Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sociologijos apibrėžimai ir sąvokos

Autorius: Joana

Sociologija – visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. Jie nori suprasti žmonių visuomenės struktūrinius pagrindus.

Disfunkcija – socialinės tvarkos perspektyva liečia tokias sistemos dalis, kurios tarpusavy nesiderina ir tokias jėgas, kurios tą sistemą ardo. Protestantizmas ypač kalvinizmas vienas kitą stiprina. Romos katalikybė neprisidėjo prie kapitalizmo formavimo, nes gerbūviai priešpastatė išganymo siekį.

Akivaizdi – socialinės funkcijos, jei jos apibrėžtos ir kryptingos. Kriminalistų baudimas- tai akivaizdi funkcija, kuria siekiama sumažinti nusikaltimų skaičių.

Latentinė – tos, kurios glūdi gilumoje, kurių daugelis narių nežino ir sąmoningai neatlieka. Kriminalinių nusikaltėlių baudimas yra ir latentinė f-ja, kuria siekiama solidarizuoti tuos bendrijos narius, kurie prisilaiko įstatymų.

Kultūra – apima visus grupinės veiklos aspektus- mąstyseną, pažinimą, tikėjimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą.

Koevoliucija – įvairių gyvų būtybių vystymasis palaikant tiesioginius glaudžius tarpusavio ryšius. Vabzdžiai ir gėlės- vabzdžiai maitinasi žiedų nektaru ir kartu juos apdulkina.

Simbolis  – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas, žymintis kurią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją. Žodis “meilė” simbolis tam tikrų santykių tarp 2 žmonių arba tarp šeimos narių.

Referentinis – tai tam tikrų dalykų nuorodos. Žodis vėliava nurodo tam tikrą objektų klasę.

Ekspresyvinis – (turintis antrinę idėją arba jausmą) sukelia platesnes asociacijas. Tautinė vėliava tai ne tik fizinis objektas, jis turi jausminius ir socialinius atspalvius. Lojaliems piliečiams jis reiškia patriotizmą, ta pati vėliava priešams reiškia neapykantą visai tautai. Jei vėliava susidėvėjus, amerikiečiai sudegina, o priešui deginimas išreiškia neapykantą.

Kultūros vertybė – tikėjimas arba jausmas, kuris apima daugybę žmonių ir laikomas svarbiu jų tapatybės faktoriumi. Veiklumas, individualybė, lygybė- vertybės, nuo kurių labai priklauso žmonių gyvenimo būdas, kaip jie yra valdomi ir ką jie vertina.

Vertybių konfliktas – kai 1 vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja. Kaip žmogus elgiasi namie, kai jo kiti nemato, niekam neturi rūpėti, jei tik jis netrukdo ir negresia kitiems.

Moralė – svarbiausios kultūrinės normos, tokios kaip: draudimas žudyti, žmogžudystė, fizinės prievartos, kraujomaiša. Į bažnyčią, kur tradicijos stipresnės gali neįleisti žmogaus, jei jis netinkamai apsirengęs.

Kultūros reliatyvizmas – tvirtinimas, kad kiekvieną kultūrą reikia vertinti atskirai, nes nėra bendrų visoms kultūroms ir vertybėms standartų. Paprotį galima vertinti tik pagal tai, ką jis duoda tai kultūrai, kurios dalį sudaro.

Etnocentrizmas – vertybių sistema, kuri menkina kitas kultūras ir skatina diskriminavimą žmonių, išauklėtų pagal kitas tradicijas. Hitleris ir jo vyriausybė sukūrė propagandos organizaciją, kuri skatino vokiečius dalyvauti naikinant žydus, čigonus.

Stereotipas – supaprastintas grupės ir jos narių vaizdinys, paremtas nusistatymu. Amerikos vergijos metu, baltieji etnocentristai, norėdami pateisinti savo elgesį su negrais, naudojosi stereotipine prielaida, kad jie nesugeba protingai galvoti ir neverti, kad su jais elgtųsi žmogiškai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->