Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Reikalavimai terminams ir terminų skolinimasis

Autorius: Danielius

Vienais terminais negalima išreikšti nei senos, nei naujos minties, nes terminai yra lyg ir riboti žodžiai. Pastarasis žodis , tarsi nenuorama, šokinėja, nenustygdamas vietoje, o terminas, lyg koks pedantiškas biurokratas, žino savo vietą, vaidmenį, reikšmę ir stengiasi jos laikytis. Jis turi savo apibrėžimą, savotišką vartojimo instrukciją ir šimtus, gal net tūkstančius tos instrukcijos saugotojų, kurie neleidžia „nusikalsti viešajai tvarkai“.

Kartais teigiama, kad terminai yra vienareikšmiai, o paprastieji žodžiai –daugiareikšmei, ir tai esąs svarbiausias jų skirtumas. Tačiau vienareikšmiškumas negali būti laikomas skiriamuoju žodžio ir termino požymiu. Tiesa, pageidaujama ar net reikalaujama, kad terminai visuomet būtų vienareikšmiai, nors praktikoje tai tebėra nepasiektas idealas. Bet, kita vertus, anaiptol ne visi paprastieji žodžiai yra daugiareikšmiai.

Termininė leksika

Termininė leksika, arba tiesiog terminai, yra žodžiai, pavadinantys tiksliai nustatytą mokslinę sąvoką ir vartojami vienos kurios nors mokslo šakos kalboje. Vadinasi, šio leksikos sluoksnio, kaip ir tarmybių, vartojimo sfera yra ribota. Tačiau termininė leksika įeina į bendrinės kalbos žodyną, o tarminė, kaip jau buvo minėta, priklauso liaudies šnekamajai kalbai.

Terminai yra ryškiausias įvairių mokslo sričių kalbos skiriamasis požymis. Vienos ar kitos mokslo srities terminų visuma yra vadinama terminija. Kalbotyros šaka, aiškinanti terminų ypatybe, tirianti jų susidarymo būdus, kurianti ir norminanti įvairių mokslo šakų terminiją, vadinama terminologija.

Terminologija visada eina pro trijų mokslo šakų kryžkelę: tam tikros specialios mokslo šakos, logikos ir kalbotyros. Dėl to kiekvienas naujai sudaromas terminas turi būti moksliškai motyvuotas, logiškai prasmingas ir kalbiškai taisyklingas.

Terminų sudarytojas visų pirma turi suvokti dalykinius ir loginius terminų kūrimo reikalavimus: gerai susipažinti su tam tikros mokslo šakos tiriamaisiais objektais, jų ypatybėmis, atrinkti, suklasifikuoti ir susisteminti sąvokas, kuriomis ta mokslo šaka operuoja, sugebėti tinkamai tas sąvokas apibrėžti. Pavyzdžiui, neišmanant medicinos mokslo paslapčių, medikams buvo pasiūlytas terminas išsėtinė sklerozė. Kalbiniu požiūriu tai taisyklingai sudarytas sudėtinis terminas ( plg. laužtinė žaizda ). Tačiau sklerozei apibūdinti toks veiksmažodinės kilmės būdvardis išsėtinis, – ė netinka, nes sklerozės niekas neišsėja. Todėl medikai šio termino atsisakė ir pasiūlė kitą, labiau atitinkantį tikrovę – dauginė sklerozė.

Kuriant terminus, ypač svarbu suvokti tiriamų sąvokų loginius tarpusavio ryšius. Šių ryšių nepaisymas leidžia atsirasti loginiu požiūriu nesistemiškiems terminams. Pavyzdžiui, medicinoje vartojami tokie odos pataloginių pakitimų terminai: 1. odos blyškumas, 2. odos paraudimas, 3. odos pageltimas, 4. pamėlynavusi oda; technikoje – suvirinimo būdų terminai: 1. suvirinimas suduriant, 2. taškinis suvirinimas, 3. skridinis suvirinimas. Šiais terminais pavadintos rūšinės sąvokos, vadinasi, jas išreiškiančių terminų pagrindas turi būti vienodi tų sąvokų požymiai. O sudarant minėtus terminus, nusikalsta būtent šiam logikos reikalavimui: jų pagrindą sudaro skirtingi sąvokų požymiai: pirmojo medicinos termino pagrindas yra objekto ypatybė, antrojo ir trečiojo – veiksmas, ketvirtojo – iš veiksmo rezultato kylanti ypatybė.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->