Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Prijungiamieji žodžių junginiai

Autorius: Vilmantas

Žodis ne sakinyje nėra kalbos elementas. Jau senovės graikai suprato, kad nėra izoliuoto žodžio. Galime pasakyti vieną žodį saulė, bet mūsų galvose šis žodis vis tiek gyvena kontekstuose (šviečia saulė, raudona saulė, skaisti saulė, ryški saulė; nusileido, užtekėjo saulė ir t.t.). Žodžių tarpusavio ryšius nagrinėja gramatikos dalis – sintaksė, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Žodžių junginys, tai pagrindinės sintaksės sąvoką.

Sintaksė tiria žodžių santykius, jų jungimo būdus. Žodžių junginio ryšius rodo žodžio forma, ypač linksnis, pvz., sodinau beržą., džiaugiuos beržu, kartais linksnis, skaičius, giminė, pvz., baltas beržas.

Žodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais. Skiriami trys šių ryšių tipai:

1. Prijungimas

Prijungiamuoju ryšiu būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurių vienas yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas. Pastaruoju paprastai atsakoma į klausimą, kuris keliamas iš pagrindinio žodžio arba sudėtinio sakinio dėmens.

Platus kelias (Koks kelias? – platus.

Rašo laišką (Ką rašo) – laišką.

garsiai kalba (Kaip kalba? – garsiai;

2. Sujungimas

Sujungiamuoju ryšiu sakinyje būna susiję žodžiai arba sudėtinio sakinio dėmenys, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Jais kas nors išskaičiuojama, greitinama, priešinam, skiriama. Sujungiamieji žodžiai atsako į tą patį klausimą, keliamą iš vienos kurios nors sakinio dalies.

Visa klasė sujudo, subangavo, sušnarėjo.

Ką padarė klasė? – sujudo, subangavo, sušnarėjo

Valandos slenka lėtai, skausmingai

Kaip slenka? – skausmingai

Mes būsime parke arba prie upelio

Kur būsime? – parke arba prie upelio

Sujungiamąjį ryšį rodo intonacija, jungtukai ir, o, bet, tačiau, nei, ar, arba;
3. Tarpusavio sąsaja

Šiam tipui būdinga tai, kad žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis, t.y. kad iš pirmojo dėmens galima kelti klausimą antrajam dėmeniui ir atvirkščiai – iš antrojo pirmajam. Tokiu dvikrypčiu ryšiu yra susiję veiksnys ir tarinys.

Aliukas atsargiai slinko paežere.

Kas slinko? – Aliukas.

Ką veikė Aliukas? – slinko.

Kiekviena motina savo vaiką giria.

Kas giria? – motina

Ką veikia motina? – giria;

O dabar išnagrinėsime kas tai yra, žodžių junginys. Du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu, sudaro žodžių junginį. Pagal sintaksinį ryšį skiriamos trys žodžių junginių rūšys:

• Prijungiamieji

• Sujungiamieji

• Tarpusavio sąsajos.

Žodžių junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponentai. Antai sakinyje

Berniukai gerai matė mišką, užtvanką ir visą senąjį malūną yra šių tipų žodžių junginiai:

1) prijungiamieji:

matė mišką (Ką matė? — mišką.)

matė užtvanką (Ką matė? — užtvanką.)

matė malūną (Ką matė? — malūną.)

gerai matė (Kaip matė? — gerai.)

senąjį malūną (Kokį malūną? — senąjį.)

visą malūną (Kokį malūną? — visą.)

2) sujungiamieji: mišką, užtvankų ir malūną

3) tarpusavio sąsajos: berniukai matė (Kas matė? — berniukai; ką veikė berniukai? — matė.)

Tie sakinio žodžiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio ryšio, žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: berniukai ir mišką, gerai ir užtvanką ir t.t.

Iš visų žodžių junginių gausiausi ir įvairiausi yra prijungiamieji žodžių junginiai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->