Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Richard de Bury

Autorius: Ingrida

Meilę knygai galima rodyti įvairiai. Ją renkant ir kolekcionuojant, saugant ir skaitant. Istorijoje būta atvejų, kai dėl knygos žmonės negailėjo gyvybės, nebijojo persekiojimų, kalėjimų.

Knygos, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Amžių kaita formavo skirtingą požiūrį į knygas: karų ir revoliucijų metu blaškomos ir barstomos po visus pasaulio kraštus, degintos laužuose, draustos spausdinti ir platinti, mėtytos į vandens kanalus, maltos į popieriaus žaliavą, jos žūdavo arba, dėkingam likimui lėmus, būdavo slepiamos kuo toliau nuo naikinančios jėgos, o laikui bėgant – velkamos puošniais aprėdais, rakinamos auksiniais užraktais.

Ne kiekvienas žmogus gali paskirti savo gyvenimą knygai, aukoti jai savo laiką, lėšas, energiją, keliauti po pasaulį ir ieškoti reikalingo veikalo. Knygą reikia „jausti“. Žmogų turi užvaldyti knygos radimo ir atradimo džiaugsmas. Asmeniško bendravimo su knyga džiaugsmas. Savo gyvenimo prasmę atradęs knygoje, žmogus tarsi susilieja su ja sunkiai kitiems suvokiamais ryšiais bei sentimentais.

Būtent tokia meile knygai perpildytas XIV a. anglų diplomato, mokslininko ir rankraščių kolekcionieriaus Richardo de Bury (1287-1345) veikalas Philobiblonas. Šiame kūrinyje pirmąkart pavartota bibliofilijos ir bibliofilo (knygų mylėtojo) sąvoka. Autorius nepaprastai nuoširdžiai ir šiltai stengėsi sukelti savo amžininkams pagarbos ir meilės knygai jausmus, karštai gynė ją nuo visokių priešų. Jis davė patarimų, kokias pirkti knygas, kaip jas laikyti, kaip skirstyti skaitytojams, studentams.

Laikas pasirodė esąs bejėgis prieš giliai R. De Bury širdyje subrandinto kūrinio gyvastį. „Philobiblono“ istorija, tyliai prasidėjusi viduramžių Anglijoje, tęsiasi iki šių dienų. Peržengęs epochas, valstybių sienas, skleisdamas ne tik nesenstančias, bet ir amžinas meilės knygai idėjas, Philobiblonas prabyla įvairiomis pasaulio kalbomis. Philobiblono vertimo išleidimas bet kuria tautine kalba yra laikomas svarbiu tos šalies bibliofilijos sąjūdžio įvykiu ir žinia, skelbtina net visuotinėse enciklopedijose. Apie Richardą de Bury ir jo veikalą yra paskelbta nemaža mokslinių straipsnių ir knygų, ginamos daktaro disertacijos, remiantis tyrimų duomenimis ugdoma šiuolaikinė bibliofilijos kultūra.

Lietuva – šešioliktoji pasaulio šalis, sulaukusi pirmojo pasaulyje bibliofilijos veikalo vertimo į gimtąją kalbą. Knyga išleista 1000 numeruotų egzempliorių tiražu Martyno Mažvydo bibliofilų klubo iniciatyva. Lietuviškai prakalbęs R. De Bury kūrinys yra sklandus ir įtaigus. Tiek turiniu, tiek ir poligrafiniu apipavidalinimu šis leidinys apie protingą meilę knygai laikytinas bibliofiliniu.

1. APIE AUTORIŲ
Richard de Bury gimė 1287 m. sausio 24 dieną Normanų
kilmės riterio dvare Vakarų Sofolko grafystėje. Tą patį mėnesį ir dieną savo gyvenimo pabaigoje jis parašė Philobibloną.

Berniukas anksti tapo našlaičiu. Oksfordo universitete įgijęs gerą išsilavinimą, jaunuolis įstojo į Durhamo benediktinų ordiną, buvo pakviestas į karaliaus Eduardo II dvarą, kur nuo karaliaus sūnaus auklėtojo iškilo iki itin įtakingo Eduardo III lordo kanclerio, bažnyčios hierarchijoje – Durhamo vyskupo. Karaliaus įgaliojimu vykdė svarbias diplomatines misijas Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Škotijoje. Richard de Bury garsėjo išsilavinimu, intelektu, diplomatija ir meile knygoms. Jų jis turėjo daugiau negu visi to meto Anglijos vyskupai kartu sudėjus: buvo sukaupęs vieną didžiausių to meto bibliotekų – apie 1500 rankraščių tomų ir rašinių. Savo bibliotekos turinį de Bury žinojo atmintinai. Jis sudarė bibliotekos katalogą, pirmąją žinomą šios rūšies bibliografijos rodyklę Europos asmeninių bibliotekų ir bibliografijos istorijoje, kuri mūsų dienų nepasiekė.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->