Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Prekes pakuote jos junkcijos klasifikavimas ir identifikavimas

Autorius: Mantas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

RŪTA ŠERĖNAITĖ
Vadybos ir verslo administravimo specialybė, II kursas

PREKIŲ PAKUOTĖ, JOS FUNKCIJOS IR KLASIFIKAVIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė Miglė Mačiunskaitė
Parašas

Darbo įteikimo data

Darbo įvertinimas

Vilnius, 2004
Turinys:

ĮVADAS 3
1. PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS 5
1.1. Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas 5
1.2. Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai 8
1.3. Prekių pakuočių rūšys 9
2. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 11
2.1. Apsaugos funkcija 12
2.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija 13
2.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda 13
3. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJE
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE. 15
3.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas 16
3.2. Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija 17
3.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas 18
3.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros
iniciatyvos 19
IŠVADOS 21
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 22
PRIEDAI: 25

ĮVADAS

Įpakavimas per pastaruosius dešimtmečius pasiekė savo šiuolaikinį
lygį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpakavimas nėra kas nors
svarbaus, bet jis visgi tapo svarbia pramonės atšaka. Juk evoliucija
prekyboje kelia vis naujus pakuotės reikalavimus ir sąlygoja jos
tobulinimą. Tiesa sakant tobulėjant pačioms prekėms atsiranda vis naujesnių
būdų joms įpakuoti.
Taip pat pakuotės plėtrą sąlygoja daugybė ekonominių ar net socialinių
aplinkybių. Iš jų būtų galima paminėti tokias kaip: didėjant užsiimančių
samdomuoju darbo moterų skaičiui, reikėjo staigiai plėsti fasuojamų
produktų asortimentą. Iš ekonominių aplinkybių galima paminėti vartotojo
rinkos sąlygas, esant dideliam prekių pasirinkimui, reikia padėti pirkėjui
išsirinkti būtent tą prekę, o tai padeda padaryti prekės pakuotė.
Taip pat gana aktualus klausimas šiais laikais yra pakuotei keliami
reikalavimai, bei sunkumai susiję su jos sunaikinimu. Juk pakuočių atliekų
problema yra laikoma viena svarbiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje
taip pat ir Lietuvoje. Be to šios problemos sprendimas yra daug labiau
išvystytas Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą
reikia prisitaikyti prie jos reikalavimų.
Taigi kaip matome ši kursinio darbo tema pasirinkta neatsitiktinai.
Juk prekės pakuotė tai prekės dalis su kuria kiekvienas iš mūsų kasdien
susiduriame. Taip pat įpakavimas –viena iš svarbių ir gana veiksmingų
marketingo priemonių, padedančių parduoti prekę.
Šio darbo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:
1. Apibrėžti kas yra prekės pakuotė;
2. Suprasti prekių pakuotės atliekamas funkcijas;
3. Apibrėžti pagrindinius prekių pakuotės klasifikavimo kriterijus;
4. Aptarti prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemas
ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje, ypač Europos sąjungos
šalyse.
Rašant šį kursinį darbą buvo naudota įvairiausia literatūra ir
šaltiniai. Pagrindiniai iš jų yra įvairiausi marketingo vadovėliai, kuriais
remiantis buvo rašoma pirmoji ir antroji kursinio

darbo dalys. Plačiausiai
apie prekės pakuotę, jos funkcijas ir klasifikavimą kalbama R. Kuvykaitės
vadovėlyje „Gaminio marketingas“, bei V. Pranulio, A. Pajuodžio, S.
Urbonavičiaus, R. Virvilaitės vadovėlyje „Marketingas“.
Kadangi trečioji dalis –prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo
problemų sprendimas Lietuvoje Europos sąjungos reikalavimų kontekste –yra
labai aktualus, tai daug informacijos galima rasti internete. Taip pat buvo
remiamasi tam tikrais Lietuvos Respublikos įstatyminiais aktais,
vyriausybės nutarimais, aplinkos apsaugos ministro įsakymais, Europos
sąjungos teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais pakuočių ir pakuočių
atliekų tvarkymą.

PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS

Nuo senų laikų prekės parduodamos vienaip ar kitaip supakuotos. Taigi
daugumos prekių sudedamoji dalis yra jos pakuotė. Šiame skyriuje aptarsime
pačią prekės pakuotės sampratą, plačiau panagrinėsime pagrindinius prekės
pakuotės elementus, bei kriterijus pagal kuriuos klasifikuojama pakuotė.
Todėl norėdami toliau kalbėti, turėtume apibrėžti kas gi tai yra prekės
įpakavimas:
„Pakuotė –tai bet koks prekės apvalkalas, atliekantis jos apsaugos,
identifikavimo bei rėmimo funkcijas ir galintis suteikti papildomų
patogumų“ [18, p.192].
Toks prekės pakuotės apibrėžimas nėra vienintelis. Todėl pateiksiu dar
keletas jos apibrėžimų:
„Pakuotė –bet kokia pakuotė, kurioje daiktas (vienas arba keli jo
vienetai) parduodamas (skirtas parduoti) vartotojui kaip atskira prekė“
[16].
„Pakuotė –gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas
gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminių
naudotojams“ [15].
Visi šie prekių pakuotės apibrėžimai yra teisingi. Vieni iš jų yra
išsamesni kiti ne tokie. Tačiau pats išsamiausias prekių pakuotės
apibrėžimas pateikiamas Europos sąjungos direktyvoje: „Pakuotė –iš bet
kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant
žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti,
tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui.
Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi
pakuotėmis“ [4].
Taigi kai jau susipažinome su prekės pakuotės samprata galime
pakalbėti plačiau apie jos pagrindinius elementus, dizainą ir klasifikavimo
kriterijus. Šie klausimai plačiau aptariami toliau sekančiuose poskyriuose.

9 Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas

Prekių pakuotė yra svarbus vartotojo informavimo šaltinis. Ant jos
nurodomi prekių ženklai, jos paskirtis, kiekis, sudėtis taip pat kita
prekės etiketei būdinga informacija. Todėl svarbu yra išskirti pagrindinius
prekių pakuotės elementus, kurie yra tokie:
➢ Tara;
➢ Pakavimo medžiaga;
➢ Etiketė;
➢ Instrukcija.
Kiekvieną iš šių elementų aptarsime plačiau.
Tara –tai pakuotės dalis, į kurią yra įpakuojama prekė. Prekei
įpakuoti dažnai naudojami keli taros sluoksniai. Taigi yra išskiriama:
➢ Vidinė tara;
➢ Išorinė tara;
➢ Transportavimo tara.
Tačiau šių taros rūšių plačiau neapžvelgsime, nes tai bus padaryta
1.3. poskyryje: prekių pakuočių rūšys.
Antrasis prekės pakuotės elementas yra pakavimo medžiaga. Galima
išskirti tokias pakavimo medžiagas:
➢ Popierius/ kartonas;
➢ Stiklas;
➢ Plastikas;
➢ Polimerai;
➢ Metalas;
➢ Medis;
➢ Kombinuotos medžiagos ir kt.
Kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus, dėl kurių yra
pasirenkama būtent supakuoti tam tikrai prekei. Taip pat svarbu pažymėti,
kad pakavimo medžiaga turi atitikti gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybės
bei tarptautinių organizacijų numatytas direktyvas, kurios reglamentuoja
pakavimo medžiagų naudojimą, bei vėlesnį jų perdirbimą. Gal todėl viena iš
populiaresnių pakavimo medžiagų yra popierius ir kartonas. Tai matyti ir
pirmame paveiksle: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė. (žiūr. 1
priedas). Taip pat šiuo metu vis labiau populiarėja polimerai.
Dar vienas pakuotės elementas –tai etiketė. Ji gali būti pritvirtinta
prie pačio gaminio ar gali būti neatskiriama taros dalis. Prekės etiketės
turinys būna labai įvairus. Gali būti nurodytas tik prekės ženklas arba
pateikta visa išsami informacija apie pačią prekę, t.y. prekės ženklas,
gamintojas, galiojimo laikas ir k.t.
Tačiau visgi etiketės turinį reglamentuoja tarptautinės bei
nacionalinės etikečių normos. Lietuvoje etiketės turinį reglamentuoja
Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų
nurodymo taisyklės, Lietuvos standartai bei kiti norminiai aktai.
Taigi pagrindiniai prekių ženklinimo rekvizitai Lietuvoje yra šie:
1) „prekės pavadinimas;
2) gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas;
3) gamintojo adresas –Lietuvoje gaminamoms prekėms;
4) šalis, kurioje registruota gamintojo buveinė, -importuotoms
prekėms;
5) prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su šalimi, kurioje
registruota gamintojo buveinė;
6) importuotojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas
–importuotoms prekėms;
7) tinkamumo naudoti terminas –prekėms, kurių savybės keičiasi per
laiką ir, suėjus nustatytam terminui, laikomos visiškai arba iš
dalies nebetinkamos naudoti pagal paskirtį;
8) pagaminimo data ;
9) prekės paskirtis, jeigu ji neaiški iš prekės pavadinimo;
10) naudojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir
tinkamam prekės naudojimui;
11) prekės partija, jeigu tai nustatyta konkrečios prekės ženklinimą
reglamentuojančiame teisės akte ar norminiame dokumente;
12) prekės pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina;
13) kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti konkrečių prekių
ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir norminiuose
dokumentuose“ [16].
Tai yra bendrieji prekių ženklinimo rekvizitai, tačiau tam tikroms
prekių grupėms yra numatyti papildomi ženklinimo reikalavimai, pavyzdžiui:
batams ir drabužiams –dydis, medžiaga, iš kurios pagamintas produktas ir
t.t. Transportuojamai tarai keliami taip pat specialūs žymėjimo
reikalavimai.
Taigi ir pagaliau paskutinis prekės pakuotės elementas –naudojimo
instrukcija. Ji reikalinga tam, kad

