Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Šeima ir valstybė

Autorius: Dainius

ĮVADAS
Šeima ir valstybė yra glaudžiai susijusios. Laisvos visuomenės principai

Dažnai nustatyti santykį tarp šeimos ir valstybės naudojama tokia schema:

Šeima → mokykla → darbo vieta → bendruomenė → savivaldybės → valstybė

Šiame darbe labiausiai gilinsiuosi į valstybė paramą šeimai. Kas tai reglementuoja, kokia pagalba teikiama. Taip pat apžvegsiu valstybės mokamas išmokas/pašalpas šeimoms. Be abejo, įdomu išsiaiškinti kokia valstybės pagalba šeimos daugiausiai naudojasi, o kokios pagalbos labiau reikėtų.
ŠEIMOS POLITIKA

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paramos šeimai politiką formuoja ir įgyvendina įvairaus lygio socialinės institucijos ir struktūros: vyriausybinės, vietinės valdžios, visuomeninės – bendruomeninės, privačios. Pagrindiniai veiksmų tipai, apibrėžiantys paramos šeimai politiką yra įstatymai ir normos. Didelę reikšmę turi pašalpos ir lengvatos, taip pat paslaugos.

Šeimos politikos skirstoma į tipus:

– bendra paramos politika;

– dviejų darbo užmokesčių politika;

– į rinką orientuota politika

Socialinė parama, kaip ir kitos svarbiausios valstybės vykdomos politikos, turi teisinį pagrindą. Parama šeimai integruota į daugelį pagrindinių socialinės paramos įstatymų.

Valstybės parama šeimai konkrečiai įteisinta LR Konstitucijos 39 straipsnyje. Be Konstitucijos, egzistuoja kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojama socialinė parama. Svarbiausi įstatymai yra šie:

– LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas (2004 m. rugsėjo 21 d.)

– LR išmokų vaikams įstatymas (2004 m. gegužės 18 d.)

– LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000 m. gruodžio 21 d.)

– LR socialinių paslaugų įstatymas (1996 m. spalio 9 d.)

– LR civilinis kodeksas

– LR Darbo kodeksas

– Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (2003 m. gegužės 20 d.)

Be šių įstatymų, Lietuvoje taip pat galioja ir tarptautinės teisės normos socialinėje pagalbos sferoje:

– Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (vienas svarbiausių tarptautinių dokumentų, nuosekliausiai ir išsamiausiai reglamentuojančių vaiko teises)

– Europos socialinės apsaugos kodeksas;

– Europos socialinė chartija (šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą);

– Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo; ir kt. tarptautinės teisės normos.

Institucijos reguliuojančios socialinę pagalbą šeimai:

– Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (įsteigta 2000 m. liepos 28 d. Seimo nutarimu). Ši įstaiga yra savarankiška (atskaitinga tik Seimui) vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma iš valstybės biudžeto. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra Rimantė Šalašavičiūtė

– Šeimos ir vaiko reikalų komisija (sudaryta 1997 m. vasario 25 d.) Komisija yra sudaryta iš 9 seimo narių, kurie atstovauja frakcijoms pagal proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą. Komisija rūpinasi šeimos valstybės politikos koncepcijos tobulinimu ir įgyvendinimu. Formuoja demografinių problemų sprendimo strategiją. Siekia, kad būtų tinkamai rengiami ir taikomi Europos Sąjungos teisės aktų, Jungtinių Tautų konvencijų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko, moterų teises, jų interesų apsaugą, reikalavimai.

– Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Ji yra daugelio miestų ir rajonų savivaldybėse. Šios tarnybos pagrindinės užduotys yra užtikrinti vaiko teisių apsaugą, rengti ir įgyvendinti priemones vaiko teisių apsaugai, ginti ir atstovauti veiko teises, organizuoti be tėvų globos likusių vaikų globą bei įvaikinimą.


SOCIALINĖS PARAMA

Valstybė moka pašalpas kūdikio besilaukiančioms moterims, vaikus auginančioms bei mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Socialinė valstybės parama

šeimoms ir vaikams apima paramą kūdikio besilaukiančioms moterims, paramą vaikus auginančioms šeimoms, paramą globojamiems vaikams bei piniginę socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Valstybės parama besilaukiančioms kūdikio moterims. Motinystės pašalpa dirbančioms moterims – 100% kompensuojamojo uždarbio. Pašalpa mokama nėštumo gimdymo atostogų metu 126 kalendorinių dienų: 70 iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Be to, gimus kūdikiui šeima gauna 8 MGL dydžio išmoką.

Parama vaikus auginančioms šeimoms. Motinystės (tėvystės) pašalpa apima 70% kompensuojamojo uždarbio. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų metu iki vaikui sukaks vieneri metai. Nuo 2004 m. kovo 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis yra 70 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Tėvystės atostogos. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad praktika rodo jog, šiuo metu galimybe eiti vaiko priežiūros atostogų pasinaudoja maždaug 1 proc. Lietuvos vyrų. Lietuvoje tėvystės atostogų eina aukštesnio išsilavinimo moderniai mąstantys vyrai. Ši pašalpa labiausiai iš visų socialinės paramos formų atitinka draudimo požymius, kadangi mokama apdraustiesiems konkretų laikotarpį ir išmokos priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Be to, šiai pašalpai keliamas tikslas irgi yra draudiminis – “kompensuoti laikinai prarastą dėl nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros uždarbį“.

Piniginė socialinė parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Be socialinės pašalpos (90% skirtumo tarp VRP šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį); mažas pajamas gaunančiai šeimai 3 mėnesiams taikomos kompensacijos už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį.

