Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Stabligė

Autorius: Giedrė

Stabligė


Tai anaerobinė žaizdų infekcija, pasireiškianti bendra organizmo ir ypač CNS intoksikacija, toniniais raumenų traukuliais, sunkia eiga.

Etiologija. Sukėlėjas: Clostridium tetani. Judri, Gram+, sporas gaminanti anaerobinė lazdelė. Neatspari didelei temperatūrai, o sporos atsparios išdžiūvimui, dezinfekcijai ir karščiui.

Stabligės bacilos anaerobinėmis sąlygomis gamina stiprų egzotoksiną, susidedanti iš neurotropinio tetanospazmino (sukeliančio raumenų spazmus), ir tetanolizino (hemolizuojančio eritrocitus).

Epidemiologija. Užsikrečiama pro pažeistą odą (svarbu žaizdų užteršimas stabligės sporomis su žemėmis, dulkėmis ir svetimkūniais). Stablige dažniau serga kaimo žmonės. Kartais stabligė pasireiškia po galūnių nušalimo, nuplikinimo, nudegimo, pragulų po gipso tvarsčių, po operacijos, kai siuvama nepakankamai steriliu ketgutu, pagamintu iš avies žarnų, ir kai pašalinami seni svetimkūniai iš audinių. Labai reta yra kriptogeninė stabligė.

Patogenezė. Stabligės sporos, patekusios į žaizdą, kai yra anaerobinės sąlygos, virsta vegetacinėmis bacilomis, kurios daugindamosi gamina neurotropiškai veikiantį egzotoksiną. Patologinis procesas yra toksinio pobūdžio, nes veikia ne sporos ir bacilos, o jų pagamintas egzotoksinas. Bacilos dažniausiai pasilieka žaizdoje ir retai patenka į kraują.

Stabligės toksinas plinta nervų kamienais ir patenka į nugaros ir pailgųjų smegenų priekinių ragų motorinius neuronus, juose fiksuojasi, padidina jų jautrumą ir to pasėkoje kyla raumenų spazmai (vietinė stabligė).

Kai toksino yra daug, krauju dalis jo pasiekia viso kūno periferinių nervų galūnes, be to impulsas patenka į atitinkamus CNS motorinius neuronus ir pasireiškia bendroji stabligė.

Stabligei būdinga acidozė, ryškiai padidėjęs pieno ir šlapimo rūgšties kiekis kraujyje dėl didelio raumenų įtempimo. Todėl mirusiųjų lavonai labai greitai sustingsta.

Klinika. IP – 6-14d.. Kuo IP trumpesnis, tuo ligos eiga sunkesnė.

Liga prasideda prodrominiais reiškiniais:

Bukas, tempiantis skausmas dažnai jau užgijusioje žaizdoje;

Pradeda trūkčioti sužeistos galūnės raumenys, išryškėja kramtomųjų raumenų toniniai spazmai (trizmas);

Bendro negalavimo požymiai: nemiga, nugaros skausmas, kojų sustingimas, žiovavimas, šalčio krėtimas, padidėjęs jautrumas triukšmui, šviesai ir kitiems aplinkos dirgikliams.

Tikrieji stabligės požymiai:

· Staigūs kramtomųjų raumenų kloniniai nevalingi susitraukimai,

kartais net sukandamas liežuvis;

· Risus sardonicus (sardoniška šypsena arba verkiančio žmogaus išvaizda): kakta suraukta, antakiai pakelti, akys primerktos, dantys sukasti, lūpos sučiauptos;

· Descendentinė forma: rigidiškumas išplinta į kaklo, sprando, nugaros, liemens ir kojų raumenis;

· Opistotonus (guli atlošęs galvą, pakėlęs liemenį, nugara neliesdamas lovos). Pilvo raumenys susitraukę, todėl pilvas įdubęs, o krūtinė iškelta, matyti raumenų kontūrai (palpuojant pilvas kietas kaip lenta);

· Dažnėja toniniai-kloniniai traukulių priepuoliai, per kuriuos sustoja ligonio kvėpavimas ir veidas pamėlynuoja. Ligonis griežia dantimis, kūnas išsilenkia lanku. Reaguoja traukuliais į kiekvieną net silpniausią dirgiklį, šviesą ir triukšmą;

· Prakaitavimas, lyg dirbant sunkų fizinį darbą – nusikloja, nusirengia;

· Temperatūra nedidelė, būna didelė 42-430 C prieš pat mirtį.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->