vartotojas žinotų kam, kaip, kur ir
kada naudojama prekė, kokį poveikį ji gali padaryti vartotojui ir pan. Tai
ypač yra svarbu kai pakuojama prekė yra pagaminta iš kenksmingų ar žmogaus
sveikatai pavojingų medžiagų ir jei prekės vartojimas yra techniškai
sudėtingas.
Instrukcijų turinį reglamentuoja nacionalinės bei tarptautinės normos.
Taigi trumpai apžvelgėme pagrindinius prekės pakuotės elementus,
tačiau svarbu pažymėti, kad ne visada pateikti elementai yra labai
akivaizdūs. Tai galima matyti ir 1 lentelėje: slapti įpakavimo elementai
(žiūr. 2 priedas). Kaip matome pakuotės elementais gali būti patys
netikėčiausi dalykai tokie kaip darbuotojų apranga, įmonės dizainas ir pan.
Taigi svarbu, kad kiekvienas įmonės vadovas neignoruotų prekės įpakavimo, o
įtrauktų šį klausimą į savo planus ir biudžetą, nes jis padeda klientui
susidaryti pirmą įspūdį apie parduodamą prekę, įmonę, bei padeda parduoti
pačią prekę. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios teikia tam tikras paslaugas.

10 Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai

Prekės pakuotės dizainas padeda atskirti prekes nuo konkurentų
gaminamų prekių. Tačiau, kad ir kaip gamintojas norėtų išskirti savo
prekes, visgi jo pakuotės dizainas turi atitikti pagrindinius reikalavimus,
t.y. nepažeisti įstatymuose numatytų reikalavimų, atitikti jam priskiriamas
funkcijas ir pan.
Pagrindiniai prekės pakuotės dizaino elementai yra šie:
➢ Pakuotės dydis;
➢ Pakuotės forma;
➢ Pakuotės spalva.
Kiekvieną iš šių elementų aptarsime šiek tiek plačiau.
Prekės pakuotės dydis priklauso nuo įvairių reikalavimų, keliamų
skirtinguose prekės sandėliavimo, transportavimo, pardavimo ir vartojimo
procesuose. Reikia pažymėti, kad pakuotės dydį lemia ne vien pačios prekės
dydis, bet ir konkurentų veiksmai.
Pastaruoju metu pastebima pakuočių lengvėjimo tendencija. Pakuotės
lengvėja tam, kad prekės taptų dar labiau patrauklesnės. Be to lengvesnės
pakuotės kaina yra daug mažesnė, taigi ir pati prekė yra pigesnė. Todėl
įmonės siekdamos padidinti savo pardavimų apimtis taiko įvairias prekių
pakuočių dydžio strategijas. Pavyzdžiui: ta pati prekė gali būti parduodama
skirtingais kiekiais, vienoje pakuotėje gali būti supakuotos kelios
panašios ar skirtingos prekės ir pan.
Pakuotės forma taip pat vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes. Ji
irgi turi atitikti reikalavimus, kuriuos jai kelia gamintojai, vartotojai
ir prekiautojai. Dažniausiai pakuotės forma priklauso nuo pačios prekės
formos. Birios, skystos ir dujų pavidalo prekės gali įgyti bet kokią formą,
taigi ir jų pakuotė gali būti bet kokia. Tačiau pastebima tendencija, kad
dabar labiausiai paplitusi pakuočių forma yra kubas ir cilindras.
Taigi prekės pakuotės forma vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes.
Dažnas atvejis yra kai būtent prekės pakuotės forma atnešė įmonei sėkmę.
Kaip pavyzdį galima pateikti „Coca –cola“ butelio formą. Juk galbūt vien
dėl jo ir susilaukė kompanija tokio didelio pripažinimo visame pasaulyje.
Tačiau ne vien šie prekės pakuotės dizaino elementai yra svarbūs. Taip
pat yra svarbi jos spalva. Spalva ir spalvų kombinacijos padeda vartotojams
atskirti prekes. Iki šiol dizaine dominavo dvi spalvos: mėlyna ir balta
–„IBM“, geltona ir juoda –„Kodak“, raudona ir balta –„Coca –cola“ spalvos
ir t.t.
