intensyvumą reikia didinti pamažu – pradėti nuo paprasčiausiu priemonių ir laipsniškai mažinti oro ir vandens temperatūrą. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo savybių, jo atsparumo.

Pastaruoju metu higienos specelistų, pediatrų ir fiziologų yra parengtos ir praktiškai patikrintos rekomendacijos, kurių reikia laikytis grūdinant vaikus yra šios:

q Grūdinti vaiką galima pradėti tik tada, kai jis yra sveikas;

q Pamažu didinti grūdinimosi procedūros intensyvumą;

q Grūdinti sistemingai, be pertraukų ( išskyrus lygos atvejį);

q Atsižvelgti į individualias vaiko ypatybės, jo amžių;

q Grūdinti galima pradėti bet kada , bet geriausia šiltuoju metų laiku;

q Grūdinimasis turi sukelti džiugias emocijas, nes prievarta verčiant vaiką sunkų tikėtis teigiamų rezultatų .

Stiprindami vaiko sveikatą negalime pamiršti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vaikų , kaip nėra ir dvejų vienodų mamų ir pedagogų. Net jei gydytojas nustatys griežtas taisykles vieniems tėvams ar pedagogams, kaip grūdinti vaiką, tai jos gali netikti kitam vaikui.

Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros. Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimas viesiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios. Vietinėmis procedūromis galima laikyti gerokai storesnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį, kurie bendrosioms procedūroms visiškai nepriimtini. Pvz. , vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti + 16 , o bendram kūno apipilimui reikia + 25 . Grūdinimasis turės teigiamą efektą tik tada , jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, ir organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie temperatūros kitimų ilgesnio poveikio. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesne termoreguliacija.

Paprasčiausios ir prieinamiausios vaikų grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė, ir vanduo.

Grūdinimas oru prieinamiausia vaikų grūdinimo priemone ištisus metus. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore , išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvedintoja patalpoje , apsirengus lengva sportine apranga audiniai ir organai gerai aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru patartina mankštinantis ar dirbant. Oro vonias pradėti patartina nuo neutralių temperatūrų ( +20-+30) , pabūnant nusirengus keletą minučių. Vėliau procedūros laikas ilginamas, o temperatūra mažinama, kiekvienam vaikui oro vonios trukmė ir temperatūra nustatoma atsižvelgiant į jo savijautą. Pastebėjus, kad vaikui šalta , reikia jį tuoj pat aprengti.

Grūdinimasis vandeniu. Vokiečių gydytojo G.Jėgerio nuomone, vanduo daro stebuklus, juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikata, gintis nuo ligų. Tai nekainuojantis vaistai. ,,Jis gydo, jei į kūną įsimetė liga, šalina viską, ko kūnui nereikia, grūdina jį ir išplauna keiksmingas medžiagas”,- sako gydytojas. Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau negu oro vonios, todėl labai svarbu laikytis visų grūdinimosi sąlygų. Pati švelniausia iš vandens procedūrų yra apsitrynimas kambario temperatūros vandeniu. Apsitrinamą vandenyje sudriekinėtu

rankšluosčių, plaušine arba ranka. Iš pradžių trinama viršutine kūno dalis – kaklas, rankos , krūtinė, nugara, vėliau – pilvas,juosmuo kojos. Po to tos vietos sausai nušluostomos ir trinamos sausų rankšluosčiu.

Apsipilimas – kitos grūdinimosi vandeniu etapas. Apsipilimas iki pusės arba viso kūno apipilimas ne tik pratina prie žemesnes temperatūros, bet daro ir mechaninį poveikį: odos paviršių dirgina vandens srovelės, kurios veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būtine žemesne kaip +30, vėliau ji laipsniškai mažinama. Po apsipilimo kūnas energingai ištrinamas rankšluosčiu.

Maudymasis atviruose vandens telkiniuose – labai efektyvus grūdinimosi būdas. Maudantis organizmą kompleksiškai veikia oras, saulė, vanduo ir judesiai, jei vandenyje judama, plaukiojama. Paprastai vaikai labai mėgsta maudytis. Maudymuisi reikia pasiruošti iš anksto – ištisus metus daryti vandens procedūras. Geriausia maudytis iš ryto, pasimankštinus, arba vakare, iš pradžių reikią kartą per dieną ir trumpai (2-5 min.) .pripratus galima maudytis ir dažniau. Negalima maudytis tuoj po valgio, suprakaitavus ar labai sušilus. Pajutus, kad vandenyje pasidarė šalta, reikia baigti maudytis, stipriai ištrinti kūną rankšluosčiu.

Atsparumą persišaldymams didina paprastos vandens procedūros: kojų plovimas vesiu arba šaltu vandeniu. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien vakare, o įpratus atlikti du kartus per dieną: ryte ir vakare.

Jūros terapija.Poilsis yra nepaprastai svarbi gyvenamo ritmo dalis . Kad vaikai augtų sveiki ir stiprus, turime išlaikyti pusiausvirą tarp veiklos ir poilsio , tarp gyvenimo butuose (namuose) ir aktyvios veiklos bei poilsio gamtoje. Tinkami poilsio įpročiai sudaro prielaidas praktikuoti sveiką gyvenseną, suteikia gyvenimo pilnatvę. Poilsis prie jūros yra vertingas gydytojo. Jūros vanduo, klimatas, aktyvūs žaidimai ir maudymasis stiprina vaiko sveikatą. Labiausiai organizmą veikia ir grūdina maudymasis jūroje: jūros vanduo paprastai gerokai šaltesnis už bet kokių naudojamų procedūrų vandenį, todėl labai lavina termoreguliacinius mechanizmus.Jūros bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai – kojų padus. Tai gera ne tik grūdinimo, bet ir plokščiapadystės profilaktikos priemonė. Gydo ir jūros vandens bakterinė flora, jūros augalų išskiriami fitoncidai. Be to , prie jūros vaikai bėgioja, žaidžia judrius žaidimus, kvėpuoja jonizuotu oru.

Maudymasis jūroje labai naudingas saugant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimais. Taigi jūra ( jos klimatas ir fluorą) gydo, stiprina vaiką ir yra puiki relaksacijos priemonė.

Grūdinimasis saulė.Nepratusiam organizmui saulės spinduliai gali būti keiksmingi. Todėl iš pradžių ilgai būti saulėje nepatartina. Geriausia saulės vonias priiminėt rytais, judant , iš pradžių ne ilgiau kaip 5-10 min., vėliau laikas ilginamas kaskart pridedant 5-8 min.. Nepatartina kaitintis alkanam arba ką tik pavalgius. Kaitinantis galvą reikia pridengti skarele ar kepuraite, o akis apsaugoti tamsiais akiniais.

Geriausia taktika- įpratinti vaiką daryti rytinę mankštą, apsiprausti vėsių vandenių kartu su tėveliu, kol mama ruošia pusryčius. Jeigu nėra sąlygų, taip įpratinti savo atžalą mankštintis ir grūdintis, tada geriau kasdien jam nenurodinėti. Motinos ir tėvo tikslas – savo pavyzdžių mokyti vaiką, jam patarti, priminti, rasti visiems priimtiną sveikatos valandėlės laiką ir sveikatos stiprinimo būdą. Daugelių atvejų vaikas anksti pripranta prie šeimos

gyvensenos ir ją pamėgdžioja. Daugeli vaikų galima įpratinti grūdintis be didelio vargo, tik reikia tai daryti dar kūdikystėje, tada kai vaikas nori žaisti su vandeniu, pabėgioti nuogas. Didelės reikšmės čia tūri tėvų taktas, valia, rūpestingumas ir individualios vaiko savybes.

5. Sveika mityba

Gyvename labai sudėtingą laiką. Toks intensyvus gyvenimas veikia ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Pirmiausia nukenčia visų, o ypač mažųjų, sveikata. Todėl nuolat didėja susidomėjimas, kaip išvengti, to, kas atrodo neišvengiama, kokais būdais ir formomis siekti geros sveikatos.

Mityba yra viena svarbiausių gyvensenos dalių, bet maitinamės dažniausiai neteisingai: valgome per daug riebaus, kaloringo maisto, vartojame daug druskos, saldumynų, nemėgstame daržovių ir tt.

Antra vertus, blogi mitybos įpročiai – nemokėjimas elgtis prie stalo, valgymas bet kur, nešvariomis rankomis, skaitant knygą ar žiūrint televizorių, skubant ir panašiai – atspindi žmogaus išauklėjimą ir kultūrą. Šie įpročiai lemia ir sveikatą. Todėl mitybos kultūros mokymas – viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymo dalių.

