Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sočios monokarboksirūgštys. Jų sintezės būdai

Autorius: Gabrielė

Sočios monokarboksirūgštys. Jų sintezės būdai

Jos išreiškiamos bendra formule

O

CnH2n O2 arba R – c – OH

Gaunamos oksidinant pirminius alkoholius ir aldehidus

R – CH2 OH → RCHO → RCOOH

Hidrolizinant rūgščių nitrilus

R – COOR1 + H2O → R- COOH + R1OH

Hidrolizinant alkilų trihalogenidus

RCCl3 + 3KOH → RCOOH + 3Cl + H2O

Hidrolizinant rūgštis, esterius, amidus

RCOOR1 → RCOOH + R1OH

Hidrolizinant riebalus ir aliejus susidaro rūgščių mišinys ir glicerolis

CH2OOCR1 CH2 OH + R1COOH

| |

CHOOCR2 → CHOH + R2COOH

| |

CH2OOR3 CH2 OH + R3COOH

Sintezės būdai

Gamtoje paplitusios tiek laisvosios monokarborūgštys, tiek ir jų dariniai, pvz., skruzdžių rūgšties aptinkama skruzdžių sekrecijose, dilgelėse, vaisiuose, pušų ir eglių spyglių viršūnėse, o izovalerijono rūgšties – valerijono šaknyse. Tačiau daugiausia monokarboksirugščių gaunamos sintetinant. Tik riebalinės rūgštys išskiriamos iš riebalų. Sočiosios monokarboksirūgštys gali būti gaunamos tokiais būdais:

1. Oksidinant pirminius alkoholius ar aldehidus:

R – CH2OH → RCHO → RCOOH

Oksidatoriai šiose reakcijose yra KMnO4 (H+ ar OH-), CrO3, HNO3 ir Ag2O.

2. Hidrolizinant rūgščių nitrilus. Reakcija katalizuoja rūgštimi arba šarmu:

R – C ▬ N H2O, H+ ar OH- R – CONH2 H2O, H+ ar OH- RCOOH

Nitrilų hidrozolės

rūgščioje aplinkoje mechanizmas:

H

+ H2O + /

H+ + C – C ▬ N = R- C = NH = R – C = N – H = R – C = N

| |

O+ O+ H

/

H H H

OH OH OH

| | H2O | H+

R – C – NH3 = R – C – NH2 = R – C+ – NH2 = R – C – NH2

| |

O O+ O

| /

| H H H

↓ O +

R – C + NH4

OH
Hidrolizės tarpinis produktas yra rūgšties amidas, kuris toliau hidrolizinasi atitinkamą rūgštį bei amoniaką. Tai svarbus karboksirūgščių gavimo būdas, nes rūgščių nitrilai lengvai gaunami alkilinant cianidus.

3. Hidrozilinant akilų trihalogenidus, kuriuose halogenų atomai sujungti su tuo pačiu anglies atomu:
RCCl3 + 3KOH → RCOOH + 3CKl + H2O

RCCl3 + 2H2O H2SO4 RCOOH +3HCl

Hidrozilinti galima tiek rūgštinėje, tiek šarminėje terpėje.

4. Hidrolizinant rūgštis, esterius, chloranhidridus, amidus:

RCOOR1 H2O, H+ ar OH- RCOOH +R1OH,
RCOCl H2O, H+ ar OH- RCOOH +HCl,

RCONH2 H2O, H+ ar OH- RCOOH +NH3

5. Karbbonizuojant metalų organinius junginius:

RMgX CO2 RCOOMgX H2O, H+ RCOOH,

RLi CO2 RCOOLi H2O, H+ RCOOH

Metalų organiniai (Grinjaro) junginiai sausajame eteryje veikiami sausuoju anglies dioksidu. Gautasis tarpinis produktas suardomas vandeniu.

6. Hidrolizinant riebalus ir aliejus. Riebalai ir aliejai yra glicerolio ir riebaliųjų rūgščių esteriai. Juos galima hidrozilinti prarūgštintu bei pašarmintu vandeniu arba perkaitintais vandens garais. Hidrozilinant riebalus ir aliejus, susidaro riebiųjų rūgščių mišinys ir glicerolis:

CH2OOCR1 CH2 OH + R1COOH

| |

CHOOCR2 → CHOH + R2COOH

| |

CH2OOR3 CH2 OH + R3COOH

7. Oksidinant parafinus, pvz.:

CH4 → CH3OH → HCHO → HCOOH

Oksidinant aukštesniuosius parafinus 500ºC temperatūroje su katalizatoriais metalais, jų druskomis arba oksidais, susidaro aukštesniųjų rūgščių mišinys.

Rašykite komentarą

-->