Šuo – žmogaus draugas
Autorius: Greta
Dažnas iš mūsų norime arba turime draugų. Vieni būna- tikri kuriems gali patikėti paslaptis, kiti su kuriais gali linksmai praleisti laika.Su draugais susipykstame ir susitaikome, mūsų nuomones, pomėgiai gali nesutapti. Dažnas iš mūsų draugus suprantame kaip angelus, kurie pakelia mums sparnus kai patys jų pakelti negalime, tačiau ir draugai ne visada būna gerai nusiteikę. Tada pagalvojame apie tai kad butu gerai turėti tikra draugą. Ko gero šiuo atveju šuo-tikra palaima širdžiai, tačiau kas bus jei mes tik tiek skirsime dėmesio šuniui. Šuo visada mus myli, atleidžia mūsų nusižengimus, nekreipia dėmesio i tai jog tu turi kitu draugu, kad šaldytuvas pustuštis ar kur gyveni. Jis myli mus labiau už save, gali pasiaukoti vien tik dėl to, kad sulauktu mūsų gero žodžio. Tačiau nepamirškime, kad jis taip pareikalauja dėmesio: vedžioti, žaisti, šerti, šukuoti. Tačiau tai tik niekniekis palyginus ką jis duoda mums, ta saują gėrio jis mums suteikia negailėdamas, Svarbiausia mylėt ne tik žmones, nes jie gali bet kada atsisukt prieš tave, o šuo skurde ir turte tave mylės taip pat. Šuniui tu visas jo pasaulis, pasistenkim kad jo pasaulis butu kaip tas skanus jo graužiamas kaulas: pilnas raudonos meiles ir skanumo.