Netinkamai maitintis įprantama jau vaikystėje. Nors mitybos įpročius ir maisto pasirinkimą lemia socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kiti veiksniai, vaiko mitybos įpročių formavimasis labiausiai priklauso nuo tėvų, jų nuostatos, šeimos tradicijų , perduodamų iš kartos į kartą. Maiste turi būti ( tinkamu santykiu – 1:1:3) visų tų medžiagų , kurios sudaro žmogaus organizmo audinius: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų , vitaminų , vandens. Vaikams turi būti teikiamas kuo šviežesnis ir įvairesnis maistas .Sudarant kasdienį valgiaraštį, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų derinimui. Kad vaikai kiekviena dieną valgytų tinkamai subalansuotą maistą, rūpinasi vyr. Med. Sesuo, sudarydama dienos valgiaraščius. Ji taip pat prižiūri patiekalų gaminimą virtuvėje.

Nauji patiekalai turėtų būti vaikams tiekiami tik po vieną. Negalima vaikų versti valgyti neįprasto maisto. Reikia tik pasiūlyti jo paragauti. Yra vaikų , kurie šveičia viską iš eiles, o kiti valgo atsargiai .vaikai padrąsėja , kai mato , kad jų draugams ar suaugusiems naujas patiekalas patinka. Auklėtojoms labai svarbu neužmiršti, jog vaikai skirtingai reaguoja į mitybos naujovės.

e to, vaikai nevienodai valgo. Vieni valgo daugiau. Kiti mažiau. Vieni greitai sukerta porciją, kitiems reikia laiko ją įveikti. Suaugusiems nederėtu vaikų maitinti. Netgi patys mažieji gali valgyti savarankiškai . Vaikams atsisakius baigti porciją , neverskite jų to daryti. Suaugusieji, reikalaudami , kad vaikai valgytų , sukelia neigiamą reakciją. Vaikai puikiai žino, kada jie sotūs.

Svarbią vietą sveikatos mitybos darželio produktų krepšelyje užima vaisiai ir daržoves. Iš jų galima pagaminti daug ir įvairių salotų. Daug kalcio, jonų, labai reikalingų kasdienei medžiagų apikaitai , turi medus. Vaikams vertėtu duoti mažiau cukraus, nes jis žaloja inkstus ir akis, todėl arbatą dažnai pravartu pagardinti medumi. Medų galima vartoti su virintu pienu, vandeniu, riešutais, saulėgrąžomis, šviežiais agurkais.

Pusryčiams valgomi produktai, kuriuose yra daug ląstelienos. Sveikos gyvensenos darželių vaikai jau pamėgo kukurūzų, įvairių kitokių kruopų košes, sumuštinius su sūriu, daržovėmis. Niekada nevalgo sumuštinių su dešra, mėsa. Dešra patiekiama tik kartu su vaisiais arba daržovėmis. Dažni produktai- česnakai ir svogūnai. Česnakų ypač daug valgo rudenį, pavasarį ir gripo epidemijos metu. Prieš pietus vaikai valgo juodos duonos, o po to geria sultys. Duona- daug angliavandenių turintis produktas.

Sriubos tik vegetariškos, paskanintos žalumynais, keptais svogūnais, morkomis, porais, džiovintomis žolelėmis, prieskoniais, o retsykiais- maltos mėsos kukulaičiais. Pavasarį ir vasarą išėję pasivaikščioti vaikai jau žino, kad reikia pririnkti kiaulpienių, balandų, dilgėlių arba garšvų, iš kurių verdamos sriubos. Praeina nemažai laiko, kol vaikai įpranta visa tai valgyti. To siekiama kartu su vaikų tėveliais.

Mėsą, žuvį, paukštieną vaikai įpranta valgyti tik su daržovėmis. Kartais yra nevengiami ir tradiciniai lietuviški patiekalai: cepelinai, bulvių plokštainis, kuriuos vaikai mėgsta, nes yra įpratę valgyti namuose. Vakare stengiamasi pamaitinti vaikus lengvai virškinamais produktais: bulvių, daržovių košėmis, varškės patiekalais(apkepai, pudingai), daržovių salotomis. Labai svarbu, kad ir tėvai norėtų, jog jų vaikai gyventų sveikai. Vieni vaikų mitybai neteikia reikšmės dėl šeimos nepriteklių, kiti- dėl laiko stokos, dar kiti paprasčiausiai to nesidomi. Vaikas ne tik turi valgyti sveiką maistą, bet ir mokėti deramai elgtis prie stalo. Valgant vaikus pratiname neskubėti, nesikalbėti, nesiblaškyti. Stebime jų laikyseną, mokome gerai sukramtyti maistą, kultūringai valgyti, taisyklingai naudotis stalo įrankiais.

6. Higieninių įgūdžių formavimas darželyje

Senovės graikai nepamiršo medicinos globėjo Asklepijo bei jo dukters deives Higijos, kuri mokė žmones pažinti sveikatos paslaptis. Iš jos vardo kilo mokymo apie sveikus įgūdžius pavadinimas – higiena. ,Švarus žmogus – švarios mintys”, – sakome mes, vadovaudamiesi senovės išmintimi. Sveikatos filosofiją galima išreikšti vienu žadžiu – ,, švara”.Švara – sielos ir kūno fizinis , biocheminis ir psichinis organizmo apsivalymas. Tad ir sveikatos formule tampa švarios mintys, švarūs norai, švarūs žadžiai, švarus maistas. Švarus žmogus yra malonesnis, su juo mieliau bendraujama. Švarios mintys skleidžia kitiems žmonėms teigiamų emocijų, malonių išgyvenimų. Švarus žmogus mažiau serga. Jis apsaugotas nuo tų ligų , kurios plinta dėl nešvaros. Vadinasi, švara – tai sveikatos dalis, o higienos įgūdžių laikymasis – gyvenimo būdas, formuojamas nuo ankstyvas vaikystės.

Visų pirma, atsakomybė už higieninių įgūdžių formavimą pirmiausia tenka tėvams, šeimai. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas skatinamas to išmokti. Labai svarbu, kad vaikams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą, būtų sudaromos sąlygos bei galimybė kasdien ir nuosekliai mokytis elementarių higienos normų, taisyklių.Šis darbas turi vykti glaudžiai bendradarbiaujant vaikiu – pedagogui – tėvams.

Ikimokyklinio ugdymo programoje ,, Vėrinėlis” didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatai stiprinti bei higieniniams įgūdžiams formuoti. Norėdami realizuoti programos idėjas ir padėti šeimai brandinti asmenybę, galime išskirti svarbiausias vaikų higieninių įgūdžių formavimo kryptis: vaikų kompleksinė veikla, režimas grupėse, darbas su tėvais.

Svarbiausias tikslas – formuoti tvirtus higienos įgūdžių laikymosi pagrindus darželyje , siekti tęstinumo principo šeimoje. Tėvai ir namų aplinka veikia labiau negu darželis. Šeimoje susiformuoja požiūris į

žmonės, aplinką, pasaulį, į patį save. Namai ir šeima formuoja vaiko įpročius. Nuostatas, vertybes, kuriuos gali būti geros arba koreguotinos. Nuo to , kaip auklėtoja perteikia informaciją apie ugdymą darželyje, apie svarbiausius reikalavimus bei pagrindinius gyvenimo darželyje momentus, kaip ji sugeba įtraukti tėvus į aktyvią veiklą įvairių švenčių metu, nuo šito priklauso tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo sėkmė.

