Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Simono Daukanto biografija

Autorius: Eduardas

Daukantas buvo plataus akiračio lietuvių kultūros ir mokslo darbuotojas. Jis tapo prikeltas iš užmaršties todėl, kad buvo ir tebėra reikalingas gyviesiems. Pažangiosios idėjos, išreikštos jo raštuose, ypač istorijos veikaluos, pastatė jam, tariant Horacijaus žodžiais, paminklą už varį stipresnį.

Simonas Daukantas gimė Kalviuose, už keturių kilometrų nuo mažyčio Lenkimų miestelio (dabar Skuodo rajonas). Apie pačius Simono tėvus ir senelius žinių negausu. Seneliai buvo vietiniai žemaičiai – Jokūbas ir Marijona Kalvaitė Daukantai. Tėvas Jurgis gimė 1759 metų balandžio 22 dieną, o motina Kotryna Odinaitė – apie 1757-1762 metus. Buvo ir gal trejetą metų už Simoną jaunesnė sesuo Ona. Ji buvo tėvų karšintoja ir jų ūkio paveldėtoja. 1802 metų gegužės 12 dieną Daukantams gimė duktė Kotryna, o 1804 metų sausio 16 dieną – Konstancija. Pagaliau 1805 metų gegužės 17 dieną Daukantams gimė jauniausias vaikas – sūnus Aleksandras. Jis, Simono remiamas, baigė mediciną Vilniaus universitete.

Dėl Daukantų šviesumo, jų atžalų išsimokslinimo, padėties visuomenėje ilgą laiką buvo manoma, kad jie priklausę kilmingųjų luomui. Motiejus Valančius Daukantą taip pat vadina bajoru. Šią žinią jis, matyt, perdavė ir kitiems. Betgi M. Davainis- Silvestraitis, išsiteiravęs Daukanto giminių, paskelbė, jog Simonas gimė iš ,,karališkų ūkininkų”, o tik sąlygų verčiamas pasidarė bajoro popierius.

Vaikystės ir jaunystės aplinka, džiaugsmai ir vargai formuoja žmogaus sąmonę, pasuka minčių tėkmę tam tikra dažniausiai pastovia vaga. Tad ir šia prasme gimtieji namai turėjo didelę reikšmę.

Kalviai Simono vaikystėje turėjo tik tris sodybas. Šie Kalviai buvo ne vieninteliai. Šalia kaimelio driekėsi Sapiežiškių Kalvių kaimo laukai. Už jų matyti kelios Kalvių užsienio sodybos. O aplink miškai, miškeliai, vieniši ir į grupeles susimetę ąžuolai, arčiau sodybų – klevai, vinkšnos, tuopos, uosiai.

Prie keliuko, bėgančio pro tas tris sodybas, klevų ir vaismedžių apsupti, šiaudiniais stogais pilkavo Daukantų namai. Aplink žiogrių tvoros. Betgi gyvenamas namas sukrypęs, pasišiaušęs, lyg vėjų išgairintas. Jį Simono tėvai paveldėjo iš senolių. Tėvas, matyt, nesunkiai prieidamas prie miško, namą perstatė.

Jau nebėra šio namo, liko tik neryški, dar XIX a. pabaigoje daryta nuotrauka ir senasis šulinys gale namo. Dabartinis gyvenamasis namas pastatytas ant buvusio svirno pamatų, ten, atrodo, dar yra ir senųjų rąstų. Prie pat sodybos didelis tvenkinys žlugtui skalbti, pasimaudyti, gyvuliams girdyti ir, nelaimei ištikus, gaisrui gesinti.

Motiejus Valančius rašo, kad Simonas iš pradžių lankė Kretingos mokyklėlę.

1808 metų kovo 18 ir 19 dienomis Vilniaus universiteto vadovybės siųstas, Kretingos mokyklą vizitavo universiteto fizikos ir matematikos fakulteto dekanas profesorius Juozapas Mickevičius. Mokykla buvo suskirstyta į dvi klases. Pirmoje klasėje – 65 mokiniai, o antroje – 68. Antroje klasėje, klausinėdamas mokomų dalykų, patyrė, kad pažangiausi yra 16 mokinių, tarp jų ir Simonas Daukantas. Gražiausiai rašančius Mickevičiaus išvardijo tik du, vienas iš jų vėl buvo Daukantas.

Daukantas Vilniuje manė tęsti mokslą. Įprastas valstiečių vaikų kelias į kunigus, matyt, jo neviliojo. Jis norėjo stoti į universitetą. Kalvarijoje iki 1818 metų nebuvo dėstomi kai kurie dalykai, išeinami aukštesniosiose kitų vidurinių mokyklų klasėse. Daukantas stojo į geriausią šio krašto pilną vidurinę mokyklą – Vilniaus gimnaziją.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->