Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Simboliai Maironio eilėraščiuose

Autorius: Valerijus

Simbolis (gr. symbolon – sutartinis ženklas) yra daikto, reiškinio pavadinimo pakeitimas sąlyginiu ženklu, kuo nors primenančiu aptariamąjį, pavyzdžiui: rytas – gyvenimo pradžios, džiugios vilties, naktis – mirties, ledas – nelaisvės simboliai.

Simbolizmas kaip meninė kryptis pradėjo reikštis apie 1885m., kaip reakcija prie natūralizmo ir impresionizmo. Simbolizmui mene pradžią davė XIX a. antrojoje pusėje Anglijoje susikūrusi menininkų prerafaelitų grupė, kuri siužetų savo kūrybai ieškojo viduramžių legendose ir poezijoje.

Lietuvių lyrika nemaža simbolių perėmė iš liaudies dainų (saulelė – motulė, lelijėlė – mergelė, dobilėlis – bernelis), netruko sukaupti tradiciniais tapusių literatūrinių simbolių atsargas (audra – pavojus, grandinės – priespauda). Tai daugiausia vienareikšmiai simboliai. Ilgainiui lietuvių eilėraščio simbolika plėtėsi, individualėjo. Atskirų įvaizdžių prasmė darėsi daugiareikšmė, iki galo nenuspėjama, neišaiškinama.
Maironis

XIX a. pabaigoje. ir XX a. pradžioje pasaulyje gyveno daug rašytojų, kūrėjų, poetų simbolistų. Ne išimtis iš jų ir Maironis -(šiuo slapyvardžiu pasirašinėjęs Jonas Mačiulis) iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Jis gimė 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.

Būtent šių dviejų amžių sandūroje sutvisko nauja šviesa, nušvietusi kiekvieno lietuvio gyvenimo tikslą, sujaukusi pasyvų mąstymą, sudrumstusi giliausias pasąmonės erdves, sukėlusi praeities didybės ir nuoskaudų akimirkas, privertusi “atsimerkti” ir žvelgti ne vien į praeitį, bet ir į ateitį… Tai – Maironis – daugelio lyrikos formų kūrėjas ir pradininkas. Jo poezijoje yra visų lyrinės raiškos tipų repertuaras, kuriuo naudojosi ir kurį plėtojo visa vėlyvesnė lietuvių poezija. Jis sukūrė klasikinių sonetų, gražiausių baladžių, satyrų mūsų literatūroje irgi turinčių klasikinio pavyzdžio vertę.

Maironio kūryboje atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba.
„Pavasario balsai“ pirmą kartą išleisti 1895m. Šioje knygoje galime rasti labai daug eilėraščių, kuriuose būtent ir atsispindi buitis, tėvynės meilės jausmai. Manoma, kad Maironio eilėraščiuose paprasti daiktiški žodžiai įgyja simbolių reikšmę.

Žvaigždė
Perskaitęs Maironio eilėraštį „Taip niekas tavęs nemylės“, vienoje iš strofų užkliuvo žodis žvaigždė. Iškart pagalvojau, kad tai galėtų kažką reikšti, o ne vien būti paprastu žodžiu eilėraščio strofoje. Žvaigždė – vienas iš daugelio lietuvių liaudies simbolių. Mano nuomone, žvaigždė galėtų simbolizuoti akis:

Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių!

Kieksyk, kaip Žvaigždė sidabrinė,

Per kiauras naktis nesumerkė akių,

Kai uždegei jauną krūtinę!

(„Taip niekas tavęs nemylės“)
Naktis
Žodis naktis šiame rinkinyje yra retas, tačiau ir jis turi savo simboliką, turi savo reikšmę. Naktis čia – blogis:

Antai Pažvelk! Tai Vilnius rūmais

Dunkso tarp kalnų plačiai!

Naktis jį rūbais, tamsiais kaip dūmais,

Dengia!.. Jis miega giliai!

Kame tas garsas, kuriuo skambėjai?

Kame galybė ir pramokėjai?

Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai,

Kuriuos skleidei

Lietuvai, mūsų tėvynei?

(„Vilnius“)
Žinoma, naktis gali simbolizuoti ir paros metą.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->