Auklėtojos daug dėmesio skiria įvairiems metodams, būdams, kurie tinka formuoti ir puoselėjant higieninius įgūdžius. Vienas iš jų – pokalbiai su vaikais. Šių pokalbių metu vaikai susipažįsta su svarbiausiais higienos reikalavimais. Demonstravimas eina po pasakojimo. Auklėtojai turėtų pati parodyti, kaip reikia švariai nusiplauti rankytės, panages, išsivalyti dantukus. Praktinės įgūdžių įtvirtinimas eina po demonstravimo. Be ne mažiau svarbu yra vaikui padėti, ypač iš pradžių, kad jis žinotu, kaip viską reikia daryti. Pvz. , prieš pradedant plautis rankas , reikia pasiraitoti rankovės, paskui rankas suvilgyti ir gerai įmuilinti. Prausiant rankas, reikia gerai nuplauti muilą, pasiimti savo rankšluostį ir sausai nusišluostyti. Neverta mažojo skubinti, jeigu jis susikaupęs kartoją tą patį veiksmą (pavyzdžiui , muilina rankas). Juo labiau negalima šuo veiksmo atlikti už jį. Mokydamasis kurio nors veiksmo , vaikas paprastai stengiasi daug kartų atlikti tam tikrą judesį. Pamažu jis išmoksta vis savarankiškiau ir greičiau susidoroti su užduotimi. Suaugusiajam belieka tik priminti arba paklausti, ar vaikas nepamiršo ko nors padaryti, o vėliau jam leidžiama beveik savarankiškai tvarkytis.tvirtai susiformavus įgūdžiams , visus veiksmus vaikas atlieka lengvai ir greitai, savo iniciatyva , be priminimų.tačiau jeigu vaikas tokių įgūdžių neturi, jeigu jie neišugdyti, tai tokiems veiksmams atlikti reikia daug pastangų.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi ir gali įsidėmėti, kad rankas reikia plautis prieš valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, pažaidus su gyvūnais ir visada, kai nešvarios. Kojas reikia plautis ne tik vakare einant gulti, bet ir gulantis dieną. Šiuos taisyklės ypač svarbu laikytis vasarą. Asmens higienos įgūdis, kurį ikimokyklinio amžiaus vaikas turi įgyti, yra ir burnos ertmės priežiūra. Nuo trijų metų vaiką reikia išmokti prieš einant gulti skalauti burną, nuo ketverių – taisyklingai valyti dantis ( iš viršaus žemyn – aukštyn, iš išorinės ir vidinės pusės).Rytą užtenka burną išsiskalauti. Šiltu vandeniu burną reikia skalauti ir po kiekvieno valgio. Darželyje kiekvienas turi dantų šepetėlį, pastą ir indelį skalauti burnai. Kiekvienas vaikas , lankantis darželį, turi savo asmeninius reikmėmis,:šukas, nosinaites, pižamas. Vaikai žino, kad šukuotis svetimomis šukomis , dėtis svetimų kepurių ir gobtis skarelėmis negalima. Eidami miegoti, vaikai rengiasi pižamėlėmis , nes patys supranta, kad geriau pailsės.

Labai svarbu yra – saugoti vaikų akis. Grupėje bendravimo ir kalbos , dailės ir rankų darbų kampelius reikia įrengti gerai apšviestose vietose, prie lango. Skaitant ir rašant vaikus reikia mokyti taisyklingai sėdėti ir per daug neprisilenkti prie stalo. Po varginančių regą darbeliu daryti akių poilsio pratimus: pažiūrėti pro langą, po to vėl į piešinėlį ar sąsiuvinuką, užmerkti akeles. Kadangi vaikystė yra nepakartojama žmogaus gyvenimo vertybė, svarbu , kad vaikui būtų pateiktas toks ugdymo turinys, kuris formuotų vaiko ir aplinkos harmonijos ryšį, užtikrintų vaikų prigimtinių poreikių tenkinimą, lavintų pradėtus formuoti šeimoje įgūdžius, tarp jų ir higienos.

7. Vaikų poilsis ir laisvalaikis

Sveiki vaikai ir sveikas jaunimas

yra tautos pagrindas, tai lyg namams tvirta uola, neleidžianti slinkti ir smukti visam namui su jo gėrybėmis. Kai vaikas sveikas, stiprus, pilnas energijos , žingeidumo, pažinimo džiaugsmo, lengviau tobulinti jo intelektines galias, pažadinti vidinį pasaulį ir siekti tobulėjimo. Laisvalaikis-tai laikas, kurį žmogus praleidžia pagal savo norus, polinkius , interesus, gebėjimus.Laisvalaikiu dažniausiai ilsimasi, dalyvaujama programose, bet galima ir dirbti. Tačiau ne paslaptis, kad vaikams televizijos laidu žiūrėjimas yra viena iš populiariausių laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.Turtingesnių šeimų vaikai dar žaidžia kompiuteriais, žiūri vaizdo įrašus.Tokia laisvalaikio leidimo forma, jei ji yra nenormuojama sukelia nervinę ir emocinę įtampa, nuovargį, stresą, reikalauja nemažai laiko. Galima prieštarauti,kad laisvalaikis yra kiekvieno vaiko, kaip ir suaugusio žmogaus,asmeninis reikalas. Bet juk vaikas gyvena ne izoliuotas juo aplinkos:šeimos, darželio , mokyklos , draugų ir kitų socialinių veiksnių.

Vaikų laisvalaikiui ir pramogoms organizuoti nemažą dėmesį turėtų skirti vaikų ugdymo įstaigos:vaikų darželiai, mokyklos, dailės, muzikos, sporto , turizmo mokyklos ir kt. institucijos. Aktyvi fizinė veikla, linksmos ir įdomios pramogos, sportas suteikia malonumą, aktyvina fiziologines organizmo funkcijas, padeda atsipalaiduoti ir iškrauti psichinę bei emocinę įtampą, atgauti psichine pusiausvirą, išsklaido apatija, ugdo aktyvia gyvenimiška poziciją. Pagal gautus tyrimų duomenis, apie 70,3 % ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų nurodo, kad arti gyvenamosios vietos nėra kur vaikams lankyti kūno kultūros būrelių. 49,5 % tėvų norėtų, kad vaikai galėtų dar kur nors papildomai spartuoti. Daugiausia tėvų nurodo sveikatingumo grupės, plaukimo, meninės gimnastikos, šokių būrelius. Pastaruoju metų kai kuriose Lietuvos darželiuose organizuojami sporto būreliai.

Tyrimai parode, kad ikimokyklinukai nepakankamai juda, daugiausia laisva laiko praleidžia pasyviai, ypač šaltesnių metų laiku. Vaikams trūksta sporto būrelių, judriųjų žaidymų ir sporto pramogų, papečių, sveikatos valandėlių, trūksta aktyvios veiklos pagal vaikų polinkius ir interesus.

Vaikai geriausiai pailsi ir atgauna jėgas, darbingumą keisdami vieną veiklos rūšį kita vaikams labai malonu pasimankštinti po kompleksines ar kitokios veiklos. Ilsėtis reikia mokėti. Geriausiai pailsima žaidžiant, aktyviai judant. Fiziniai pratimai mažina nuovargį, geriną galvos smegenų ir raumenų aprūpinimą krauju, gražina gerą savijautą. Tad labai svarbu vaikų pasivaikščiojimus organizuoti taip , kad jie galėtų atgauti savo jėgas po protines veiklos grupėje. Individualus darbas su vaikais per rytinį ir popietinį pasivaikščiojimą vyksta dviračių, bėgimo takeliuose, sporto centruose. Auklėtoja parenka užduotis, žaidimus ir pratimus atsižvelgdama į metų laiką, vaikų amžių, fizines išgales , poreikius, interesus. Šiltuoju metų laikų vaikai mokomi važiuoti dviračiais, paspirtukais, riedučiais, žaisti badmintoną, miestučius. Būtina dirbti su vaikais individualiai įvairiais metų laikais, ypač rudenį ir žiema, kai dėl blogų oro sąlygų sumažėja vaikų aktyvumas.Žiemą vaikai kartu su auklėtoja nuvalo sniegą ir išmina takelius,supila sniego kalnelį,stato pylimus,tvirtoves ir t.t.Gerai,kai vaikai nebijo sniego.jie laipioja ant sniego kalnelių,pylimų,mėtosi sniego gniūžtėmis,važinėjasi nuo sniego kalnelių su rogutėmis.Tokioje aktyvioje aplinkoje tobulėja vaiko judesiai,lavina pusiausvyra,greitėja reakcija.visais metų laikais organizuojant vaikų pasivaikščiojimus,per kurios pedagogas skatina visų rūšių judesius,atitinkančius vaikų amžių,sudaromos prielaidos visapusiškam fiziniam vaikų ugdymui ir sveikatinimui.

Pogulis.Vaikai miega nevienodai ilgai . vieni po pietų gerai pamiega, kitiems užtenka tik truputi nusnūsti, o treti tik šiek tiek pailsi. Grupės programose ir vaikų dienotvarkėse tūrėtu būti atsižvelgdama į šios individualius skirtingumus.

