Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Rengimasis kalbai

Autorius: Laima

Gyvenimas kelia savo uždavinius, verčia gvildenti aktualias problemas, analizuoti konkrečius faktus, įvykius, reiškinius. Neretai mes visa tai išsakome kalbėdami. Šiame referate aš pamėginsiu aiškiai perteikti informaciją apie rengimąsi viešajai kalbai t.y. rengimosi kalbai etapus, temą ir jos pavadinimą, kalbos intenciją ir tikslą, adresantą ir adresatą, kalbos situaciją. Pradėsiu savo referatą nuo rengimosi etapų, po to smulkiau kiekvieną iš jų aprašydamas.

Dėstymas
Rengimosi etapai. Visų pirma derėtų numatyti, kiek laiko reikia, norint, kad kalba būtų tinkamai parengta .Kalbą reikia subrandinti, kad ji būtų įdomi klausytojui. Paprastai yra nurodomas 6-7 dienų laikotarpis, nusakant kiekvienos dienos uždavinius. Pagal knygoje „Iškalbos mokymas“ rengimosi kalbai užduotys išdėstomos nuo 7 iki 1 dienos, t.y.:

-išsirinkti temą; kalbos intenciją ir tikslą; nustatyti, kam, kada ir kur bus kalbama, paruošti projektą;

-surinkti reikiamą medžiagą bibliotekoje;

-suplanuoti kalbos dėstymą;

-parengti įžangą ir pabaigą;

-pasirašyti kalbos tekstą;

-garsiai pasakyti savo kalbą. Ieškoti tinkamo žodžio, tobulinti sintaksinę išraišką;

-praktikuotis .

Tema ir jos pavadinimas. Rengiantis kalbai, pirmasis žingsnis – pasirinkti temą. Mes visi kiekvieną dieną kalbame daug ir įvairiomis temomis , tačiau išsirinkti kokį nors vieną dalyką ir apie jį įdomiai pakalbėti keletą minučių, yra tikrai nelengvas dalykas. Jeigu temą sunku sugalvoti, būtina peržvelgti savo hobį, interesus, patirtį, pavartyti enciklopedijas ir kt. Kai kurie dalykai gali patraukti dėmesį kaip potencialios temos. Patariama rasti tuos dalykus, kurie įdomiausi, ir padaryti jų sąrašus. Jei temą kas nors pasiūlė ir jūs ją priėmėt, jūsų teisė ją koreguoti, tikslinti. Reikia būti itin savikritiškam -įsitikinti, ar tema atitinka jūsų pasirengimą, psichologines savybes, moralinius, politinius nusistatymus. Tema turi signalizuoti, atkreipti dėmesį, būti lengvai įsimenama, sudominti, įžiebti norą ta tema daugiau sužinoti. Per daug ilgi ir teoriški pavadinimai atbaido. Jeigu norima klausytojus suaktyvinti, temą galima pristatyti kaip klausimą. Labai svarbu, kad gerai intriguojančiai suredaguota, lengvai skaitomu šriftu išspausdinta, įtaigiai reklamuojama per radiją, televiziją informacija įgalina sukviesti auditoriją, besidominčią paskelbta tema.

Kalbos intencija ir tikslas. Kai tema aiški, reikia numatyti kalbos intenciją t.y., ko siekiama: ar suteikti žinių? ar įtikinti? Kalba galima siekti informuoti, įtikinti, paskatinti veikti ar sužadinti jausmus:

-Jeigu kalbėtojo intencija yra informuoti, tai šis turėtų aiškiai, tiksliai ir įdomiai perduoti informaciją.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra įtikinti, tai šis turi stengtis kalbėti taip, kad klausytojai pakeistų požiūrį į kalbamą dalyką.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra paskatinti veikti, tai šis turi raginti klausytojus imtis tos veiklos, kurią pats agituoja.

-Jeigu kalbėtojo intencija yra maloniai nuteikti klausytojus, ai šis turi papasakoti tai, kas įdomu, malonu ir naudinga žinoti.

Pagal kalbėjimo intenciją kalbos gali būti skirstomos į informacines, įtikinimo ir skatinimo bei progines kalbas. Suprasti kalbos intenciją yra būtina, nes jeigu ji neaiški, gali būti neaiškus ir kalbos tikslas, kuris tarsi seka paskui intenciją. Atsižvelgiant į pasirinktą intenciją, reikia nustatyti kalbos tikslą. Tikslas turėtų būti užrašytas pilnu sakiniu arba tik viena mintimi, o sudaryta frazė su bendratimi (paaiškinti, parodyti).

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->