Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Šatrijos Raganos kūrybos ypatybės

Autorius: Pjeras

Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja.

Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1878 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje.

Tėvų, Anupro ir Stanislavos Pečkauskų, kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką Marijos asmenybės formavimuisi. Mokytis pradėjo namie, o nuo 1891 m. šeimai persikėlus į Užvenčio dvarą, mokėsi pas P. Višinskį. 1892 m. įstojo į Petrapilio Šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę. Dėl silpnos sveikatos ir lėšų stokos, gimnazijos kursą pabaigė privačiai, Užventyje. 1895 m. dar baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. Užventyje P. Višinskis paveikė Marijos tautinį apsisprendimą ir paskatino įsijungti į patriotinį sąjūdį ir literatūrinį darbą. Iš pradžių ji rašė lenkiškai, P. Višinskis kūrinius vertė ir spausdino „Varpe”, „Ūkininke” Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Vėliau M. Pečkauskaitė pradėjo rašyti lietuviškai ir spausdinti kūrinius įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

1898 m. mirus tėvui, šeima persikėlė į Šiaulius. M. Pečkauskaitė vertėsi pamokomis bajorų šeimose. 1905 m. P. Višinskio ir kitų lietuvių švietėjų pastangomis M. Pečkauskaitei buvo išrūpinta „Motinėlės” draugijos pašalpa ir ji išvyko į Šveicariją studijuoti pedagogikos. 1905 – 1907 m. mokėsi Ciūriche ir Friburgo universitete. Didelę įtaką jai padarė žymus pedagogas Fr. W. Foersteris. 1909 m. M. Pečkauskaitė išlaikė mokytojos egzaminus ir pradėjo dirbti Marijampolės „Žiburio” mergaičių progimnazijoje. Taikydama Foersterio pedagogiką, M. Pečkauskaitė progimnaziją pavertė modernia auklėjimo įstaiga. Prasidėjus I pasauliniam karui, M. Pečkauskaitė 1915 m. atvyko į Židikus ( Mažeikių apskrityje ). Pašlijus sveikatai, M. Pečkauskaitė tęsė savo pedagoginę veiklą rašydama straipsnius Naujajai Vaidilutei, Moteriai, Lietuvos mokyklai, Skaitymams, dalyvaudama įvairių draugijų ir organizacijų veikloje.

Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Ir labai Mariją mylėjo, bet nesulaukė iš jos tokio pat jausmo. Iš Raganėlės tikriausiai Ragana, o Šatrijos – pagal aukščiausiąjį Žemaitijos kalną, esantį netoli jos gimtųjų vietų. Taip pat M. Pečkauskaitė bei jos šeima bendravo su Baranauskiu, Vaižgantu bei K. Bukantu. Mariją su Bukantu rišo ne tik patriotiniai interesai, bet ir muzika, kad net pati stebėjosi šiuo savo įgimtu pomėgiu.

1926 m. Marija susirgo kaulų vėžiu. Ėmė augti skauduliai, vienas labai didelis ir ant pat peties sausgyslių. Buvo šeši, labai skaudėjo. Vėliau augliai trumpam išnyko, bet prasidėjo sausgyslių uždegimas, su dešiniąja ranka Marija beveik nieko negalėdavo dirbti. Vos pasibaigė rankos skausmai, prasidėjo bendras nusilpimas, kitos bėdos. Jokie vaistai nieko negelbėdavo. Galva Marija beveik visai negalėdavo darbuotis. Liga dideliu žingsniu progresavo. 1930 m. gruodžio 28 d. mirė. Palaidota Židikų kapinėse.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->