Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Šeimyniškėlių piliakalnis

Autorius: Povilas

Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių raj.)- vienas iš stambiausių ir įspūdingiausių rytų Lietuvos vėlyvųjų piliakalnių, Elmės kraštovaizdžio draustinis. Piliakalnį supa 2 gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upokšniai. Šeimyniškėlių piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai atskleidė daug naujų mūsų krašto istorijos puslapių. Jau neabejojama, kad piliakalnyje valstybės kūrimosi laikotarpiu stovėjo viena stambiausių Rytų Aukštaitijos medinių pilių. Kai kurie istorikai mano čia buvus legendinę Vorutą – karaliaus Mindaugo sostinę. 1942 m. piliakalnį apžiūrėjo, aprašė ir jo planą nubraižė žymiausias to meto Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Petras Tarasenka.

Moksliniai piliakalnio tyrinėjimai pradėti atkūrus Lietuvos valstybę. Tyrimus vykdo Lietuvos istorijos institutas (archeologas dr. Gintautas Zabiela). Šiuo metu tai yra ilgiausiai tyrinėjamas Lietuvos piliakalnis. Tai leidžia jį laikyti geriausiai pažįstamu Lietuvos piliakalniu. Pirmuoju piliakalnio tyrinėjimų dešimtmečiu iš 1 470 m² ištirtojo bendro ploto (daugiau kaip trečdalio piliakalnio aikštelės) surinkta apie 170 individualių geležinių, žalvarinių, sidabrinių, akmeninių, kaulinių, molinių XIII-XV a. pradžios radinių. Tarp radinių gausiausia geležinių arbaleto strėlių antgalių bei žalvariniu skardelių ir žvangučių. Atskirai paminėtinos 3 sidabrinės lietuviškos monetos, numizmato E. Ivanausko skiriamos seniausiosioms Jogailos kaldintoms monetoms. Suregistruota apie l 500 keramikos šukių, surinkti keli šimtai gyvulių, paukščių kaulų, nedidelis kiekis žuvų žvynų, kelios titnaginės nuoskalos. Šukės dažniausiai gana smulkios. Keramika gausiai ornamentuota. Dažniau pasitaiko keturkampių štampukų ornamentas, rečiau rasta bangele puoštų šukių. Piliakalnio aikštelėje aptikta apie 50 stulpaviečių, 3 krosnys, sudegusių ir sunykusių medinių gynybinių užtvarų (tvorų) liekanų. Stulpavietės daugiausia apie 20 cm skersmens, U formos, iki 60 cm gylio. Jos priklauso vidinėms gynybinių galerijų atramoms. Krosnys apie 1×1 m dydžio, buvusios kupolinės, su pakrosniais. Sudegusių iki 13 cm skersmens rąstelių liekanų aptikta PV piliakalnio aikštelės krašte prie šlaito, 60-100 cm gylyje. Greta jų buvo išlikę padrikų akmeninių grindinių, sudarytų iš perdegusių akmenų. Dešimtmečio archeologinių tyrinėjimų laimėjimai galėjo būti žymiai didesni, jeigu ekspedicija metai po metų nesusidurtų su finansiniais sunkumais. Nors dalį darbų finansavo Anykščių savivaldybė, lėšų ypač trūko specialiems iškastos medžiagos tyrimams.

2000 m. LII pradėjo antrą nepertraukiamų Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimų dešimtmetį. Svarbiausi tyrinėjimo darbai tradiciškai vyko piliakalnio aikštelėje. Čia ištirti du bendro 200 m² plotai. 2000 m. tyrinėjimai leido surinkti ir svarbių detalių apie jame stovėjusios medinės pilies gynybinių sienų konstrukciją. Ankstesniam (manoma, Vorutos pilies) laikotarpiui skiriamame sluoksnyje, per 2-3 m nuo dabartinio aikštelės pakraščio aptiktos net 5 didelės – iki 50-60 cm skersmens stulpavietės, kuriose stovėjo iki 1,15 m gylio įkasti mediniai stulpai. Visi jie buvo išsidėstę tiesioje linijoje, atstumai tarp stulpų siekė 1,8-2,4 m. Šie stulpai iš išorės rėmė iš gulsčių rąstų statytą gynybinę sieną, kuri iš vidinės pusės buvo tvirtinama skersiniais rąstais bei nedideliu suplūkto molio pylimėliu. . Rekonstruojant pilį, dar nesupuvę rąstai buvo išrauti, stulpavietės užverstos akmenimis bei užpluktos moliu. Virš esamo paviršiaus buvo suneštas ir supiltas iki 1,1 m storio gryno molio sluoksnis, kuris suformavo dabar matomą aikštelės paviršių.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->