Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Realizmo amžiaus idėjos ir faktai

Autorius: Valerijus

Su ketvirtuoju 19 amžiaus dešimtmečio romantizmas blėsta. Žmogus kitaip ima žvelgti į pasaulį ir kitaip tvarkyti gyvenimą. Nuo idealinio dvasinio pasaulio akis nukrypsta į materialinį žemės pasaulį. Fantastiškas svajones pakeičia rūpestis kasdienine duona ir kova dėl jos.

19 amžiaus žmogaus lupose atsiranda nauji mėgstami vardai: vietoj ,,šviečiamojo amžiaus“ tolerancijos ir švietimo, vietoj romantikų absoliuto, laisvės ir begalybės su pamėgimu tariami – kova dėl būvio, paveldėjimas, evoliucija; populiarėja naujos sąvokos: pozityvizmas, liberalizmas, evoliucija, socializmas, anarchizmas, kapitalizmas, proletariatas…

Ir visose tose sąvokose glūdi susirūpinimas materialiniu gyvenimu, atmenant dvasinį arba jo vengiant.

Naują dvasią plėtotis paskatina gamtos mokslų pažanga, filosofija, socialinis gyvenimas. Šitų sričių gyvenimo naujumai pakeičia ir literatūros veidą.

19 amžiaus pradžioje suklestėję gamtos mokslai kitaip žiūri į pačią gamtą. Romantikai į gamtą buvo visų akis atkreipę; gamta jie žavėjosi.19 a. Mokslininkai rūpinasi gamtos dėsnius pažinti ir juos panaudoti praktikos reikalams. Surandami nepaprastai svarbūs elektros savumai. Pastebimas energijos pastovumo dėsnis. Sugalvojamas elektromagnetinis telegrafas. Po penkerių metų Anglijoj paleidžiamas pirmas traukinys su 16 kilometrų per valandą greitumu, o į laivo mašinas įkinkytas garas jau 1807m. Tempė laivą per Hudsono įlanką. Susisiekimas gerėja. Gyvenimo tempas smarkėja.

Literatūrai technikos išaugimas duoda ne tik naujų siužetų, bet ir naujų žodžių- technikinių.

Gyvojoj gamtoj anglas Karolis Darvinas pastebi evoliucijos ir paveldėjimo dėsnius. Susidaro jo vardu vadinama darvinizmo arba evoliucionizmo teorija. Ji skelbia, kad aukštesnės gyvių rūšys esančios kilusios iš žemesnių.

Literatūrai darvinizmas duoda naujų temų: kova dėl būvio- paveldėjimo klausimai.

Prisitaikymo klausimai.

Su gamtos mokslais koja i koją žengia ir filosofija, nors jos vardas dabar nemėgstamas, nors apie pasaulėžiūrą, kuri apimtų visą gyvenimą, vengiama kalbėti. 1840 metais prancūzo Augusto Conto paskelbtas pozityvizmas nori žmogų apriboti tik materialiniais reikalais. Tikrai pažinti galima tik ten, kur proto išvadas galima paremti eksperimentu arba patyrimu. Pats žmogus esanti tokia būtybė kaip kiekvienas gamtos daiktelis, kuris keičiasi taip, kaip aplinka veikia; žmogaus darbai priklauso ne nuo jo laisvos valios, bet nuo laiko, rasės, aplinkos. Taigi sulaužytas romantikų didysis individualizmas. Tenas Conto pozityvizmą pritaikė literatūros istorijai: visa kūryba ir kūrėjo asmenybė pareina nuo rasės, laiko, aplinkos.

Vokietija paleidžia materializmo garsiausius skelbėjus populiarizatorius: Vogtą, Malešotą, Buchnerį. Nieko nėra po mirties, nėra dvasios, mąstymas tai smegenų padaras, žmogus be laisvos valios- skelbė materialistai.

Praktiškajam gyvenimui tokios idėjos buvo labai reikšmingos. Jos sulygina su gyvuliu jo paties akyse ir paskatina jį gyventi tik žemųjų instinktų, egoistiniu gyvenimu. Jos ypač reikšmingos socialiniame gyvenime, kur susiduria žmogus ir visuomenės reikalai.

Socialinė nelygybė ir būvis literatūrai turėjo didžiausią įtakos: davė naujų siužetų , naujų charakterių, naujo fono, naujų problemų ir tendencijų.

Tiesioginiu būdu dailiajai literatūrai daug mažiau įtakos padarė religijos klausimai, bet pačiame gyvenime jos reikalai buvo aktualūs.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->