Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Semantizmai

Autorius: Danielius

Šiame darbe norėčiau aprašyti taisyklingą ir netaisyklingą savų, lietuviškų žodžių vartoseną. Darbo tikslas – pastudijuoti lietuviškų žodžių reikšmės klaidas. Jos labai pavojingos, nes žodis savas ir atrodo, kad jis visur geras, tinkamas. Didelę neigiamą įtaką lietuvių kalbai yra padariusios slavų kalbos (lenkų, rusų). Žinoma, lietuvių kalba tartum nepatiria tiesioginės rusų kalbos įtakos, nes radijas ir televizija verčia visas kalbas ir filmus.

Kalbos kultūra

Taip jau yra, kad visą gyvenimą vienaip ar kitaip susiduriame su kalbos kultūra.

Kalbos kultūrą galime suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.

Siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius tai kalbos kultūros pagrindas jokios kalbos grožybės negelbės, jei kalba bus netaisyklinga.

Plačiąja prasme – kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką (kalba turi būti graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi) ir kalbos etiką (kalba kultūringa, mandagi).

Kalba, jos kultūra svarbu ir kiekvienai asmenybei. Tai bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. turtinga, išlavinta kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį.

Kalbos taisyklingumo kriterijus reikalauja atsisakyti to, kas ne sava (ypač kai turime savų pakaitalų) arba kas nesisteminga ar apskritai netaisyklinga.

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas. Žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų yra trys grupės:

• Nevartotinos svetimybės, kurias vadiname barbarizmais;

• Nevartotini vertiniai, kuriuos vadiname vertalais;

• Netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadiname semantizmais.

Šiame darbe plačiau panagrinėsime semantizmus.
Semantizmai
Semantizmai – žodžiai, pavartoti ne ta, tai yra netinkama reikšme. Tai dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. (Semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Galime išskirti šias daromų klaidų grupes:

• Nesuprasti lietuviški žodžiai.

• Perimtos svetimos reikšmės.

Nesuprasti lietuviški žodžiai. Netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Dažniau netinkamai pavartojami retesni, vienoje kitoje tarmėje užsilikę žodžiai.

Šiuo metu girdime ir matome žodį abuojas pavartotą reikšme „abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) nusikalstamumui. Visa tai atsimuša į fantastišką valdininkų abuojumą (= abejingumą).

Analizuojant žodžio abuojas vartojimą, kyla klausimas, kodėl taip skiriasi gyvosios kalbos ir dabartinių raštų šio žodžio reikšmė. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus, abejingas“: Saugokis jaučio jis abuojas (= piktas). Tai nėra svetimų kalbų įtaka, todėl turime ieškoti vidinių priežasčių.

Žodis abuojas pažystamas rytinei Lietuvos daliai. Daugiausia šį žodį vartoja miestelėnai, jaunimas, valdininkai. Jiems abuojas reiškia tą patį ką ir abejingas.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->