Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Spinduliavimas

Autorius: Dainius

Radioaktyvumas – tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas.

Radioktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių : alfa dalelių srautas(Æ) (alfa spinduliai), beta dalelių srautas(Æ) (beta spinduliai ir gama spinduliai(Æ). Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai(Æ), kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.

Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kuriø bangos ilgis l = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai, kuriø l 0,2 nm – minkðtaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, prieðprieðiniø pluoðtø greitintuvo elektronø kaupimo þiedas; juos skledþia radioktyvieji izotopai, Saulë, kiti kosminiai rentgeno ðaltiniai. Pagal suþadinimo bûdà rentgeno spinduliai ir jø spektrai bûna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba bûdingieji. Stabdomøjø rentgeno spinduliø intensyvumas tolydus pagal visus daþnius iki didþiausio daþnio n0. Rentgeno spinduliø kvantø energija hn0 (èia h – Planko konstanta) lygi rentgeno spinduliø þadinanèiø pagreitintø elektronø energijai eU; èia e – elektrono krûvis, U – greitintuvo átampa. Daþná n0 atitinka rentgeno spinduliø spektro trumpabangë riba l0 = hc/eU; èia c – ðviesos greitis vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dël atomo jonizacijos, iðlëkus elektronui ið atomo vidiniø sluoksniø. Jei atomà jonizuoja susiûrusi su juo didelës energijos dalelë, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba fluorescenciniai. Charakteringøjø rentgeno spinduliø spektro linijø daþnis bûdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; daþnio priklausomybæ nuo atomø skaièiaus nusako Mozlio dësnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai, kurie suþadinami labai plonuose taikiniuose, arti daþnio n0 yra visiðkai poliarizuoti; maþëjant daþniui, poliarizacijos laipsnis maþëja. Charakteringieji rentgeno spinduliai visiðkai nepoliarizuoti. Rentgeno spinduliø ir medþiagos sàveika sukelia fotoefektà, rentgeno spinduliø(iai) absorbcijà ir sklaidymà. Fotefekto metu medþiagos atomas, absorbavæs rentgeno spinduliø kvantà, iðspinduliuoja vienà savo vidiniø sluoksniø elektronà ir charakteringøjø rentgeno spinduliø kvantà arba antràjá – Oþë elektronà.

Rentgeno spinduliø naudojimo sritys : medicina (Rentgenodiagnostika, Rentgenoterapija), technika (Rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai (Rentgenostruktûrinë analizë, Rentgenografija, Rentgeno mikroskopija). Ið kosminiø rentgeno spinduliø suþinoma apie kosminiø kûnø cheminæ sudëtá ir fizikinius procesus kosmose (Rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai spartina kai kurias chemines reakcijas, medþiagø polimerizacijà, organiniø medþiagø krekingà (Radiacinë chemija), jais

naudojamasi senovës tapybai rasti po vëlesnës tapybos sluoksniu, maisto pramonëje (svetimkûniams rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.

Rentgeno spindulius 1895 atrado vokietis V. Rentgenas. 1985-97 jis nustatë, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, suþadina medþiagø fluorescencijà, veikia foto plokðtelæ; yra labai skvarbûs. Rentgeno spinduliø banginá pobûdá numatë Dþ. Stoksas (D. Britanija), eksperimentais 1906 patvirtino È. Barkla (D. Britanija).

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->