Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sintaksės klaidos

Autorius: Vaidotas

Mokantis gimtosios kalbos, be kitų dalykų, labai svarbu susiformuoti rašybos, skyrybos, praktinio kalbos vartojimo įgūdžius. Vadinasi, tenka atlikti daug ir įvairių mokomųjų bei kontrolinių užduočių. Mokant lietuvių kalbos, ieškoma vis įvairesnių darbo formų. Tikslas vienas – siekti, kad mokiniai gimtąja kalba gebėtų reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybiškai plėtoti tradicinį lietuvių kultūros paveldą. Kad kalba galėtų vis geriau tenkinti padidėjusius mūsų visuomenės kultūrinius poreikius, ją reikia nuolatos tobulinti, dailinti, ugdyti visus jos stilius ir atmainas. Tik logiška, tikslia, aiškia, taisyklinga kalba galima tinkamai perteikti informaciją, deramai prisidėti prie kultūros ugdymo; be to, tobula kalba pati savaime yra kultūros vertybė. Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija.

LIETUVIŲ KALBA
Dėl panašios politinės padėties ir panašios XX amžiaus istorijos trys valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – svetimšaliams dažnai atrodo kaip sesės trynės ir visos vadinamos Baltų šalimis. Tačiau lingvistai linksta pabrėžti, kad tai nėra tikslu. Terminą baltai sukūrė vokiečių kalbininkas Ferdinandas Nesselmannas dar XIX amžiaus viduryje ir juo pavadino vieną indoeuropiečių kalbų, vartojamų rytiniame Baltijos jūros krante, šaką. Buvo germanų, romanų, slavų, atsirado ir baltų kalbų grupė. Visą XX amžių lingvistikoje šis terminas ir tetaikytas giminiškoms baltų kalboms pavadinti: gyvosioms lietuvių ir latvių bei mirusioms prūsų, kuršių, žemgalių, sėlių, jotvingių, galindų. Tačiau estų kalba visai kitokia, ir ne tik nepriklauso baltų šakai, bet apskritai yra ne indoeuropiečių, o suomių-ugrų šeimos kalba. Todėl girdint terminą baltai nereikia pamiršti, kad tiek lingvisto, tiek lietuvio lūpos Estijos gali nepavadinti baltų šalimi.

Socialinės lietuvių kalbos istorijos duomenys rodo, kad Viduramžių Lietuvos valdovai ir didikai šnekėjo lietuviškai, tačiau kad Renesanso metu savo kalbą jie pakeitė lenkų kalba. Pagrindinė kultūros kalba Lietuvoje pamažu tapo lenkų kalba. Ir dėl to kartais lietuviai labiau linksta didžiuotis savo senaisiais valdovais, kalbėjusiais lietuviškai, bet atsainiai žiūrėti į tuos lietuvius, kurie įvairiais amžiais tos kalbos nemokėjo.

2001 metų pabaigoje vykdant Vyriausybės programas buvo pradėtas Lietuvių kalbos diegimas ir populiarinimas IT (Informacinių Technologijų) srityje. Buvo diegiami baziniai elementai. Šiuo metu toliau yra tęsiamas lietuvių kalbos diegimas sistemose ir jo rezultatai ir programos skelbiamos tinklapyje www.likit.lt.

SINTAKSĖ
Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Juk į ją paprastai įeina vis kiti žodžiai. Pavyzdžiui, veiksmažodis atitikti turi valdyti galininką (plg. žinomą patarlę Atitiko kirvis kotą), bet jeigu kas su atitikti rusų kalbos pavyzdžiu vartoja naudininką, pasako ir atitinka dydžiui (= dydį), atitinka amžiui (= amžių), atitinka nuotaikai (= nuotaiką), atitinka reikalavimams (= reikalavimus) ar pan.

Sintaksės klaidas nelengva ir atpažinti, taisyti. Todėl čia sintaksės klaidos bus aptariamos plačiau.

Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Rašykite komentarą

-->