Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Šiaulių regiono ekonominių rodiklių analizė

Autorius: Raminta

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 3

2. TERITORIJA, GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR TANKUMAS 3

3. NEDARBO LYGIS 5

4. ŠIAULIŲ REGIONO SAVIVALDYBIŲ GYVENTOJŲ PRAGYVENIMO RODIKLIAI 6

5. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS 8

6. INVESTICIJOS 10

7. IŠVADOS 13

8. LITERATŪRA 15

PRIEDAI 16

ĮVADAS
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, atskiri regionai ekonomiškai ir socialiai yra nevienodai išsivystę. Siekdama išlyginti šiuos netolygumus, taip pat integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva turi suformuoti aiškią regioninę politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą. Tam būtina suprasti regionų plėtrą nulemiančius faktorius, politikos tikslus ir siekius. [2]

Regioninė politika, vykdoma valstybės mastu, apibrėžia šalies valdymą erdviniu, regioniniu aspektu, ji parodo ryšius tarp valstybės ir regionų bei regionų tarpusavyje. Taigi politinės aplinkos įtaka yra neatsiejama, nagrinėjant regionų ekonomikos plėtrą. [1]

Pagrindinis Lietuvos nacionalinės regionų plėtros politikos tikslas – sąlygų visuose šalies regionuose konvergavimas, o taip pat ekonominio šalies augimo skatinimas.

Šiame darbe bus nagrinėjami Šiaulių regiono ekonominiai rodikliai.

Darbo tikslas – išnagrinėti Šiaulių regiono savivaldybių ekonominius rodiklius.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su Šiaulių regiono teritorija, gyventojų tankumu.

2. Išnagrinėti regiono savivaldybių nedarbo lygį.

3. Palyginti Šiaulių regiono savivaldybių gyventojų pragyvenimo rodiklius.

4. Palyginti bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui pagal savivaldybes.

5. Išnagrinėti regiono gyventojui tenkančių investicijų dydžius.

Tyrimo objektas – Šiaulių regiono rajonai ir jų ekonominių rodiklių analizė.

Tyrimo metodai – statistinių duomenų apibendrinimas.

Naudota informacija – informacijos šaltiniai (ekonominiai statistiniai duomenys), teisės aktai (įstatymai, nutarimai), moksliniai ar apžvalginiai straipsniai, paskaitų medžiaga.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau gamtos ir visuomenės teritoriniai skirtumai joje pakankamai ryškūs. Jie pasireiškia dirvožemio, reljefo, klimato, kraštovaizdžio skirtingumais, ekonominiais pasiekimais, socialiniais – kultūriniais, demografiniais, etniniais (net kalbos) skirtingumais. Valstybės politika gali šiuos skirtingumus slopinti, skatinti, ar rūšiuoti, palaikydama pozityvų gamtinį bei kultūrinį savitumą ir lygindama socialinius – ekonominius skirtumus. [1]

1. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus – apskritis ir savivaldybes. Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių (1 lentelė).

1 lentelė

Teritorijos administracinis skirstymas ir gyvenamosios vietovės

(2004 metų pradžioje)

2004

Apskritys 10

Savivaldybės 60

Gyvenamosios vietovės:

miestai 103

kaimo gyvenamosios vietovės, tūkst.1 21,8

iš jų be gyventojų 3,4

1 Gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo duomenys.

Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2004. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius, 2004.
Šiaulių apskritis išsidėsčiusi Lietuvos šiaurėje ir apima Vakarų Aukštaitijos bei Žemaitijos etnografinių regionų dalis. Apskritis ribojasi su Latvijos Respublika, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskritimis. Šiaulių apskritis yra antroji pagal teritorijos dydį šalyje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->