Studijoms.lt

Sintaksinio nagrinėjimo tvarka

Vientisinis sakinys

1. Pasakyti, kad sakinys vientisinis, nurodyti jo gramatinį centrą (veiksnį ir tarinį).

2. Apibūdinti sakinį pagal sakymo tikslą (tiesioginis, skatinamasis, klausiamasis ar šaukiamasis); pasakyti: išplėstinis ar neišplėstinis; asmeninis ar beasmenis; nurodyti, jei nepilnasis.

3. Išnagrinėti sakinio dalimis (pasakyti sakinio dalies pavadinimą, rūšį, reiškimo būdą). Pirma aptariamos pagrindinės sakinio dalys, paskui – antrininkės: a) priklausančios veiksniui, b) priklausančios tariniui.

4. Paaiškinti skyrybą.

Tą naktį pūtė žvarbus vėjas. (S. Z.)

Žodžiu

Vientisinis (gramatinis centras – pūtė vėjas), tiesioginis, išplėstinis, asmeninis sakinys.

Kas pūtė? – vėjas – veiksnys, išreikštas daiktavardžio vardininku.

Kas pasakyta apie vėją? – pūtė – grynasis tarinys, išreikštas veiksmažodžio būtuoju kartiniu laiku.

Koks vėjas? – žvarbus – derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio vardininku.

Kada pūtė? – naktį – laiko aplinkybė, išreikšta daiktavardžio galininku.

Kokią naktį? – tą – derinamasis pažyminys, išreikštas įvardžio galininku.

Raštu

Vient. (pūtė vėjas), ties., išplėst., asm. sak.

Linksta sunkios varpos, pilnos nokstančių grūdų. (R. K.)

Žodžiu

Vientisinis (gramatinis centras – linksta varpos), tiesioginis, išplėstinis, asmeninis sakinys.

Kas linksta? – varpos – veiksnys, išreikštas daiktavardžio vardininku.

Kas pasakyta apie varpas? – linksta – grynasis tarinys, išreikštas veiksmažodžio esamuoju laiku.

Kokios varpos? – 1) sunkios – derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio vardininku; 2) pilnos nokstančių grūdų – išplėstinis būdvardinis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, ir todėl skiriamas kableliu.

Raštu

Vient (linksta varpos), ties., išplėst., asm. sak.

Sudėtinis sakinys

Pasakyti, kad sakinys sudėtinis; sujungiamasis ar prijungiamasis; nurodyti, iš kelių ir kokių dėmenų sudėtas, pasakyti kiekvieno jų gramatinį centrą.

1. Jei sudėtinis sakinys yra sujungiamasis:

a) apibūdinti sujungimo būdą (sudedamasis, priešinamasis, skiriamasis, paremiamasis);

b) pasakyti jungtukus, kuriais jungiami dėmenys;

c) paaiškinti skyrybą.

Laivas sustojo prie krantinės, ir trapu ėmė leistis rudai įdegę jūreiviai. (R. K.)

Žodžiu

Sudėtinis sujungiamasis sudedamojo sujungimo sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1) Laivas sustojo prie krantinės (gramatinis centras – laivas sustojo), 2) trapu ėmė leistis rudai įdegę jūreiviai (gramatinis centras – ėmė leistis jūreiviai). Dėmenys sujungti jungtuku ir, prieš kurį šiuo atveju dedamas kablelis.

Raštu

Sudėt. sujung. suded. sak. (l – laivas sustojo, 2 – ėmė leistis jūreiviai).

2. Jei sudėtinis sakinys yra prijungiamasis:

a) nurodyti pagrindinį ir šalutinį sakinį;

b) nurodyti jungtuką ar jungiamąjį žodį, kuriuo šalutinis sakinys jungiamas prie pagrindinio sakinio;

c) pasakyti šalutinio sakinio rūšį;

d) paaiškinti skyrybą.

Namas, kuriame gyveno Aistės giminaičiai, skendėjo seno sodo medžiuose. (K. S.)

Žodžiu

Sudėtinis prijungiamasis sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1) Namas skendėjo seno sodo medžiuose (gramatinis centras – namas skendėjo), 2) kuriame gyveno Aistės giminaičiai (gramatinis centras – gyveno giminaičiai). Pagrindinis sakinys – Namas skendėjo seno sodo medžiuose; koks namas? – kuriame gyveno Aistės giminaičiai – šalutinis pažyminio sakinys, prie pagrindinio sakinio prijungtas įvardžiu kuriame. Kableliais išskiriamas minėtasis šalutinis sakinys.

Raštu

Sudėt. prijung. sak. (l – namas skendėjo, 2 – gyveno giminaičiai) su šalut. pažym. sak.

3. Jei sudėtinis sakinys yra bejungtukis:

a) apibūdinti dėmenų prasminius ryšius;

b) paaiškinti skyrybą.

Eiti buvo sunku: kojos tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą, permirkusiuose batuose klerksėjo vanduo. (J. Blt.)

Žodžiu

Sudėtinis bejungtukis sakinys, sudarytas iš trijų dėmenų: 1) Eiti buvo sunku (gramatinis centras – eiti buvo sunku), 2) kojos tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą (gramatinis centras – kojos klimpo), 3) permirkusiuose batuose klerksėjo vanduo (gramatinis centras – klerksėjo vanduo). Antrasis ir trečiasis dėmuo aiškina, konkretina pirmojo turinį, todėl po jo dedamas dvitaškis. Antrasis dėmuo nuo trečiojo atskiriamas kableliu.

Raštu

Sudėt. bejungt. sak. (l – eiti buvo sunku, 2 – kojos klimpo, 3 – klerksėjo vanduo).

Tiesioginė kalba

1. Nurodyti tiesioginę kalbą ir autoriaus žodžius.

2. Paaiškinti skyrybą.

– O kurgi tavo arklys? – paklausė Dvainis sūnų.

Žodžiu

Sakinys su tiesiogine kalba. O kurgi tavo arklys? – tiesioginė kalba, paklausė Dvainis sūnų – autoriaus žodžiai. Tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius, todėl prieš ją ir po jos dedami brūkšniai. Kadangi tiesioginė kalba išreikšta klausiamuoju sakiniu, po jos dedamas klaustukas.

Raštu