Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Strateginis marketingo planavimas

Autorius: Nora

Turinys

ĮVADAS 2

1. MARKETINGO PLANAVIMO SVARBA 3

2. MARKETINGO STRATEGIJA 4

3. BENDROS MARKETINGO STRATEGIJOS 7

3.1 Konkuravimo būdo strategijos 7

3.1.1 Lyderiai 8

3.1.2 Persekiotojai 9

3.1.3 Siekėjai 9

3.1.4 Nišų užpildytojai 10

3.2 Rinkos geografijos strategijos 10

3.3 Aktyvumo rinkoje strategija 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15
ĮVADAS
Šiuolaikinis verslas atsidūrė dinamiškoje aplinkoje, kurioje pokyčiai yra pastovus reiškinys. To pasekoje firmoms atsirado būtinybė nustatyti savo tikslus bei planus jiems pasiekti. Tai kiekvienoje organizacijoje tapo besitęsiančiu procesu.

Marketingo planavimas – tai orientacija į ateitį. Planas padeda numatyti ateitį ir priimti gerai apgalvotus sprendimus, nes jį rengiant apgalvojamos visos alternatyvos, su kuriomis gali tekti susidurti. Marketingo planavimas apima marketingų tikslų ir pačių tinkamiausių strategijų šiems tikslams pasiekti numatymą. Taigi, bendriausias strateginis planas apima visą įmonės veiklą ir numato pagrindinius jos tikslus

Tikslas – aprašyti marketingo strateginį planavimą.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti marketingo strateginio planavimo svarbą

2. Aprašyti marketingo strategiją

3. Aprašyti bendrąsias marketingo strategijas
1. MARKETINGO PLANAVIMO SVARBA

Kiekvienoje įmonėje atliekama daugybė veiksnių, kurie visiškai ar bent iš dalies priskirtini marketingo sričiai. Įmonės kuria ir tobulina prekes, reguliuoja jų kainas, parduoda jas pačios arba per partnerius. Be to, dedamos pastangos vartotojų poreikiams ištirti, ryšiams su jais per reklamą ar kitais būdais užmegzti ir palaikyti. Visus šiuos veiksmus galima atlikti atsitiktinai arba planingai. Pirmuoju atveju kiekvienas darbas gali būti atliekamas pakankamai profesionaliai, tačiau nebūtinai dera su kitais įmonės veiklos aspektais. Antruoju atveju marketingo srities funkcijos apgalvotai derinamos tiek tarpusavyje, tiek su visa kita įmonės veikla. Taigi įmonės veiklos planavimas visų pirma leidžia susieti ir suderinti įvairius veiksmus į vieningą visumą, taip pasiekiant geresnį bendrą rezultatą.

Akivaizdu, kad didelės ir turtingos įmonės gali suplanuoti ir vykdyti didelės apimties veiksmus, kurie neprieinami mažesnėms. Tačiau net ir pačių didžiausių įmonių galimybės turi ribas, kurių peržengti neįmanoma. Tos ribos susijusios su materialiniais, finansiniais, žmonių ir kt. ištekliais. Kaip tik planavimo proceso metu stengiamasi kuo geriau tuos išteklius paskirstyti. Išteklių paskirstymas yra dvejopas. Tai:

1. Paskirstymas tarp veiklos rūšių;

2. Išdėstymas laike.

Dėl šių dviejų planavimo savybių nepaisymo kartais nekenčia netgi labai sėkmingai savo veiklą plėtojančios įmonės. Didesnė grėsmė kyla ne palyginti konservatyvioms ir gal ne taip daug pasiekusioms, bet itin sėkmingai ir sparčiai augančioms įmonėms. Kaip tik pastarosios turi aprėpti daugiau dar neišbandytų veiksmų ir neįvaldytų sričių. Taigi joms itin svarbu kuo tiksliau prognozuoti būsimus pokyčius ir atitinkamai planuoti veiklą.

Kai įmonė planuodama bando aprėpti ilgą laikotarpį ir nustatyti kelią ilgalaikių tikslų link, vyksta strateginis planavimas.

Strateginio lygio klausimus sprendžia aukščiausios įmonės valdymo grandys: įmonės vadovas ir jo pavaduotojai, kai kurių padalinių vadovai. Sprendžiant šio lygio klausimus dažnai dalyvauja ir įmonės savininkų atstovai ar specialiai tokiems klausimams spręsti sudaryti valdymo organai: direktorių taryba, valdyba ir pan.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->