Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos spauda

Autorius: Kristina

Lietuviškos spaudos atsiradimas buvo svarbus kiekvienam lietuviui. Spauda su meile ir pagarba, buvo laukiama kiekvienuose namuose, kiekvieno lietuvio širdyje. Liaudies švietėjas, literatas Laurynas Ivinskis, padėjo praskinti takus plačiai lietuvių spaudai, o ypač Aušrai ir Varpui. 1964 metais Lietuvoje įsigalėjo rusai. Jie draudė plisti, tobulėti lietuvių kalbai. Tačiau Lietuvoje buvo daugybė žmonių pasirengusių kovoti už laisvę, kalbą ir spaudą: buvo pakankamai įvairius mokslus išėjusių (ar einančių) inteligentų, apsisprendusių dirbti savo tautos labui ir kartu buvo užtektinai raštingų, apsišvietusių ir tautiškai susipratusių kaimo žmonių – ūkininkų, valstiečių, pagrindinių spaudos skaitytojų. Spaudos atsiradimas ir kova už jos egzistavimą padėjo toliau dvasiškai bręsti ir tvirtėti visai lietuvių tautai. Gausėjanti lietuvių inteligentija ėmė vis labiau rūpintis spauda ir gilintis į skirtingas visuomenės problemas, tai lėmė ir įvairių krypčių išsiskyrimą to meto lietuvių spaudoje. XIX a. viduryje A. Baranauskas apibendrino tris pagrindinius tautos gaivinimo ir gelbėjimo kelius: romantinį, pozityvistinį ir krikščioniškąjį (katalikiškąjį). Šiais trim keliais ir nuėjo lietuvių inteligentija į XIX a. pabaigą, kada pasirodė ir atitinkama, tuos kelius ryškiausiai apibūdinanti spauda: romantinės krypties Aušra, pozityvistinės – Varpas ir katalikiškosios – Tėvynės sargas.

AUŠRA
“AUŠRA” pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuviškas žurnalas lotynišku raidynu. Ėjo Ragainėje, Tilžėje. Leido aušrininkai. “AUŠROS” buvo išleista 40 numerių (29 sąsiuviniai), kuriuose yra 1294 puslapiai rašinių teksto. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Nelegaliai “AUŠRA” buvo platinama Lietuvoje, taip pat ir tuose Rusijos imperijos miestuose, kur gyveno lietuvių inteligentų ir studentų. “AUŠROS” pasirodymas atitiko lietuvių, ypač inteligentų, daugumos lūkesčius, todėl buvo sutiktas kaip nepaprastas įvykis tautos gyvenime. J. Basanavičiaus “AUŠRA” pasiekė savo tikslą: susijaudinusių, tautos likimu susirūpinusių žmonių parašyta, ji atitinkamai jaudino kitus. Tačiau ji buvo ne tik šlovinama, bet ir nuo pirmojo numerio kritikuojama. A. Baranauskas įžvelgė katalikų tikybos įžeidinėjimą. Taigi daugelis dvasininkų draudė knygnešiams gabenti ir platinti “AUŠRĄ”. Aušrininkai norėjo prikelti tautą ugdydami jos kultūrą ir viešai atsiribojo nuo politikos. Jie teigė, kad politika jiems nerūpi ir rūpėti neprivalo. Jie smerkė carinę ir kitokią lietuvių nutautėjimo (asimiliacijos) politiką. Todėl caro valdžia “AUŠRĄ” laikė priešvalstybine literatūra ir ją, kaip ir visą draudžiamą spaudą, persekiojo. Aušrininkų tikslas buvo priminti savo vargstančiai tautai jos garbingą praeitį. O tautiškumo pagrindas yra kalba. Jie teigė, kad Lietuva nyksta dėl to, kad lietuviai negali šviestis savo gimtąja kalba, nes niekas tuo nesirūpina. Senovės lietuvių gyvenimas užmirštas, išlikęs tik vienintelis tautos turtas – kalba, kuri yra lietuvių istorija, tačiau, kad ir kaip būtų gaila ji taip pat nyksta. Todėl tik prikėlę, iš užmaršties senovę, galėsime patys prisikelti, tik pažinę sentėvius, galėsime save atpažinti ir iš jų mokytis.“AUŠRA” sutelkė didelį būrį rašytojų, poetų, literatūros kritikų, publicistų. Iš viso “AUŠROJE” bendradarbiavo 95 autoriai (iš jų 21 slapyvardis neišaiškintas). .“AUŠROS” poezija papildė vertimai, daugiausia iš lenkų kalbos, kuriuose vaizduojama Lietuvos praeitis. Daug dėmesio “AUŠRA” skyrė lietuvių literatūros istorijai, praeities rašytojams, buvo propaguojama ir lietuvių tautosaka: spausdinama liaudies dainų, supažindinama su tautosakos rinkėjais ir rinkiniais. “AUŠRA”, sutelkusi tautos pajėgas, suformavo ir bendrinę literatūrinę lietuvių kalbą. “AUŠRA” puoselėjo polinkį į abstraktų tikrovės traktavimą, Lietuvos ankstyvosios feodalinės praeities idealizavimą, romantinį požiūrį į kultūros reiškinius. Žurnale bendradarbiavo apie 70 žmonių: Mikalojus Akelaitis, Jonas Jablonskis, Jurgis Mikšas, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus, Juozas Andziulaitis – Kalnėnas, Petras Arminas, Stanislovas Dagilis, Aleksandras Fromas – Gužulis, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Jonas Mačys – Kėkštas, Maironis, Pranas Mašiotas, Stasys Matulaitis, Petras Vileikis ir kiti.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->