Daugelyje darželių yra įrengti poilsio kambariai, aprūpinti lovomis. Kituose grupėse naudojamas išlankstomos loveles. Abiem atvejais auklėtoja turėtu užimti vaikus, kurie nenori miegoti ar miega labai trumpai .labai gerai , kad visi vaikai tūri trumpą, ramia pertraukėlę, vienų ar kitų dienos metu. Per diena aktyviai dalyvaudami grupės veikloje, jie pavargsta ir turi pamiegoti ar bent šiek tiek pailsėti. Auklėtoją tūrėtu leisti nemiegoti tiems, kuriems pakanka tik prigulti ar trumpam nusnūsti. Jiems galima pasiūlyti pavartyti knygelę, ką nors nupiešti, pažaisti dėliote ar ką nors kita ramiai paveikti.taisyklės tūrėtu nurodyti , kur galima žaisti tiems vaikams , kurie neina pogulio. Paprastai mažesniems vaikams reikia ilgiau ilsėtis negu vyresniems.

Kai kuriems vaikams kartais nepavyksta nusiraminti prieš miegą. Darželio darbuotojas gali takiems padėti: leisti pasiklausyti paminamos muzikos, paskaityti pasaką , pamasažuoti nugarą.lovas reiktu išdėstyti atokiau viena nuo kitos, pritemdinti poilsio kambarį. Auklėtojos baiminasi, kad jeigu vienas vaikas atsikels ir eis žaisti, taip pasielgs ir likusieji. Leisti vaikams rengtis, kai ir kada jie nori ilsėtis, ir išaiškinti , koks nuodingas yra poilsis, – auklėtojos pareiga. Galbūt vieną dieną vaikai kelsis iš lovų ir eis žaisti todėl , kad jių draugai žaidžia. Kitą dieną jie norės pamiegoti ar paskaityti knygelę, kadangi jausis pavargę.

Raminantys įpročiai. Mažyliui gyvenimas dažnai atrodo painus, baisus, keliantis paniką ar per sudėtingas. Vaikai natūraliai išsiugdo įpročius, kurie padeda užsimiršti ar sumažinti įtimpą. Tokie įpročiai nebūtinai yra ydingi, atvirkščiai, jie vaikams padeda jaustis saugiau. Dažniausiai pasitaikantys raminantys įpročiai – tai piršto ar nykščio čiulpimas, nuolatinis mėgstamo žaislo ar antklodės nešiojimasis. Kūdikiai dažnai čiulpia pirštą ar nykštį. Yra nustatyta, kad kai kurie tai daro dar būdami motinos pilve. Gimę kūdikiai gali čiulpti pirštą norėdami nusiraminti, atsipalaiduoti. Tai vienas iš pirmųjų kūdikio įpročių. Sulaukę trejų ar ketverių metų , vaikai staiga atsisako šio įpročio, jiems nebereikalingas toks atsipalaidavimo būdas. Kiti vaikai ir toliau taip elgęsi. Suaugusiems dažnai atrodo nenormalu, jei jų vaikas nenustoja čiulpęs nykščio jau lankydamas ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Bandydami jam padėti atsisakyti šio įpročio, jie vaiką tik sutrikdo. Užuot bergždžiai stengęsi, jie turėtų ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi ir bandyti jas pašalinti. Gal vaikas pervargęs, gal su juo nebendrauja kiti vaikai, gal jam pabodo kokie darbeliai, gal jis nuolatos kenčia nuo įtampos. Tėvai ir auklėtojos turėtų su vaikais visa tai aptarti ir pasiūlyti atsipalaiduoti kitaip. Verčiau nė nebandyti nuo čiulpimo vaiką atpratinti nykštį apvyniojus

ant jo pabarsčius aštriųjų pipirų. Šie metodai vaiką tik priverčia galvoti apie savo įprotį ir dar labiau suerzina. Taip pat dauguma suaugusiųjų galvoja, kad nykščio čiulpymas gali paveikti vaikų dantis, ir jie išsikreivins. Dėl to nereikia jaudintis, netgi šešiametis turėtų kiekvieną dieną po kelias valandas čiulpti nykštį, kad šis įprotis paveiktų jo dantų augimą. Šis įprotis ilgainiui tūrėtų išnykti , užleisdamas vietą kitam. Kartais vaikai prisiriša prie antklodžių ir kitų raminančių daiktų. Dažniausiai tai pliušiniai žaislai, vaikiškos antklodės ar senas vystyklas. Šie daiktai teikia vaikam saugumo jausmą, kai šalia nėra tėvų. Svarbiausia auklėtojų ir tėvų užduotis yra stebėti, kada vaikai naudojasi šiais daiktais, ir nustatyti, kodėl jie jais naudojasi. Auklėtajai derėtų leisti vaikui atsinešti savo mėgstamą daiktą, jeigu tas netrukdo jam laisvai veikti. Vaikai gali žaisti dėliones, piešti ar spalvinti, apsisupę mėgstama antklodėle ar šalia pasidėję mylimą meškiuką. Stebėdama vaiko elgesį, auklėtoja nustato, kada jam tokie daiktai reikalingi, ir pasiūlo vaikui kitokias nusiraminimo formas. Kartais auklėtoja gali pasiūlyti vaikui pasėdėti jai ant kelių, paimti juos ranką ar atsistoti šalia kito vaiko.

8. Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje

Aplinka turi didelį poveikį vaiko sveikatai, todėl reikia rūpintis sveikos aplinkos išsaugojimu. Švara ir tvarka turi būti visuose vaiko gyvenimo ir veiklos zonose: grupės patalpose, muzikos ir sporto salėje, tualete – prausykloje, gamtos kampelyje, valgykloje, baseine, lauko žaidymų aikštelėse ir kt.. visi lopšeliu – darželio darbuotojai turi gerai žinoti sanitarines – higienines ikimokyklinių vaikų įstaigų įrengimo bei priežiūros taisykles ir normas ( žr. ,,Ikimokyklinių vaikų įstaigų įrengimo ir priežiūros sanitarines – higienines taisyklės ir normos”, Vilnius: Leidybos centras, 1992.) taip pat nuolat ir sistemingai reikia rūpintis patalpų vėdinimu ,įrengimų, baldu ir žaislų valymu bei plovimu.

Patalpų vėdinimas. Grupių žaidimo patalpose temperatūra ant grindų paviršiaus žiemos metu turi būti ne žemesnė kaip + 25 c.natūraliu skersvėju patalpos vedinamos 2 kartus per dieną ( iš ryto ir po pietų miego) , kai vaikų nėra kambaryje. Orlaidės atidaromos atsižvelgiant į oro temperatūrą. Muzikos ir sporto salė vėdinama po kiekvienų pratybų, orlaidės paliekamos atidarytos atsižvelgiant į patalpos oro temperatūrą.

Patalpų plovimas. Visos įstaigos patalpos ir baldai valomi kasdien drėgnu būdu. Grindys plaunamos 2 kartus per dieną, o kai būtina – ir dažniau. Muzikos ir sporto salė valomos po kiekvienų pratybų drėgnu būdu. Iš pagrindų naudojant plovimo priemones ir dezinfekcinės medžiagas patalpos valomos kas mėnesį ir pagal epidemiologines reikmes. Baseino grindys plaunamos kasdien karštu vandeniu, dezinfekuojamos specialiu skiediniu. Baseinas periodiškai valomas iš pagrindų su šepečiais, muilo ir sodos skiediniu. Kilimai vaikų grupėse kasdien valomi dulkių siurbliu, o periodiškai išdulkinami lauke, išvalomi drėgnu šepečiu. Žaislai ( kieti, plastmasiniai, guminiai it kt.) ir sporto inventorius ( lazdos, lankai, gimnastikos suoleliai, kamuoliai ir kt.) plaunami su muilu ir po to parskalaujami švariu tekančiu vandeniu. Minkšti žaislai kasdien dezinfekuojami baktericidinėmis lempomis.

9. Klaipėdos l/d ,,Želmenėlis” sveikos gyvensenos ugdymo programos apžvalga

Vaikų darželyje ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sveikatinimui ir fiziniam ugdymui. Tam yra sudarytos palankios sąlygos: sporto salė su įvairiu sportiniu inventoriumi, sporto kampeliai lopšelio ir darželio grupėse, sporto centrai lauke. Darželyje vaikai

mokomi saugoti sveikatą pratinami sistemingai mankštintis, supažindinami su higienos reikalavimais. Kad vaikai augtų sveiki, laikomos įvairios darbo formos: sveikatos valandėlės, rytine mankšta, kūno kultūros pratybos sporto salėje ir lauke, sportinės pramogos, sporto šventės, sveikatos dienos bei individualus darbas su vaikais sporto salėje, grupėse ir per pasivaikščiojimą lauke. Didėlis dėmesys skiriamas taisyklingai laikysenai ugdyti, plokščiapadystės profilaktikai. Vaikų sveikatos, higienos nuostatos yra formuojamos per kasdienę vaiko veiklą. Aktyvi fizine vaikų veikla organizuojama pagal tvarkaraštį. Sparto salėje iki pietų vyksta organizuota fizinė vaikų veikla , o po pietų – laisva valanda norintiems sportuoti vaikams. Lauke pasivaikščiojimo metu sudaromos sąlygos organizuotai ir savarankiškai fizinei vaikų veiklai sporto centruose.

