Rilkė
Autorius: Raminta
Ankstyvieji Rilkės eilėraščiai parašyti neoromantiniu bei impresionistiniu stiliumi. Be to, dvasinį Rilkės formavimąsi veikė ir čekų aplinka, Bohemijos gamta ir folkloras. Vėliau poeto dėmesio centre atsiduria materialaus pasaulio reiškiniai – daiktai. Daiktiškumo apologija reikiasi dviem tarpusavyje susijusiais būdais: eilėraščio tematika pasirenkamas konkretus objektas, o formos srityje eilėraštį taip pat stengiamasi sudaiktinti, t.y. išryškinti kontūrus, pabrėžti jo medžiagiškumą. Naują estetinę programą sąlygoja pakitęs Rilkės požiūris į žmogaus pažinimo bei poetinio meno galimybes. Daiktai egzistuoja savyje, pasaulis nesuvokiamas ir nepaaiškinamas žodžiais. Todėl kūrėjas turįs besąlygiškai atsiduoti daiktams ir kuo objektyviau tirti jų struktūrą bei vidinę esmę. Rilkė taip pat pasireikė kaip prozos novatorius, panaudojęs naujas raikos formas, nebūdingas realistiniam romanui. Prozos knygos – Maltės Lauridso Brigės užrašai, Giesmė apie Korneto Kristofo Rilkės mirtį. Sonetuose Rilkę domina universalūs, filosofiniai klausimai: realių daiktų santykis su menininko sąmone bei meniniu vaizdu, būties laikinumas, dvasiniai žmonių ryšiai. Tačiau poetas netgi neieško atsakymų į juos ir atsiduoda vien meno stichijai. Elegijose apraudamas būties laikinumas, todėl poetas trokšta išsaugoti daiktus viduj žibės sferoje. Sonetuose poetas lengvai ir džiaugsmingai pasitinka savo likimą. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Rilkė rašė daugiausia gamtos tema (Maieji vyno metai, Vaisius).Eilėračių erdvė – ne begalinė visata, o ramus ir žemiškas Valės kantono kraštovaizdis. Reikšmingi ir Rilkės vertimai i anglų, prancūzų, italų bei rusų kalbų. Gilų pėdsaką Rilkės dvasioje paliko pažintis su prancūzų poeto P. Valeri kūryba. Jo estetiniai principai buvo artimi Rilkei, o intelektuali ir tobula poezija skatino vokiečių poetą imtis vertimo į gimtąją kalbą. Rilkė meistriškai išvertė Valeri poemą Kapinės prie jūros bei eilėraščius.