Siekiant išvengti dubliavimo įvedama trijų spalvų kombinacija.
Pavyzdžiui: žalia, balta ir raudona –„Fuji“ spalvos

ir pan.
Visi šie prekės pakuotės dizaino elementai yra labai svarbūs, nes
pakuotė lydi prekę nuo gamintojo iki vartotojo ir netenka savo reikšmės tik
tada, kai vartotojas arba pirkėjas prekę išpakuoja ir pakuotę sunaikina.

11 Prekių pakuočių rūšys

Prekių pakuočių klasifikavimas tai labai svarbus klausimas šiais
laikais. Juk kiekvienas gamintojas, transportuotojas ir pardavėjas turi
žinoti kokios rūšies pakuotės yra, nes nuo to priklauso kokius mokesčius
jam teks mokėti, kokius kaštus sudarys jo gaminama prekė.
Pagal tai kokie mokesčiai mokami už pakuotę išskiriama:
➢ Apmokestinamoji pakuotė;
➢ Neapmokestinamoji pakuotė.
„Apmokestinamoji pakuotė –pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
apmokestinama pripildyta pirminė popierinė/kartoninė, stiklinė, metalinė,
plastmasinė, kombinuota ir kita gaminių pakuotė“ [28].
Taip pat ši pakuotės rūšis yra skirstoma į:
➢ Stiklinę pirminę pakuotę;
➢ Plastmasinę pirminę pakuotę;
➢ Kombinuotą[1] pirminę pakuotę;
➢ Metalinę pirminę pakuotę;
➢ Popierinę ir kartoninę pirminę pakuotę;
➢ Kitą pirminę pakuotę.
Tačiau tai ne vienintelis pakuočių klasifikavimo būdas. Taip pat yra
išskiriamos šios pakuočių rūšys:
➢ Pirminė arba prekinė pakuotė;
➢ Antrinė arba grupinė pakuotė;
➢ Tretinė arba transporto pakuotė.
Kiekvieną iš jų trumpai apibrėšime ir pateiksime keletą pavyzdžių.
„Prekinė arba pirminė pakuotė –pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro
prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams“ [15].
Štai keletas šios pakuotės pavyzdžių. Tai dideli plastikiniai maišai,
į kuriuos supakuoti malūnuose sumalti miltai, polietileniniai maišai, į
kuriuos supakuotos importuojamos žuvys, kurios yra perduodamos perdirbimui,
importuojant plastikiniai bakeliai, į kuriuos supakuoti vaisvandenių
gamybai naudojami koncentratai, kurie parduodami vaisvandenių gamintojams.
Taip pat pirminei pakuotei priskiriama kartu su gaminiu gamintojo ar
importuotojo pardavėjui pateikta pakuotė (dėžė, statinė ir pan.).
Taip pat svarbu pabrėžti, kad prekių maišeliai, į kuriuos pirkėjai
sudeda prekes, angliarūgštės, gamtinių dujų, deguonies, azoto balionai,
naudojami buityje ir pramonėje, kopijavimo aparatų ir spausdintuvų
toneriai, vokai, pašto siuntų įpakavimas nėra pirminė pakuotė.
„Antrinė arba grupinė pakuotė –pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro
tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar
vartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė
lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo
produkto nepakeičiant jo savybių“ [4].
„Tretinė arba transporto pakuotė –pakuotė, kuri palengvina prekinėje
ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei
tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso
kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai“ [15].
Taigi kaip matome pakuočių klasifikavimas yra gana sudėtingas dalykas,
kurį numato net įvairiausi šalies ir pasaulio norminiai teisiniai aktai.
Kaip matome prekių pakuočių yra įvairiausių rūšių, be to jas sudaro
tam tikri elementai, kuriuos privalu turėti prekei. Tačiau svarbu žinoti ir
tai kokias funkcijas atlieka pakuotė, kad ji yra tokia svarbi prekės dalis.
Tai pamėginsiu aptarti sekančiame skyriuje.

2. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

Pakuotė yra tas prekės elementas, kuris neretai turi apčiuopiamą
reikšmę vartotojo apsisprendimui pirkti ir prekės kainai. Juk prekės
pakuotė kartu su kitais pirkimo sprendimui įtaką darančiais veiksniais
padeda parduoti prekę.
Turėtume atkreipti dėmesį ir į tai kokią dalį prekių kainoje sudaro
išlaidos pakuotei. Taigi kaip matome 2 paveiksle: išlaidų pakuotei dalis
prekių kainoje (žiūr. 3 priedas), didžiausią išlaidų dalį pakuotei skiria
kosmetikos pramone. Tačiau nors ši dalis yra gana didelė ši pramonės šaka
yra gana sėkminga. Taigi kyla klausimas kodėl gi taip yra?
Atsakymas yra labai paprastas. Prekės pakuotė vartotojui, gamintojui,
prekybininkui ar net sandėliuotojui teikia tam tikrą naudą. Tai atlieka
prekės pakuotė, o tiksliau tam tikros prekės pakuotės funkcijos, kurios yra
tokios:
„1. Apsaugos.
1.1. Prekių kiekio:
➢ Natūralių netekčių sumažinimas,
➢ Grobstymo sumažinimas.
1.2. Prekių kokybės:
➢ Apsauga nuo išorinio poveikio,
➢ Apsauga nuo prekės savybių pasireiškimo.
2. Identifikavimo ir rėmimo.
2.1. Identifikavimas;
2.2. Dalyvavimas reklamos veiksmuose;
2.3. Dalyvavimas pardavimo skatinimo veiksmuose.
3. Papildomos naudos.
3.1. Transportuojant;
3.2. Sandėliuojant;
3.3. Perkant ir vartojant.“ [11, p. 84 –85].
Kiekviena iš šių funkcijų yra apžvelgta plačiau, toliau sekančiuose
poskyriuose.
Tačiau taip pat yra funkcijos, kurių įpakavimas neturėtų atlikti. Nors
į šias funkcijas specialistai žiūri pro pirštus, tačiau jos yra labai
svarbios pačiam vartotojui, nes dažniausiai yra su jais susijusios. Taigi
norint išvengti neigiamo vartotojų požiūrio, reikia stengtis kad įpakavimas
nedarytų to kas išvardinta:
➢ „Paliktų žymes ant produkto (ši klaida labai paplitusi; laikini
etikečių klijai tampa nepašalinami, kai produktas keletą mėnesių
išlaikomas sandėlyje);
➢ Pakuotės naudojimas keltų pavojų vartotojams;
➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurias sudėtinga perdirbti ar
išmesti;
➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurios kelia pavojų jiems ar jų
vaikams (teršiančios ir gaisrą sukeliančios medžiagos);
➢ Produkto individualumą/ produktų kategorijos įvaizdį pristatytų
įpakavimuose, kurių sunku atsikratyti;
➢ Nuslėptų patrauklius produkto aspektus.“ [5].
Taigi kaip matome įpakavimas gali turėti ne vien teigiamas, bet ir
neigiamas funkcijas, todėl ir yra svarbu, kad prekės pakuotė būtų kuo
labiau ištobulinta ir atitiktų jei keliamus reikalavimus ir atliktų savo
funkcijas.

