Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sofoklio biografija

Autorius: Sigitas

Sofoklis
Kas be sielvartų gyvybės slenksčio nepasiekė.
Kas mirties dienos dar neišvydo, –
To šioj žemėj nevadinkite laimingu.
Edipas Karalius
Gimiau ne neapkęsti, bet mylėti.
Antigonė
Sofoklio gyvenimas (495-405). Aischilas jau buvo 60 metų, kai dramos rungtynėse jis susitiko jauną, dar tik 27 metų poetą. Kova tarp pagarbinto seno dramaturgo ir jauno konkurento sudominusi Atėnus. Išspręsti, katro laimėta, buvęs pakviestas tik grįžęs iš žygio Atėnų karo laivyno viršininkas Kimonas ir kiti kariuomenės vadai. Karo teisėjai skyrė dovanas jaunajam. Šita naujoji teatro žvaigždė buvo Sofoklis.

Sofoklis gimė 495 m. netoli Atėnų, Kolone, kurio vardą poetas vėliau įamžino Edipo tragedijoje. Turtingo ir garbingo ginklų fabrikanto sūnus Sofoklis buvo gražiai išauklėtas ir išmokytas. Nuo pat jaunystės per visą gyvenimą jis buvo ir liko menininkas, nors atėniečiai jam suteikė ir karo vado ir valstybės iždininko garbę. Gražios figūros ir veido, sveikas, ligų neliečiamas, visur saiką ir harmoniją išlaikąs Sofoklis buvo atėniečių garbinamas ir vadinamas net pačių dievų mylimuoju. Tik gyvenimo galą jam sudrumstęs tikrasis sūnus. Norėdamas greičiau paveldėti tėvo turtus, jis apskundęs Sofoklį teismui, kad tėvas jau nesąs sveiko proto ir dėl to negalįs turto valdyti. Aštuoniasdešimt metų poetas teisme nesiteisinęs, o tik paskaitęs iš savo rašomos „Edipo Kolone” tragedijos, ir teismas jį išteisinęs. Sofoklio gyvenimas sutapo su Atėnų Periklio periodu; vaikas būdamas jį pradėjo, vadovaudamas chorui ir džiūgaudamas dėl Salamino pergalės, o mirė 405 m. prieš pat galą Atėnams nelaimingo Peloponeso karo, nesudrumstas savo ramios dvasios tautos nelaime – savo gimtojo miesto žuvimu.
Sofoklio dramaturgija. Iš 113-120 Sofoklio sukurtų tragedijų liko tik 7 – tiek pat kaip ir Aischilo.
„Ajaksas” – tragedija didvyrio, kuris, degdamas pykčiu, kad Achilo šarvai teko ne jam, bet Odisėjui, pasiryžta savo konkurentą nužudyt, tačiau Atėnė sumaišo jam protą, ir jis Odisėjo vietoj ima žudyti avių ir jaučių kaimenę; atsikvošėjęs ir nebesitverdamas gėda, nusižudo.
„Filoktetas” – graikų pamestas nelaimėj, užsidegė didele jų neapykanta ir atsisakė eiti prieš Troją, nors žinojo, kad tik nuo jo lanko, gauto iš Heraklio, žus Trojos miestas.
„Elektra” – tragedija Agamemnono dukters, kuri dega noru atkeršyti savo motinai, nužudžiusiai jos tėvą, savo vyrą.
Šitos trys tragedijos yra sudarytos iš Trojos mitų, kuriuos panaudojo ir Aischilas su Euripidu. Lygiai visi trys dramaturgai buvo sukūrę tragedijas iš Tėbų mitų apie Edipą, kuris nužudė savo tėvą ir vedė motiną. Sofoklis iš to mito sukūrė tris tragedijas – „Edipą Karalių”, „Edipą Kolone”, „Antigonę”. Šitos trilogijos tragedijos yra populiariausios ir geriausios.
Septinta tragedija – „Trachinietės”.
a) Tragedijų pasaulis. — Vardai rodo, kad foną, turinį, veikėjus savo tragedijoms Sofoklis pasirenka iš mitų, kaip ir jo pirmatakas Aischilas; ypačiai iš tų mitų, kurie yra susiję su jo gimtuoju miestu. Tačiau jau ir mituose Sofoklio akis pastebi ne aischiliškus dievus ir titanus, bet žmones; ne gyvenimo didingumą, bet gyvenimo darnumą, harmoniją. Sofoklis prieina arčiau prie žmonių; giliau žvelgia į jų sielą ir randa ją nesudėtingą; vienuose vyrauja pavydas („Ajaksas”), užsispyrimas („Filoktetas”), kerštingumas („Elektra”), tironija („Kreonas”); kituose stipri valia, gilus šeimos ir pareigos jausmas („Antigonė”), geraširdiškumas, artimo meilė („Tezėjas”), valdovo rūpestingumas („Edipas”), tiesumas, teisingumas ir kiti palinkimai, kurių yra pripildyta (daugiau ar mažiau – čia svarbiausia!) kiekvieno širdis visais amžiais. Iškeldamas šiuos būdo bruožus, Sofoklis sukūrė eilę nesudėtingų, bet stipriai apibrėžtų charakterių. Jie daug žmogiškesni už Aischilo charakterius: švelnesni, spalvingesni, moteriškesni, realesni.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->