Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Publicistinių leidinių kalbos nesklandumai

Autorius: Steponas

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.
Jonas Jablonskis

Lietuvių kalba – tai kalba, kurią mūsų protėviai nuo žilos senovės rūpinosi, puoselėjo ją, taip pat ją tobulino. Bendrinės kalbos atsiradimas susijęs su kalbos normų nustatymu, vadinamu kalbos norminimu . Ši kalba įeina į vieną iš sunkiausiai išmokstančių kalbų dešimtuką. Lietuvių bendrinė kalba susiformavo palyginti vėlai – tik XIX ir XX amžių sandūroje. Kelias į bendrinę kalbą buvo vingiuotas ir ilgas. Iš tikrųjų mūsų kalbą sudėtinga daro neįprasta žodžių daryba, leksika, morfologija, sintaksė, kirčiavimas.

Norint gerai mokėti kalbą, ypač gimtąją kalbą, privalu laikyti tam tikrų taisyklių, kuriomis naudojantis nenukrypstama nuo normų. Buvo pabrėžta, kad mokėti kalbą yra labai svarbu siekiant įvairių tautų ir valstybių abipusio supratimo, glaudaus bendradarbiavimo, demokratijos stabilumo. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, valstybė nebėra abejinga kalbos kultūrai. Veikia valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri abejotinais atvejais suderina kalbininkų nuomones ir priima kalbinius nutarimus. Valstybinė kalbos inspekcija kontroliuoja, kaip šie nutarimai vykdomi, o pažeidėjus baudžia.

Kalbos kultūros tikslas yra apsaugoti nuo visuomenėje pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti ir įvairiais galimais būdais jas pataisyti. O ypač geros kalbos pirmiausia moko praktinės kalbos disciplinos: leksikologija, gramatika ir kitos.

Tikriausiai nėra nė vieno lietuvio, kuris neskaitytų literatūros. Svarbus kalbos kultūros ugdytojas yra spausdintas ir viešai sakomas žodis. Spausdintas žodis – tai knygų, laikraščių, žurnalų, įvairių administracinių ir kitokių raštų kalba. Svarbiausias švietimas vyksta per spaudą. Puikios kalbos moko ir tarmėse gyva tebesanti ar per spaudą mus pasiekianti tautosaka: dainos, pasakos, mįslės, patarlės, priežodžiai… Joje daug senovinės leksikos, gražios sintaksės. Svarbu ir gera kalba parašyta publicistika, mokslinė ar mokslo populiarioji literatūra.

Daugiausia žinių žmonės ieškosi periodinėje, publicistinėje literatūroje. Tačiau ir kai kurių dienraščių, publicistinių leidinių autoriai daro klaidas. Tai žodžių darybos, leksikos, morfologijos ir kitos klaidos. Šiame referate aš apie tai plačiau panagrinėsiu, kokias leidėjai, žurnalistai daro klaidas.

Kadangi lietuviai sudaro apie 80% Lietuvos gyventojų, tai daugiau kaip trys milijonai žmonių lietuvių kalbą laiko savo gimtąja kalba. Be Lietuvos, lietuvių kalbą vartoja Lenkijos, Baltarusijos pakraščių gyventojai autochtonai lietuviai, taip pat įvairių šalių emigrantai. Didžiausios lietuvių kolonijos yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

TRUMPAI APIE…

…kiekvienas žmogus, kuris turi bent šiek tiek laisvo laiko skaito kokią nors literatūrą. Pagyvenę žmonės dažniausiai skaito laikraščius (pvz., „Lietuvos rytą“, „Kauno dieną“, „Respublika“, kitus apskričių ar rajonų laikraščius), grožinę literatūrą (pvz., romanus, apysakas, apsakymus, biografijas ir t.t.). Paaugliams labiau patinka skaityti įvairius žurnalus (pvz., „Panelė“, „Ieva“, „Moteris“, „Edita“ ir t.t.). Netgi mažiesiems yra spausdinami įvairios tematikos literatūra (pvz., „Flintas“, „Papūga“, ir t.t.). Taip pat nepamiršti ir rebusų, kryžiažodžių sprendėjai. Moksleiviai skaito įvairią

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->