Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Radijas

Autorius: Elena

1. 1926 – 1944. 1910 m. Kaune Žaliakalny caro – radiotelegrafo stotį, I – o pasaulinio metu – vokiečiai, o 1919 m. – nepriklausomos Lietuvos vyriausybei. Dirbo iš užsienio grįžę specialistai. Nors 1923 m. – radiofonija, Kaune – radiotelegrafinė stotis – 1926 m. Pritaikyta radiofonijai. Pradėjo veikti 1926 m. 06 12 d. – tai oficiali radiofonijos pradžia Lietuvoje. (Radiofonas priklausė valstybei, tačiau labiau sietinas su individualių žmonių iniciatyva ir darbu). . . . reikėjo įtikinti ir valdžią radijo teikiama nauda – tai “ išėjimas į pasaulį” . 1926 m. – pranešimai, naujienos bei orai iš laikraščių, plokštelės. R st sujungta su Valstybės teatru, o metų pab. – operos. Tuomet Liet – e buvo 323 R. imtuvai. Simfoninį orkestrą. 1927 – 3, 5 h. per dieną. Programų direktoriumi – P. Babickas. ( Įkuriama Radijo Taryba; pirmininkas L. Gira). Etery – atliekama gyvai su inteligentų ir meno atstovų pagalba. Dvilypė – profesūros kuriamos ( paskaitos įvairiomis kalbomis, istorinės, literatūrinės, humanistinės ir dg kt. temų). Menininkų ir saviveiklininkų kuriamos ( laidos skirtos provincijai: patarimai ūkininkams, moterims, sveikatos laidos, kalbos pamokėlės). Ten tebuvo 24 proc. radijo imtuvų. Pupų dėdė ( P. Beržys). – sunku buvo sukontroliuot. 1929 m. Kauno radiofonas – Valstybės Radiofonu, pirmasis direktorius – A. Sutkus. Modelis – informacija, visuomeninės politinės, pažintinės, meninės laidos, valandėlės vaikams ir jaunimui). 1933 m. – R blogai girdėjosi ( ir dėl atsilikusios technikos), 1934 – Baltijos šalių sandrauga (bandymai, transliacijos, plokštelės). Radijas sulaukė daug dėmesio iš kt. šalių. programas kontroliavo patys darbuotojai. Spaudoje pasirodo rašinių radijo temomis Lt ir užsienyje. Bandyta lesti spec. spaudą: “ Radijo mėgėjas, „2000 metrų” , „Bangos” ir kt. . Pradedamos vėliau anketos dėl klausomumo. 1935 m. – Tarptautinės radijo sąjungos nare. Išpopuliarėjo laidos užsien. kalbomis, esperanto kalba. 1936 m. – Klaipėdos r st. – iki 1939 m. Nuo 1938 – kraštuose gyvenantiems lietuviams. 1939 – Lietuvai gražintas Vilnius – pastatė lenkai 1927 m. Ji nuo 1939 m. 11 – Valstybės radiofono Vilniaus skyrius. Pamokos lenkakalbiams , žinios lenkų ir gudų kalbomis. Fin. abonentinio mokesčio ( 100 Lt nuo radijo imtuvo).

1940 m. birželio 15d. – raudonarmiečiai. O spalio mėnesį įjungiamas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, perorganizuojamas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos Liaudies Komisarų Tarybos. Naujos redakcijos: rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Išliko valandėlės vaikams. Pakeista vadovybė, lieka simfoninis orkestras ir pramoginės muzikos orkestras. R – propagandistų tribūna masėms. Prasidėjus II P. K. , 1941 m. liepos 15d. Maskvoje darbą pradeda Lietuviškųjų radijo laidų redakcija ir dirba ten iki 1944 m. 09.

Lietuvos radiofonas įjungtas į Reicho radijo tinklą. Vok leido net autorines liet. laidas (liet. himną), tačiau privalu – vokiečių žinias. Cenzūra – labai didelė. Iš kurio buvo pašalinti lenkai ir žydai. Mažiau cenzūruojamos muzikos ir literatūros laidos. 1944 m. bolševikams besiveržiant – įrengimai išvežti į Vokietiją, o Kauno R – susprogdinta.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->