Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Sąvokos apie atomą

Autorius: Agnė

Erdvės dalis, kurioje rasti elektroną yra didžiausia tikimybė, vadinama elektrono orbitale.

Valentiniai elektronai – elektronai, orbitalėse turintys didžiausią energiją.

Periodai – periodinės elementų lentelės horizontalios eilės, grupės – vertikalūs stulpeliai. Periodo numeris sutampa su elektronų sluoksnių skaičiumi.

Bendros metalų savybės: metalai linkę atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metalų reaguoja su rūgštimis, o metalų oksidai ir hidroksidai – su rūgštimis arba rūgštiniais oksidais ir sudaro druskas.

Žemyn, į kairę stiprėja elementų metališkosios ir oksidų bazines sąvybės.

Atomo spindulys – pusė atstumo tarp 2 vienodų atomų centrų.

Atimant elektroną iš atominės dalelės, reikia įveikti branduolio trauką, t.y. sunaudoti energiją, vadinamą jonizacijos energija.

Pirmoji jonizacijos energija – kiek reikia energijos, kad atimti po 1 elektroną iš 1 molio elemento M atomų.

Antroji jonizacijos energija – kiek reikia energijos, kad atimti po 1 elektroną iš 1 molio M+ jonų ir t.t.

Didesni atomai lengviau atiduoda valentinius elektronus. Metalų jonizacijos energijos yra gerokai mažesnės už nemetalų jonizacijos energijas.

Elektronas turi bangos ir dalelės sąvybių. Neįmanoma nurodyti tikslios elektrono padėties atome kiekvienu momentu.

Galimoms energetinėms elektrono būsenoms žymėti buvo įvestas specialus dydis, pavadintas pagrindiniu kvantiniu skaičiumi n, kartu atsirado ir elektronų sluoksnių įvaizdis. Elektronai, turintys tą patį pagrindinį kvantinį skaičių sudaro vieną elektronų sluoksnį. Elektronai, kurių n=1, turi mažiausiai energijos ir sudaro arčiausiai branduolio esantį pirmąjį elektronų sluoksnį.

Orbitalių tipams apibūdinti ir įvardinti buvo įvestas šalutinio kvantinio skaičiaus l savoka. Skirtinų tipų orbitalės, net ir priklausydamos tam pačiam elektronų

sluoksniui, šiek tiek skiriasi savo energija. Priklausomai nuo šalutinio kvantinio skaičiaus l orbitalės yra skirstomos į keturis tipus: s, p, d, f.

galimi 3 p orbitalių orientavimo būdai: ant x, y, arba z ašių. Orbitų orientacijos erdvėje apibūdinamos magnetiniu kvantiniu skaičiumi (ml).

vienoje orbitalėje gali būti 1arba 2 elektronai. Reikia nurodyti dar ir elektrono “vardą” – sukinio kvantinį skaičių, kuris gali turėti tik 2 reikšmes: +1/2 ( ) arba -1/2 ( ). Vienoje orbitalėje daugiausiai gali būti 2 priešingų sukinių elektronai.

Elektrinis neigiamumas yra dydis, nusakantis atomo gebėjimą prisitraukti atomo, su kuriuo jis yra sudaręs ryšį, elektronus. Elektrinis neigiamumas tiesiogiai neišmatuojamas.

Vieno atomo elektronai gali pereiti kitam atomui. Tuomet susidaro teigiamieji ir neigiamieji jonai. Elektrostatinės traukos jėgos tarp susidariusių jonų vadinamos joniniu ryšiu. Joniniai ryšiai susidaro tarp stipriai savo elektriniu neigiamumu besiskiriančių metalų ir nemetalų atomų.

Kad traukos ir atostūmio jėėgos konmpensuotų vienos kitas, jonai išsidėsto tam tikra sistema, vadinama joniniu kristalu. Sisudaręs junginys vadinamas joniniu junginiu.

Jungiantis artimo elektrinio neigiamumo atomams susidaro viena ar kelios bendros elektronų poros. Toks ryšys vadinamas kovalentiniu. Susidaro tarp nemetalų atomų.

Besijungiančių atomų elektroniniai apvalkalai persitvarko taip, kad susidarytų stabilios elektronų konfiguracijos, paprastai sitampančios su inertinių dujų elektronų konfiguracija (8 elektronų konfiguracija išoriniame sluoksnyje).

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->