Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Žmogus ir gamta

Autorius: Eimantas

Temą “Žmogus ir gamta” pasirinkau norėdamas parodyti šiuolaikinių žmonių daromą nepataisomą žalą gamtai. Referate aš įvardinu transporto priemonių, gamyklų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Aprašau organizacijų, siekiančių išsaugoti švarią ir neužterštą gamtą, veiklą, taip pat pateikiu statistinius duomenis. Ieškant informacijos šiam referatui giliai į atmintį man įstrigo knygoje “Ekologija tavo namuose” parašyti Alio Balbieriaus žodžiai: “Jaučiu ir suvokiu ją (gamtą) kaip viso, kas yra, substanciją, kaip visų jos dalių (atomų, žiedadulkių, planetų, galaktikų) pasikartojimą, ryšius, jungtis. Nes gamta visur- kiekvienoje kūno ląstelėje, žmogaus sukurtuose “antriniuose” daiktuose. O ypač ją jauti akis į akį susidūręs su jos pirmapradėmis apraiškomis, natūralios gamtos salelėmis, išsibarsčiusiomis civilizuotame pasaulyje. Tų salelių vis mažėja, nes mes, patys to nenorėdami, lyg ir “atsiskyrėme” nuo gamtos, užsidengėm miestais, technika, popierių šūsnimis, pasinėrėm į savo problemų sūkurį, kažko kažkur nepamatėme, atrodėme protingesni negu iš tiesų esame, kovojom su gamta, bandėm ją įveikti – tiek praktiškai, tiek “teoriškai”… O dabar bandome “prisivyti” gamtą, ją gelbėti, saugoti. Pradedame suvokti, kas mus ištiks, jeigu negrįžtamai pažeisime biosferos ekologinius ryšius, apie kuriuos žinome tiek nedaug. Kalbame, mąstome apie gamtos ir žmogaus harmoniją, o lekiame vis greitėjančiu civilizacijos ekspresu į priekį, į nežinią, pakeliui teršdami upes ir ežerus, miškus, orą, dirvožemį…”. Ši tema man yra labai svarbi, kadangi žmogaus ir gamtos ryšys vis labiau blėsta. Žmonės negailestingai kerta miškus, naikina ten nuo seno gyvenančius žvėris, teršia atmosferą. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmonės suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos teisiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka įvardijama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos”.

Žmonės vis plačiau naudoja įvairų transportą, pradedant vandens ir baigiant oro transportu. Laivai išmetamosiomis dujomis ir triukšmu aplinką teršia nedaug, tačiau dėl avarijų arba dėl aplaidumo vandens transportas prisideda prie upių, jūros vandens bei pakrančių teršimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra daugiau kaip pusė milijono įvairių automobilių ir jų skaičius nuolat didėja. Automobiliai teršia visas miesto teritorijas – gyvenamuosius ir pramones rajonus, miesto centro, ligoniniu ir sanatorijų zonas, poilsio zonas, todėl dideliuose miestuose jie yra pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis. Nustatyta, kad triukšmas, kurį kelia automobiliai, sudaro 80 – 90 proc. viso miesto triukšmo. Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių, stočių teritorijose. Avarijų metu išsilieję gabenami pavojingi skysčiai arba kuras teršia orą, dirvožemį, vandenį. Lėktuvai teršia aplinką išmetamosiomis dujomis ir keliamu triukšmu. Kadangi dujos išmetamos dideliame aukštyje, jų poveikis miesto aplinkai nėra labai juntamas. Tačiau didelėse teritorijose ypatingai jaučiamas aviacinio triukšmo poveikis. Oro transporto tarša jaučiama tik prie oro uostų bei kilimo ir tupimo takų įtakos zonose. Neigiamas transporto išmetamu duju poveikis vertinamas kompleksiškai – kaip poveikis žmonių sveikatai, pramonei, komunaliniam ūkiui, žemes ūkiui ir želdiniams, rekreaciniams ištekliams. Matavimai rodo, jog daugelyje Vilniaus rajonų užterštumas švino aerozoliais buvo 3 – 18 kartų didesnis už leistiną, anglies monoksido kiekis piko valandomis viršijo normas 2 – 3 kartus, azoto oksidų kiekis buvo 1.5 – 2 kartus didesnis už leistiną.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->