Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Simbolistas Balys Sruoga

Autorius: Konradas

Šiuo metu itin suaktualėjo modernistinės lietuvių literatūros ištakų bei paties modernizmo XX a. pr. kontekste problematikos tyrinėjimai. B. Sruogos estetiniai manifestai skatino XX a. pr. jaunuosius kūrėjus, nusiteikusius maištingai, kone vieningai skelbti Maironio “epochos” pabaigą ir naujojo, modernaus meno kultą. Tačiau daugialypės to laikmečio meno sąsajos su įvairiomis tendencijomis skatina sprendimų polifoniškumą bei interpretacijų laisvę, skirtingus požiūrius į B. Sruogos kūrybą ir kritiką. Viena vertus, jo moderniojo meno samprata siejama su modernizmu, kaip XX a. pr. naujųjų literatūros srovių, kuopiniu pavadinimu, akcentuojamas B. Sruogos angažavimasis simbolizmui. Šiuo atveju simbolizmas nevertinamas kaip griežtai antiromantinis. Kita vertus, literatūrinės kritiko intencijos įkurdinamos neoromantizme “be krantų”, vadovaujantis neoromantizmo ir simbolizmo, susieto su struktūralistinės kalbotyros teorija, takoskyra. Laikantis vidurio pozicijos, B. Sruogos estetinės pažiūros ir kritika ryškinami kaip XX a. pr. lietuvių literatūros modernėjimo ir įvairių meno sričių sintetinimo fenomenas. Straipsnio tikslas – atidžiau pažvelgti į B. Sruogos moderniojo meno sampratą, ryškėjančią XX a. 2-ojo – 3-iojo dešimtmečio jo literatūros kritikoje. Atskleidžiant koncepcijos ištakas, nurodant jos specifiką, ryškėjančią analizuojant estetinį bei kultūrologinį kontekstus, aiškinamasi, ar ji artimesnė romantizmo, ar modernizmo paradigmai.

B. Sruogos estetinės pažiūros klostėsi pagrečiui su jo lyrine kūryba pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Greitai besikeičianti literatūros situacija ypatingą reikšmę suteikė kūrybos interpretacijai, metaliteratūrinei rašytojų mąstysenai. Estetiniai ir kritiniai svarstymai, samprotavimai bendraisiais kūrybos klausimais XX a. pr. buvo suvokti kaip viena svarbiausių kultūros šakų, formavusių estetinį naujųjų meno srovių pamatą. Kartu tai buvo integrali kūrybos dalis, pabrėžianti paties kūrėjo angažuotę bei autorefleksyvų diskursą. Dauguma B. Sruogos kartos rašytojų tapatinosi su pagrindiniais modernumo epistemos imperatyvais: kriticizmu, subjektyvios savimonės idėja, kompleksine romantizmo pasaulio pažinimo ir vaizdijimo samprata. B. Sruogos metakritika, aktualizavusi estetiškai radikalų, esmišką psichologinį ir kūrybinį žmogaus atnaujinimą šalia J. A. Herbačiausko, S. Kymantaitės-Čiurlionienės, Vydūno, J. Lindės-Dobilo, V. Krėvės, V. Mykolaičio-Putino, V. Bičiūno tekstų, lietuvių literatūrą kreipė nuo racionalistinės, švietėjiškos bei mimetiškos meno sampratos į idealistinę bei metafizinę literatūros traktuotę.
Lietuvių literatūros specifika B. Sruoga pradėjo domėtis ir svarstyti dar 1913–1914 m. paskelbtuose straipsniuose apie N. Dobroliubovo, Maironio, V. Krėvės, A. Vienuolio kūrybą. Buvo iškeltos literatūros visuomeniškumo ir individualumo, realizmo ir intuityvizmo bei misticizmo santykio, meno ir tikrovės problemos, lietuvių literatūra peikiama dėl per didelės saviizoliacijos, kreipiama į platesnius Europos bei Rusijos kūrybinės mąstysenos horizontus. Studijų Petrograde ir Maskvoje metu 1915–1918 m. naujojo lietuviškos meno sampratą B. Sruoga susiejo su simbolizmu, kaip tobuliausia meno forma (Skeveldros, Sūkuriuose, Puota maro metu. Nuolatiniu kritiko svarstymo objektu tapo literatūros modernumo ir nacionalumo santykio problema, jos teorinis ir praktinis įgyvendinimas J. Baltrušaičio, M. K. Čiurlionio, V. Krėvės tekstuose. 1922 metais, diskutuodamas žurnale Skaitymai dėl kritikos prasmės ir vietos, B. Sruoga itin karštai pritarė V. Krėvės, L. Giros, F. Kiršos, V. Bičiūno reikalavimams lietuvių literatūrą profesionalizuoti, orientuoti į geriausios modernistinės užsienio šalių literatūros vertinimo kriterijus, ją versti (Literatūros darbo uždavinys Lietuvoje” 1920, Carthaginem esse deruendam! 1921, Keli žodžiai 1922). Modernios kūrybos sampratą B. Sruoga glaudžiai siejo su kūrėjo asmeniu, tautos ir kalbos sąranga, meno klasikos bei pasaulinės literatūros kūrinija (Vainikai 1922, Naujas idealizmo istorijos lapas 1922, Keletas minčių Jurgio Savickio “Šventadienio sonetus” paskaičius 1923, Kaip žiūrėti meno veikalų 1923).

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->