SVEIKATOS VALANDĖLĖS

Ikimokyklinio amžiaus vaikais yra linkę tyrinėti, ieškoti ir atrasti. Pedagogo pareiga – padėti jiems geriau save pažinti, patarti , ką kiekvienas turi savyje ugdyti, ko iš dalės privalo atsikratyti. Tai nelengva, ir to reikia mokytis jau vaikystėje. Pedagogams rekomenduojama vesti sveikatos valandėles 3 kartus per savaitę po pietų miego. Pokalbių metu pedagogai su vaikais aptaria svarbiausius sveikos gyvensenos veiksnius:

q Higienos ( mitybos, kūno priežiūros) įgūdžių ir įpročių laikymasis;

q Grūdinimosi svarbą;

q Fizinių galių lavinimą.

Per sveikatos valandėles pedagogas turėtų suteikti elementariausių žinių apie vaikus ir jų sveikatą, sportą. Vaikams paaiškinama, kad jie patys turėtų rūpintis savo ir kitų sveikata, kodėl reikia stengtis būti stipriems, ištvermingiems. Labai svarbu reikiamą dėmesį skirti pokalbiams apie grūdinimąsi , jo poveikį vaiko sveikatos stiprinimui.Pokalbiai apie fizinės veiklos metu galimas traumas ir jų profilaktiką moko vaikus saugaus elgesio sportuojant. Pedagogas turi skatinti vaiką tikėti savo jėgomis, teigiamai vertinti fizines išgales, nusiteikti tobulinti savo kūną ir dvasią. Diskutuodami apie higienos įgūdžių ir įpročių laikymąsi, vaikai ima geriau suvokti dantukų valymo, burnos skalavimo po valgio, nagų, kūno priežiūros svarbą. Pedagogas, kalbėdamas su vaikais apie asmens higieną , turėtų suteikti žinių ir apie sporto higieną. Aptardamas su vaikais dienotvarkės svarbą, pedagogas padeda vaikui suprasti tvarkos, ritmo reikšmę. Ypatingai svarbi sveikatos valandėlės tema – taisyklingas kūno laikysenos reikalavimai bei laikysenos reikšmė žmogaus sveikatai. Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog ydinga laikysena yra tik blogas įprotis, nuo kurio dar galima atprasti. Stuburo iškrypimas – jau liga, kurią reikia gydyti. Pedagogas, mokydamas vaikus pažinti save, stebėti savo kūną, sveikatos valandėlę veda medicinos kabinete. Vaikai akivaizdžiai pamato, kad jie nevienodi pagal ūgį, svorį , ir sužino, kodėl ryte ir vakare žmogaus ūgis skiriasi ir tt.. Prasidėjus šaltiems orams, kai grupės patalpose temperatūra žemesnė , per sveikatos valandėles tikslinga kartu su vaikais paruošti vaistažolių arbatą. Tai puiki profilaktinė priemonė peršalimo ligoms. Kartu pedagogas gali suteikti vaikams žinių apie vaistinių augalų gydomąsias savybes. Rekomenduojama gerti čiobrelių, šalpusnių bei vitaminines arbatas.

KŪNO KULTŪROS PRATYBOS

Kiekvienai amžiaus grupei kūno kultūros pratybos yra vedamos pagal tvarkaraštį: du kartus per savaitę sporto salėje ir vieną kartą lauke. Sporto salėje pratybas veda kūno kultūros organizatorė, kuriai aktyviai padeda grupės auklėtoja. Auklėtoja padeda vaikams pasiruošti pratyboms, parenka aprangą, avalynę. Per pratybas koreguoja vaikų judesius, dalyvauja žaidimuose , pasyvius vaikus skatina dalyvauti fizinėje veikloje, padeda išdėstyti ir sutvarkyti sportinį inventorių, priemones ( jie to nepajėgia padaryti vaikai, ).jie vaikai pagrindinių judesių mokosi pogrupiais, auklėtoja dirba su tuo pogrupiu, kurio vaikai judesį kartoja. Sporto salėja judesiai atliekami pagal muzikos akompanimentą, todėl palanku lavinti judesių grakštumą, ritmiškumą, gebėjimą atlikti judesį nurodyta amplitude, tempu.

Vaikų apranga per kūno kultūros pratybas priklauso nuo metų laiko. Šiltuoju mėtų laikų (pavasarį. Vasarą, rudenį) vaikai sportuoja su trumpa sportine apranga, basi,.žiemą pageidautina ilga spartinė apranga , spartiniai bateliai. Graži, tvarkinga apranga lavina vaikų estetinį skonį, nevaržo judesių, leidžia vaikams efektyviai sportuoti.

Kūno kultūros pratybas lauke organizuoja auklėtoja. Parenkama savaites diena, kai nebūna kūno kultūros pratybų sporto salėje, vaikai kitos veiklos metu mažai juda ( piešia, konstruoja, skaičiuoja).Dažniausiai šiuos pratybos skiriamos judesiams , kurių vaikai mokasi per kūno kultūros pratybas sporto salėje, įtvirtinti ir tobulinti. Geriausiai pratybas organizuoti iki pietų. Aklėtoja iš anksto numato pratybų tikslus, uždavinius, pobūdį, vaikų organizavimo būdus, fizinio ugdymo stilių, pratybų vietą ( judesių lavinimo centras, žaidimų centras, dviračių takelis), sportinį inventorių ir priemones. Ji parenka judesius ir žaidimus atsižvelgdama į vaikų amžių, poreikius, interesus, turimą judėjimo patirtį, metų laika.

Geriausiai organizuoti tuos žaidimus, kuriems reikia daugiau erdves, nes lauke palankesnes sąlygos mokyti metyti į tolį ir į taikinį, šokinėti į tolį , į aukšti įsibėgėjus, ugdyti ištvermę, greitumą, vikrumą.Vaikų fizine veikla priklauso nuo metų laiko. Pavasarį, vasarą, rudenį vaikai mokomi važinėtis dviratukais, riedučiais, kvadrato, krepšinio, futbolo žaidimų elementų, o žiemą – važinėtis rogutėmis, slidinėti, slysti ledo takeliais, metyti sniego gniūžtes. Judesių lavinimo pratybų lauke struktūra tokia pat kaip ir salėje. Po aktyvios veiklos būtini atsipalaidavimo pratimai bei ramūs žaidimai. Šiltuoju metų laiku pratybas galima organizuoti pasivaikščiojimo pradžioje, viduryje, pabaigoje, o žiemą tinkamiausias laikas pratyboms yra pasivaikščiojimo pabaiga. Vaikai aktyviai judėdami sušyla , suprakaituoja, todėl po pratybų ilgai būdami lauke gali peršalti. Organizuojant pratybas žiemą ir šaltomis dienomis pavasarį bei rudenį svarbu parinkti tokius žaidimus ir judesius, kad aktyviai dalyvautų visi vaikai. Apranga ir avaline parenkama atsižvelgiant į metų laiką ir į kiekvieno vaiko sveikatą bei užsigrūdinimo laipsnį.

SPORTINĖS PRAMOGOS

Vieną kartą per mėnesį kiekvienai grupei atskirai arba kelioms grupėms kartu yra organizuojamos sportinės pramogos. Parenkami vaikams gerai žinomi žaidimai ir estafetes. Esant palankioms oro sąlygoms (pavasarį, vasarą, rudenį) pramogos organizuojamos lauke. Auklėtoja iš anksto numato pramogų vietą, laiką pobūdį ir priemones atsižvelgdama į vaikų amžių, poreikius, interesus. Pramogų metu reikia stengtis suteikti vaikams kuo daugiau teigiamų emocijų,

skatinti pasitikėjimą savo jėgomis, pasidžiaugti savo ir draugų laimėjimais.