Be šių pašalpų, išmokos mokamos šeimai, atitinkamos auginančiai 1-2, 3-4 ar daugiau vaikų. Taip pat tokių šeimų dirbantiems tėvams taikomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Savivaldybių pagalba šeimoms

Šiame skyriuje apžvelgsiu savivaldybės funkcijas, susijusias su socialine pagalba šeimai. Pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, kiek iš tiesų savivaldybė padeda šeimoms – kokią socialinę pagalbą ji teikia, kokias savivaldybės funkcijas (susijusias su pagalba šeimai) numato vietos savivaldos įstatymas.

Siejant su socialine pagalba šeimai, vietos savivaldos įstatyme išskirtos šios savivaldybių funkcijos:

1. valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;

2. mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;

3. kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavežimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

4. savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitokioje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;

5. socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;

Taigi matome, kad tiesiogiai su šeimomis susiję tik keletas savivaldybės atliekamų funkcijų. Žvelgiant plačiau kyla klausimas, kuriomis iš jų gali pasinaudoti eilinė šeima. Jei gyvena mieste, nemokamai autobusu į mokyklą vaikų niekas nevežios. Jei šeimos narių gaunamos pajamos pakankamos – nemokamo maitinimo vaikai mokykloje taip pat negaus.

Mano manymu, viena svarbiausių paramų šeimai yra valstybės parama būstui įsigyti. Daugelis jaunų šeimų ja pasinaudoja. Teisę į valstybės paramą būstui įsigyti (pirkti, statyti, rekonstruoti) turi šeimos, kurių pajamos ir turtas, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršija nustatytų sumų – pvz. šeimos be vaikų turtas negali būt didesnis nei 60 000Lt, o grynosios metinės pajamos – 32 000 Lt.

Valstybės remiamą būsto kreditą gali gauti šeimos, norinčios įsigyti ar išsinuomoti būstą. Taip pat kreditas suteikiamas daugiabučiams namams modernizuoti. Pagrindinė sąlyga – parama teikiama fiziniams asmenims (šeimoms), sukakus 18 metų ir turintiems nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje.

Parama remiamam būsto kreditui teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas arba jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti. Be to, pagal gyventojų pajamų mokesčių įstatymą asmenims, gavusiems kreditą būstui įsigyti, numatoma taikyti pajamų mokesčių lengvatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės remiamų kreditų limitus Kauno miestui pateikia pavasarį arba vasaros pradžioje. praėjusiais metais kreditų limitai buvo pateikti gegužės mėnesį. 2005 m. limitas siekė 21,22 milijoną litų.

Viena iš sąlygų – tai turi būti šeimos pirmas tinkamas būstas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat prie salygų nurodyta, jog šeima turi būti neturėjusi būsto nuosavybės teisės. Jei tokią teisę šeima jau turėjo anksčiau, kreditą ji gaus tik tuo atveju, jei dabartinis būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 procentų arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Kredito dydis neturi viršyti 95 procentų įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės.

Taigi, apžvelgus vietos savivaldos įstatymą matome, kad savivaldybės parama šeimai iš tiesų minimali. Be to, kyla klausimas, kuriomis iš savivaldybės siūlomų pagalbų šeimos realiai pasinaudoja. Šių metų duomenimis, būsto kredito paramos limitas buvo išnaudotas per nepilną mėnesį – jaunos šeimos pasinaudojo galimybe 10 ar 20 proc sumažinti imamo būsto kredito sumą.

IŠVADOS

Daugiausiai šeimos naudojasi motinystės-tėvystės pašalpa. Be to, nemažai šeimų gauna subsidijas būsto kreditui. Ypač pastaraisiais metais jaunos šeimos labiau domėjosi ir norėjo gauti šią lengvatą.

Dabartinė pašalpų skyrimo tvarka turi ir pliusų, ir minusų. Nemažai kur diskutuota, jog motinystės (tėvystės) draudimą reiktų palikti privačiam laisvanoriškam draudimui. Pritarčiau šiam siūlymui, kadangi dabartinėje sistemoje daug neaiškumų išmokų skaičiavime. Taip pat reiktu sukonkretinti kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo tvarką.

Išmokas šeimoms teikti teisingiausia būtų atsižvelgiant į realias šeimos pajamas ir turtą. Nemažai neaiškumų yra susijusių su vaiko globos pašalpa. Manyčiau, ją reiktų teikti bendra socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Turetų būti daugiau diskutuojama apie dabartinės našlių ir našlaičių pensijos keitimą. Taip pat derėtų padidinti vienkartinės išmokos būstui įsigyti dydį.

Socialinė pašalpa turi atlikti skurdo prevencijos vaidmenį, šiuo metu to nėra. Reikalingas konsoliduotas ir bendrai administruojamas “Sodros” ir valstybės biudžetas. Daug svarstoma, jog reiktų atsisakyti šildymo išlaidų kompensacijų, o pajamų testavimą atlikti pagal vienodus kriterijus.

Taip pat galbūt reiktų pasvarstyti, jog vietoj transporto lengvatų, paramą būtų galima teikti piniginėmis išmokomis.
Naudota literatūra:
1. LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas (2004 m. rugsėjo 21 d.)

2. LR išmokų vaikams įstatymas (2004 m. gegužės 18 d.)

3. LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (2000 m. gruodžio 21 d.)

4. LR socialinių paslaugų įstatymas (1996 m. spalio 9 d.)

5. LR civilinis kodeksas

6. LR Darbo kodeksas

7. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (2003 m. gegužės 20 d.)

8. http://europa.eu.int/youreurope/nav/lt/citizens/guides/equalopp/lt.html#10323_24 (Tėvystės atotogos)

9. http://www.kaunas.lt/miestas_/zinios/busto_kreditas/

Rašykite komentarą

-->