Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Romenu teises konspektas Nr. 2

Autorius: Virginija

Patriarchalinė pater familias valdžia Romoje.

Privatinio gyvenimo požiūriu romėnai turėjo patriarchalinę santvarką. Kiekvienų namų vyriausias vyriausias galva buvo patariarchas pater familias, kurio autoritetas buvo absoliutus. Jį ribojo tik paprotys ir nuomonė.Nuo jo priklausė visų namų tvarka, žmonės ir daktai. Pater familias atstovavo šeimai, kai kuris nors eimos narys paliesdavo 3-iąjį arba atvirkščiai – trečiasis asmuo šeimos narį; pater familias buvo vienintelis atstovas prieš išorę. Jis savo šeimoj kartu buvo ir kunigas ir teisėjas, ir visa ko savininkas (net žmonos ir vaikų, nes juos galėjo parduoti taip pat kaip vergus ar daiktus). Kaip teisėjas galėjo bet kam iš savo šeimos narių skirti net mirties bausmę. Bausdamas šeimos narius, pagal susidariusį paprotį pater familias turėdavo prašyti artimųjų tarybos pritarimo, bet jos nuomonė jam nebuvo privaloma.Civilinės bylos šeimoje nekildavo, nes visi kiti šeimos nariai jokių civilinių ir kitų teisių neturėjo.Pater familias autoritetas dengė ne tik žmoną ir vaikus, bet ir svečius, kurie patekę į Romą privalėjo ieškoti vietinio piliečio globos. Pabėgėliai iš įvairių kraštų ir išsivadavusieji vergai taip pat buvo pater familais globojami.


Vėlesniais laikais atsirado vaikų ir vergų teisių skirtumas: pater familias daiktams turėjo deminii , vergui – deminicae teises ; valdžia vaikams buvo išreiškiama žodžiais natria potestas , o žmonos atžvilgiu valdžia vadinama – manus.

Pater familias valdžia buvo amžina (t.y.iki jo mirties). Tai buvo gryna patriarcho forma. Jam mirštant įvykdavo žymios permainos: žmona ir vaikai tapdavo asmenimis. Nepasikeisdavo tik vergo padėtis, jis tik gaudavo kitą šeimininką. Pater familias mirtis nenutraukdavo visų tų ryšių,kurie šeimą rišo į vieną vienetą esant gyvam pater familias.Suaugę vyrai buvo jaunesnių, o taip pat ir seserų,motinos globėjai.

Egzistavo visą Romos istorijos laikotarpį.

Karaliaus Servijaus Tulijaus reforma ir jo reikšmė.

Šeštasis Romos karalius įvykdė labai svarbią reformą, dėl kurios plebėjai buvi suvienodinti su patricijais į vieną Romanus populus. Manoma, kad tai įvyko Va.pr.m.e.pab. To priežastys buvo tos, kad plebėjų skaičius didėjo, jų ekonominė padėtis stiprėjo, juos taip pat reikėjo imti į karo tarnybą. Tuo tikslu, visi pajėgūs patricijai ir plebėjai buvo padalinti į 5 klases, priklausomai nuo turto cenzo. Kiekviena klasė duodavo tam tikrą kiekį karinių vienetų – centurijų. Kiekvienai klasei buvo skirtas tam tikras apsiginklavimas. Iš pirmos klasės buvo reikalaujama šalmo ,apvalaus skydo, kojų ir kūno šarvų, kardo, ieties. Iš kitų klasių reikalaujama mažiau. Iš asmenų turinčių tą patį cenzą kaip ir 1-os klasės piliečiai buvo sudaroma 18 raitelių centurijų – tai raiteliai. 1-oji klasė (100000asų) duoda 80 centurijų. 2-oji klasė (75000asų) duda 22 centurijus. 3-ioji (50000asų) duoda 20centurijus. 4-oji (25000asų) duoda 22 cent. 5-oji (11000asų) duoda 30 cent. Neturėjusieji cenzo buvo neturtingieji. Amatininkai ir muzikantai duodavo 4 cent.

Centurijos buvo ne tik kariniai, bet ir politiniai vienetai. Rinkdamiesi į susirinkimus, piliečiai pasidalindavo centurijomis, ir kiekviena klasė gaudavo tiek balsų, kiek duodavo centurijų. Tokiu būdu plebėjai įgijo teisę balsuoti. Tačiau šiaip ar taip, viršų ėmė turtingieji. Be to, S.Tulijui priskiriamas padalijimas į teritorines tribas, iš jų 4 buvo miesto ir keliolika kaimo tribų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

Rašykite komentarą

-->