SPORTO ŠVENTĖS

Du kartus per metus ( žiemą ir vasarą) rengiamos sporto šventės. Švenčių scenarijų iš anksto aktyviai kuria visas darželio kolektyvas. Vyresniųjų ir parengiamųjų grupių vaikams sporto šventė – tai valanda įdomių žaidimų, varžybų, atrakcionų. Šventės programą sudaroma atsižvelgiant į vaikų fizinį pajėgumą, pomėgius, norus. Jaunesniųjų grupių vaikams parenkamos lengvesnes užduotis, gerai žinomi , nesudėtingi žaidimai ir pratimai, trumpinas šventės laikas. Šių grupių vaikai gali žiūrėti vyresniųjų vaikų varžybas ir žaidimus, dalyvauti retesniuose , nuotaikingose žaidimuose: žuvų gaudimas, pėdsakų atpažinimas sniege, tvirtovės šturmas, sniego senio lipdymas ir tt. Šventėje nėra pralaimėjusiųjų, pagiriami ir apdovanojami visi dalyviai. Kruopščiai ir išradingai parengtos sporto šventės vaikams teikia daug emocijų, skatina domėtis fiziniais pratimais, tobulina išmoktus judesius, ugdo kolektyviškumą, drausmingumą. Šventėse dalyvauti kviečiami ugdytinių tėveliai.Tai galėtu būti bendros tėvų ir vaikų estafetes, spartiniai žaidimai.

SVEIKATOS DIENOS

Du kartus per metus vyresniųjų grupių vaikams yra organizuojamos išvykos į gamtą. Per šias išvykas derinama aktyvi fizine vaikų veiklą ir poilsis. Kūno kultūros organizatorė, pasitarusi su grupių auklėtojomis , iš anksto numota keliones maršrutą, aktyvaus poilsio vietą, judriuosius žaidimus, estafetes, atrakcionus, įvairiu kliūčių įveikimo pratimus, sportini inventorių, priemones. Užduotis ir fizinis krūvis turi atitikti vaikų amžių , fizinį pasiruošimą , individualias savybes, savijautą. Svarbu tinkamai parinkti aktyvaus ir pasyvaus poilsio pertraukas, derinti judrią vaikų veiklą ir ramias kūrybines užduotis. Kūno kultūros organizatorė ir grupių auklėtojos užtikrina vaikų saugumą išvykos metu, rūpinasi vaikų apranga ir mityba. Dalyvauti yra kviečiami ugdytinių tėvai.tai gera proga stebėti vaikų veiklą bendraamžių kolektyve, įvertinti vaikų turimus judėjimo įgūdžius bei fizinės veiklos reikšmę vaikų sveikatai, savijautai, nuotaikai. Tėvai gali perimti vaikų darželio patirtį, kaip organizuoti aktyvų vaikų poilsį namuose.

INDIVIDUALUS DARBAS SU VAIKAIS SPORTO SALĖJĖ

Kai nevyksta kūno kultūros pratybos , yra organizuojamas individualus darbas su vaikais. Į sporto salę susirenka įvairių grupių norintys sportuoti vaikai. Kūno kultūros organizatorė parenka ir pasiūlo vaikams veiklą pagal jų amžių, fizines išgales, poreikius, interesus, pomėgius ir norus. Vyresniųjų grupių vaikai mankštinasi ant treniruoklių, gimnastikos žiedų, skersinio, lipa virvinėmis kopėčiomis, mokosi žaisti krepšinį, stalo tenisą. Jaunesniųjų grupių vaikai adaptuojasi sporto salėje, susipažįsta su sportinių įrengimų paskirtimi, naudojimosi galimybėmis, saugumo reikalavimais. Gali būti organizuojami ir bendri vaikų žaidimai, estafetes, jei vaikai to pageidauja. Kūno kultūros organizatorė turi būti visada pasirengusi padėti vaikui pasirinkti veiklą, reguliuoti fizinį krūvį, užtikrinti vaikų saugumą.

INDIVIDUALUS DARBAS SU VAIKAIS GRUPĖSE

Svarbiausias uždavinys – skiepyti pomėgį kūno kultūrai. Tai nėra sunkus uždavinius , kai auklėtoja supranta fizinių pratimų reikšmę ir tam sudaryta palanki aplinka. Kurdami darželio grupėse fizinį aktyvumą stimuliuojančia aplinką, atsižvelgti reikėtų į tai , kad vaikas galėtų savarankiškai saugiai ir įdomiai mankštintis, atlikti judesius, kurie lavintų įvairias raumenų grupes, ugdytų fizinės ypatybes ir skatintų išmokti visus pagrindinius judesius. Kai nevyksta kompleksinė

veikla, vaikai gali mankštintis prie pasirinkto sporto įrenginio ar su pasirinktu sporto inventoriumi, esančiu grupėje. Grupėse įrengtuose sporto kampeliuose vaikai mankštinasi prie sporto treniruoklių , pilvo, kojų raumenims stiprinti , treniruojasi ant skersinio, gimnastikos žiedų, laipioja virve, virvinėmis kopėčiomis. Auklėtoja stengiasi sudaryti vaikui sąlygas judėti, tenkinti poreikius, interesus, o žinias ir įgūdžius įgyja jis pats. Stebėdama aktyvią vaikų veiklą, jų elgesį, auklėtoja pataria, kaip geriau atlikti vieną ar kitą veiksmą, saugo nuo traumų. Taip vaikai ne tik tenkina poreikį judėti, veikti, bet ir lavina savo fizines ypatybes: vikrumą, lankstumą, greitumą, ištvermę. Tai ugdo ir vaiko teigiamas charakterio savybes: valią, atkaklumą, pasitikėjimą savo jėgomis, tikslo siekimą. Grupėje sukurta aplinka leidžia vaikui rinktis veiklos pobūdį. Jis gali žaisti su kamuoliais, lankais, kėgliais, šokdynėmis, riedančiais ar skraidančiais daiktais. Tokia aplinka skatina vaikus viską išbandyti , atlikti įvairius judesius ir veiksmus. Teikdami vaikams didelį pasirinkimą ir laisvę, skatiname jo domėjimąsi aktyvia fizinė veikla. Sudarydami palankias sąlygas vaikų fizinei raidai, siekiame , kad sveikatos saugojimas ir stiprinimas apimtų visas vaikų veiklos sritis, taptų kasdieniniu pedagogo rūpesčiu.

VAIKŲ SVEIKATINIMAS IR FIZINIS UGDYMAS LOPŠELIO GRUPĖSE

Vaikas iš prigimties yra fiziškai silpna, jautri būtybė. Jam reikalinga suaugusiųjų globa ir priežiūra. Judėjimas – tai kiekvienos būtybės gyvybingumo požymis. Ypač judrūs ankstyvo ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vaikų sveikata ir fizini ugdymu pradedame rūpintis jau lopšelio amžiaus grupėse, į kurias priimami vaikai nuo 1,5 ir 2 metų. Kiekvieną rytą grupių auklėtojos veda mažyliams 3-5 min. žaismingą mankštą, kuri ne tik stiprina jų fizines galias, bei ir suteikia malonų išgyvenimų. Kūno kultūros pratybos lopšelio grupėse organizuojamos 2 kartus per savaitę. Adaptacijos laikotarpiu šios pratybos vyksta grupės patalpose. Kūno kultūros pratybas lopšelio amžiaus vaikams auklėtoja veda dviem pogrupiais. Vieno pogrupio pratybų trukmė – 5-7 minutės. Organizuoti kūno kultūros pratybas auklėtojai padeda auklėtojos padėjėja. Fizinės vaikų aktyvumas lopšelio grupėse ura skatinamas visą dieną. Vaikai supdamiesi sūpynėse stiprina kojų raumenis, laipiodami aukštyn ir žemyn gimnastikos kopėtėlėmis, mokosi įveikti kliūtis , nugalėti baimę, džiaugtis judėjimo laisve. Dažnai kartodamas tą patį veiksmą, vaikas nejučiomis tobulina judesio atlikimo kokybę, o tai leidžia jam tikslingai lavinti savo fizines galias. Gausus rinkinys įvairių plokščiapadystės profilaktikai skirtų priemonių ne tik teigiamai veikia mažylio kojų pėdeles, bet ir leidžia pajusti malonumą vaikščiojant ,, dygiais ” takeliais, braukiant kojytėmis per suverstus ratukus (sėdint ant suolelio) ir t.t. o kiek pastangų reikia mažyliui užlipti kopėtėlėmis į nusileidimo kalnelį ir nusileisti nuo jo, tai suteikia daug džiaugsmo ir ugdo pusiausvyrą. Mažyliai mėgsta kyboti ant gimnastikos žiedų, skersinio. Tai padeda formuoti taisyklingą laikyseną. Ypač svarbu, kad lopšelio grupių auklėtojos tinkamai nustatytų vaikų judėjimo režimą. Tam parankūs pedagoginiai stebėjimai. Jie padeda suprasti, ar vaikas nori aktyviai judėti, ar atsipalaiduoti, žaisti judrius ar ramius žaidimus, bendrauti su draugais pabūti vienas. Lopšelio grupių auklėtojos, sudarydamos dienotvarkę, atsižvelgia į vaikų poreikį judėti, sveikatos būklę, amžių ir individualų gyvenimo ritmą.

SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAI

Klaipėdos miesto lopšelyje- darželyje “želmenėlis” vaikų sveikatos stiprinimas ir fizinis ugdymas organizuojamas sporto centruose. Darželio kiemelyje įrengti žaidimų su vandeniu centras, judesių lavinimo centras, žaidimų centras ir poilsio centras. Visi įrengimai ir priemonės, esantys centruose, naudojami vaikų sveikatos stiprinimui, fiziniam ugdymui ir poilsiui. Kad vaikų veikla būtų rami, saugi ir gerai organizuota, sudarytas rytinės ir popietinės vaikų veiklos sveikatos ir sporto centruose tvarkaraštis. Kiekviena darželio grupė 30 minučių per dieną tvarkaraštyje nurodytu laiku mankštinasi ir žaidžia atitinkame centre.

Vidiniame kiemelyje įrengta baseiną sudaro du rezervuarai- “varlynukas”, kurio gylis 20-30 cm., ir plaukimo baseinėlis, kurio gylis 60-70cm. Aplink baseiną takeliuose įmontuoti rąstukai, supilti nugludinti akmenukai bei smėlis. Šiltu oru vaikai skatinami bėgioti basomis. Tai gera grūdinimosi ir profilaktikos priemonė, apsauguoti nuo plokščiapadystės. Kad neįvyktų nelaimingų vandenyje, laikomasi griežtų saugumo taisyklių.

`Tinkamiausias laikas vandens žaidinių pratyboms- nuo 10 iki 12 val., t.y. praėjus 1-1,5 val. po valgio arba po pietų miego(ne ankščiau kaip 0,5val. po miego). Pratybų trukmė priklauso nuo vaikų amžiaus, oro sąlygų, vandens temperatūros. 4-5 metų vaikai vandenyje žaidžia vieną kartą per dieną, kai nėra vėjo ir oro temperatūra ne žemesnė kaip +25′ C, o vandens- ne žemesnė kaip +23′ C. Labiau užsigrūdinę vaikai gali maudytis ir žemesnės temperatūros vandenyje, bet trumpiau. 6-7 metų vaikai maudytis pradeda tuomet, kai vandens temperatūra ne žemesnė kaip +20′ C, o vaikams įpratus- +16- +17 ‘C. Maudytis leidžiama tik sveikiems, nesergantiems ūminėmis ir litinėmis lygomis vaikams. Po lygos maudytis galima tuomet, kai vaikas gerai jaučiasi ir gydytojas leidžia. Paprastai vaikams leidžiama maudytis iki pietų ir vandenyje būti 3-5 minutes, paskui laikas ilginamas iki 10-15 minučių.

Pratybos vandenyje atliekamos lauko baseinėlyje. Be auklėtojos ir jos padėjėjos pratybose dalyvauti ir vaikų darželio medicinos sesuo. ratybų pradžioje atliekamos vaikams labai naudingos saulės vonios. Spindululiai ne tik didina odos ir viso organizmo atsparumą karščiui, bet ir keičia odos struktūrą, gausina vitaminą D, užmuša odos paviršiuje esančias bakterijas, gerina medžiagų apykaitą ir kt.. saulės vonios derinamos su plokščiapadystės profilaktikos fiziniais pratimais ( vaikščiojimu basomis žole, smėliu, akmenėliais). Vaikai supažindinami su naujais judesiais, kurios vėliau mokosi atlikti vandenyje. Sausumoje pakanka 2-3 pratimų, po to patartina pradėti pratybas vandenyje.vaikai vandenyje sustoja taip, kad galėtų laisvai atlikti judesius. Tik įlipę į baseiną pirmiausia pabraido po vandenį, užsipila vandens ant rankų, krūtinės, nugaros, vėliau pritupia, pasineria į vandenį iki smakro.

Pirmųjų pratybų tikslas – pripratinti vaikus prie vandens. Tam tinka įdomūs žaidimai , pratimai ir pramogos. Eidami, bėgdami, atlikdami įvairius rankų ir kojų judesius vandenyje, vaikai susipažįsta su vandens pasipriešinimu.vėliau mokosi sudėtingesnių judesių, kurie bus reikalingi mokantis plaukti. Vaikai pratimus vandenyje atlieka, žaidžia stovėdami,

horizontaliai gulėdami vandens paviršiuje . kad pratybos vyktų sklandžiai , auklėtoja turi aiškiai žinoti, ko jomis siekia, apgalvoti pratimus, jų eilės tvarką, kartojimų skaičių. Ilgas pratimų ar žaidimų aiškinimas neįdomus vaikams, nes vaikai vandenyje nori judėti: žaisti kamuoliu, taškytis, bėgioti. Parenkami įdomus, patrauklūs, ne per daug sunkūs įvairūs pratimai ir žaidimai. Naujų judesiu ir žaidimų mokama derinant juos su jau išmoktais. Siekiant įvairovės, vaikai gali patys pasirinkti judėjimo veiksmus, pažaisti savarankiškai, sugalvoti įdomių pratimų.

Pratybų pabaigoje, tinka ramesnio pobūdžio žaidimai, braidžiojimas, kvėpavimo pratimai. Galima atlikti įdomias užduotis grojant muzikai, imituoti vandens gyvūnų judesius. Rekomenduojama trumpai aptarti vaikų veiklą, įvertinti vaikų pastangas, elgesį.

Vasaros metu žaidimai atvirame baseine yra stipriausiai veikianti sveikatingumo priemonė, nes čia vienu metu visą odos paviršių veikia trys dirgikliai: grynas oras, vanduo ir saulė.

Prieš pratybas visi vaikai nueina į tualetą, mergaites apsirengia maudymosi kostiumėlius, berniukai – maudymosi kelnaites, su savimi pasiima rankšluostį ir sausas kelnaitės. Auklėtoja ir jos padėjėja taip pat apsirengia pratyboms vandenyje patogią aprangą. Dar grupėje reikia pasidomėti , kaip vaikai jaučiasi, ar nori pažaisti vandenyje. Paprastai vaikai labai mėgsta maudytis. Žaidimai vandenyje stiprina jų nervų, raumenų sistemas, gerina širdies ir kraujagyslių darbą. Nepatartina pratybų organizuoti labai sušilusiems ar suprakaitavusiems vaikams. Jeigu vaikas pabąla, pamėlsta jo lūpos, pašiurpsta oda ( atsiranda vadinamoji ,, žąsies oda”), jam liepiama kuo greičiau lipti iš vandens, įsitrinti sausu rankšluosčiu, atlikti keletą pratimų, pajudėti, kad apšiltų.

STIPRINIMAS ŽAIDIMŲ CENTRE

Šiame centre įrengta 8×15 m. medinė pakyla, kuri skirta žaisti judriuosius žaidimus su įvairiu sportinių inventoriumi. Medine pakyla įrengta pagal krepšinio aikšteles reikalavimus.

Judrėji žaidimai yra vaikams artimiausia ir svarbiausia fizinės veiklos rūšis. Jie stiprina vaikų sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, tolygiai lavina visas raumenų grupės, patenkina natūralų vaikų poreikį greitai ir vikriai judėti.

Žaidimų centre organizuojami judrieji žaidimai dažniausiai skiriami pagrindiniams judesiams įtvirtinti ir tobulinti, taip pat sportinių žaidimų elementams mokyti. Fizine veikla šiame centre vyksta kiekvieną dieną iki pietų ir po pietų. Kiekvienai amžiaus grupei centre skirtas 30 minučių laikas, konkrečiai nurodytas tvarkaraštyje.

Žaidimai parenkami atsižvelgiant į vaikų amžių, jų pasirengimą, metų laiką, dienos metą, vaikų organizuotumą, interesus, susidomėjimą. Jaunesniųjų grupių vaikams žaidimus parenka ir organizuoja pati auklėtoja, o vyresniųjų grupių vaikai žaidžia savarankiškai. Auklėtoja sudaro sąlygas, padeda išsirinkti žaidimą, paskirti lyderius, stebi žaidžiančius vaikus, reguliuoja jų veiklą, fizinį krūvį, žaidimo trukmę, prireikus sprendžia žaidimo metu iškilusius konfliktus, saugo vaikus nuo pervargimo, traumų. Iki pietų , po kompleksinės veiklos grupėje, parenkami nesudėtingi, vaikams gerai žinomi žaidimai.po lengvesnės veiklos siūloma mokyti naujų

žaidimų, supažindinti su krepšinio, futbolo, kvadrato, badmintono žaidimų elementais ( vyresniųjų grupių vaikus). Po pietų rekomenduojami judresni žaidimai, žaidimų parinkimas priklauso ir nuo metų laiko.

Vaikų apranga turi nevaržyti judesių, atitikti oro sąlygas. Vasarą saulėtomis dienomis reikia turėti galvos apdangalus. Nepatartina organizuoti žaidimų , kurie neteikia vaikams džiaugsmo, yra neįdomūs, nes vaikai įpranta būti neaktyvūs, nedėmesingi, nesiklauso auklėtojos paaiškinimų, žaidimo taisyklių. Nors šiame centre dažniausiai žaidžiami judrieji ir sportiniai žaidimai su kamuoliais , tačiau patartina naudotis ir kitu sportiniu inventoriumi: kėgliais, lankais, šokyklėmis, pralindimo lankais, krepšinio stovais.

VAIKŲ SVEIKATINIMOAS IR FIZINIS UGDYMAS JUDESIŲ LAVINIMO CENTRE

Fizinių pratimų, atliekamų gryname ore efektyvumas didėja. Vaikų jėgas atitinkantis fizinis krūvis ir grynas oras stiprina vaikų sveikatą, didina darbingumą. Judesių lavinimo centre sudaryta palanki atmosfera fiziniam vaikų aktyvumui ir veikimo laisvei. Šį centrą sudaro šie įrenginiai : nuožulnus ir vertikalus laipiojimo, kabantis sportiniai, taikiniai, nusileidimo kalnelis, kybojimo ir pusiausviros pratimams skirti įrengimai.

Tris kartus per savaitę judesių lavinimo centre vyksta organizuota aktyvi fizinė vaikų veiklą, o likusiais dvi savaites dienas – savarankiška fizine veikla. Kiekvienai amžiaus grupei skirta 30 minučių. Šiame centre vaikas gali laisvai judėti ir veikti, pasirinkti inventorių. Auklėtoja su vaikais turi aptarti naudojimosi įrenginiais , skirtais judesiams lavinti, taisykles. Ji taip pat stengiasi sudaryti sąlygas vaikui judėti, tenkinti savo poreikius, interesus, o žinių ir “gūdžių jis “gyja pats. Stebėdama aktyvią vaikų veiklą prie pasirinkto sportinio įrenginio, jų elgesį, auklėtoja pataria, kaip geriau atlikti vieną ar kitą veiksmą, saugo nuo traumų. Taip vaikai ne tik tenkina poreikį judėti, veikti , bet ir lavina savo fizinės ypatybes: vikrumą, lankstumą, greitumą, ištvermę. Tai ugdo ir charakterio savybes: valią, atkaklumą, pasitikėjimą savo jėgomis, tikslo siekimą.

VAIKŲ ŽAIDIMAI IR RELAKSACIJA POILSIO CENTRE

Žaidimas –vaiko gyvenimas, mokymasis būti žmogumi. Poilsio centras įrengtas nuošalioje darželio teritorijos vietoje. Jį sudaro palapinės tipo pavėsinės ir smėlio dėžės. Šiame žaidimų ir poilsio centre auklėtoja leidžia vaikams laisvai bet kurio metu naudotis visais žaislais. Vaikai žaisdami su smėliu naudoja kastuvėlius, kibirėlius, formeles, voneles su vandeniu, gamtinę medžiagą (akmenukai, kankorėžiai, šakelės ir kt.)

Medžių paūksmėje ant žalios vejos vaikai mėgsta žaisti kūrybinius vaidmenų žaidimus . vaikams žaidžiant kūrybinius žaidimus, auklėtoja, susidarius palankiai situacijai, žodžiu, pastaba, klausimu, o kartais veiksmu aktyvina vaikų žaidimo mintį , palaiko įdomią , netikėtą išmonę, naują sumanymą ir tt.

Taigi poilsio centre yra palanki atmosfera vaikų kūrybiniams ir statybiniams žaidimams, kurie papildo vienas kitą . auklėtoja turi pastebėti nedrąsius vaikus ir padėti jiems įsitraukti į bendrą žaidimą.

Išvados

1. Menas ir didžiulis mokslas iš mažo žmogučio išugdyti dvasiškai ir fiziškai sveiką žmogų.

2. Vaikų”sveikatos eleksyras”- tėvų ir pedagogų rankose. Paklauskite tėvų, kas jiems brangiausia gyvenime? Didžiausias kiekvieno tėčio ir mamos troškimas- sveikas ir geras vaikas.

3. Senovės patarlė sako:“kokia nauda kasti šulinį, kada namas apimtas liepsnos?” Mažylio sveikata- tai neįkainojimas lobis, didžiausia ugdymo vertybė, kurią privalu sauguoti ir branginti kiekvienam iš mūsų. Kai kurie tėvai teisinasi, kad jiems trūksta laiko būti su vaiku. Kai kuriuose šeimose televizorius veikia nuolat. Dažna tėvų klaida- pabrėžti vaikams, kad jis bus mylimas, jei bus geras. Tai per didelis tėvų reikalavimas vaikui.

4. Aš manau, kad vaiko pasitikėjimas aplinkinių pasuliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaikų kokybės. Vaikas, kurio porikei yra tenkinami, su kuriuo bendraujama, įgyja saugumo jausmo ir suvokė, kad pasaulyje su žmonėmis jis yra saugus.

5. Vaikų darželiuose yra ir problemų- tai didelis vaikų skaičius grupėse, trukdantis auklėtojoms individualizuoti ir diferencijuoti darbą su vaikais.

6. Manau, kad grupėje turėtų dirbti dvi auklėtojos. Būtina stengtis pagal galimybes kurti grupėse ugdymo procesui tinkamas sąlygas, ieškoti efektyvių darbo su tėvais metodų ir formų, sąlyčio taškų. Kartu siekti, kad vaikams darželyje būtų gera. Kiekvienas turime pamąstyti, koks turėtų būti mūsų indelis, kad užaugęs vaikas būtų pakankamai atsparus socialiniai patologijai, t.y. nusikaltimams, narkomanijai. Vaiko auklėjimas- tai tam tikra auka.

7. Svarbu nepamiršti, kad kūno sveikata priklauso nuo dvasinės sveikatos, kuri priklauso nuo to, kaip praėjo vaikystė, kas vedė už rankos vaikystės metais, kas iš aplinkinio pasaulio įėjo į vaiko protą ir širdį- nuo to priklauso, kokiu žmogumi taps šiandieninis mažylis. ( V. Suchomlinskis).


Literatūra

1. Adaškevičienė E. Judėjimo džiaugsmas. V.,1996.

2. Adaškevičienė E. Mankštos pertraukėlės vaikų darželyje. K., 1984.

3. Adaškevičienė E. Mažųjų sporto abėcėlė. K.,1990.

4. Adaškevičienė E. Vaikų fizinio ugdymo pedagogika. V.,1994.

5. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. V.,1999.

6. Aranesova V. ir kt. Ikimokyklinukas. K., 1982.

7. Hansen,Kirsten A. Ugdymas ir demokratijos kultųra:ikimokyklinis amžius. V.,1997.

8. Janušausikienė B.,Lukoševičius L. Sveika gyvensena nuo vaikystės. K.,1999

9. Minius V. Sveikatos mugė . V.,1986.

10. Sveikatos želmenėliai :Vilniaus miesto ir rajono sveikos gyvensenos lapšelių – darželių darbo patirtis. V., 1998

11. Svekų daržlių projektas:šiaulių universiteto visuomenės sveikatos mokslinis centras.Vaiko sveikata ir saugumas darželyje.Š., 2000.

12. Vaikų darželių programa,,Vėrinėlis”. V., 1993.

13. Zaborskai A. ir kt. Aukime sveiki:pradinių klasių mokytojo knyga. K.,1995.

14. Žvirblių takas.2000, Nr

Rašykite komentarą

-->