2.1. Apsaugos funkcija

Pakuotės atliekama apsaugos funkcija priklauso nuo pačios prekės. Ji
gali saugoti prekės kiekį ir kokybę.
Dauguma prekių bėgant laikui praranda tam tikrą savo kiekio dalį; t.y.
prekės džiūsta, byra,

ir pan. Tokia prekių netektis yra labai
svarbi toms prekėms, kurių gaminimo ir vartojimo vieta ir laikas skiriasi,
nes dalį jų galima prarasti gabenant, sandėliuojant ir pan. Atitinkamos
pakuotės tokius nuostolius gali sumažinti.
Pakuotės taip pat padeda išvengti smulkaus prekių grobstymo. Daug
nedidelių prekių, jas parduodant, galima tiesiog lengvai pavogti. Tai ypač
aktualus klausimas mažoms parduotuvėms, kurios neturi pakankamai lėšų
užtikrinti prekių saugumui. Dėl šios priežasties labai dažnai mažos prekės
tvirtinamos prie didelių kartono lakštų, dedamos į didesnių matmenų dėžutes
ir t.t.
Kadangi dauguma prekių pasiekia vartotojus neiškart po pagaminimo, o
jos yra sandėliuojamos ir transportuojamos, tai jas veikia įvairūs
išoriniai veiksniai. Dėl šių veiksnių, gali pasireikšti prekės kokybę
bloginančios savybės. Todėl pakuotės turi prekę apsaugoti nuo sužalojimų.
Tačiau tai yra praktiškai neįmanoma, o taip pat brangu panaikinti žalingų
veiksnių įtaką prekėms.
Dažniausiai yra numatoma tam tikra neigiamų veiksnių neutralizavimo
riba. Pavyzdžiui: yra numatoma, kad prekės nedužtų, krisdamos iš tam tikro
aukščio. Dažniausiai prekės krenta iš 1,5 m. aukščio, todėl pakuotės
kuriamos atsižvelgiant į tokių smūgių stiprumą. Pakuotę galima sukurti ir
atsparesnę, tačiau tada ji taptų daug brangesnė ir tokios pakuotės gamyba
neapsimokėtų ekonomiškai.
Gana dažnai pakuotę reikia derinti ir prie specifinių prekės savybių.
Ypatingai tai pasakytina apie prekes žalingas ir pavojingas žmogaus
sveikatai bei aplinkai. Šioms prekėms keliami ypatingi reikalavimai, kurių
negalima pažeisti. Be to pakuojant prekes reikia atsižvelgti į tai kokiomis
sąlygomis jos pasieks vartotoją, bus transportuojamos bei sandėliuojamos,
kadangi kai kurios prekės ir pačios gali būti jautrios aplinkai; t.y. jos
rūdija, praranda tikslumą ir pan.
Taigi kaip matome, kad prekės pakuotė atliktų savo apsaugos funkciją
reikia atsižvelgti į daugybę sąlygų. Svarbiausios iš jų yra prekių
vartojimo, transportavimo ir sandėliavimo sąlygos.

2.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija

Antroji prekės pakuotės funkcija yra identifikavimas ir rėmimas. Tai
ypač svarbi prekės pakuotės funkcija, nes ant pakuotės yra nurodomos
svarbiausios prekių identifikavimo priemonės: prekės pavadinimas, prekės
ženklas, sudėtis ir kita svarbi informacija. Šiomis priemonėmis perduodama
ir pateikiama informacija, nusakoma prekės paskirtis, kiekis, sudėtis ir
pan.
Taip pat svarbus prekių identifikavimo elementas yra brūkšninis kodas,
kuriuo ženklinama vis daugiau prekių. Juo prekę tiksliai gali identifikuoti
ne pats prekės pirkėjas, bet specialūs aparatai –optiniai skeneriai.
Daugelis įmonių stengiasi išskirti savo prekes iš konkurentų prekių.
Tai ypač svarbus visų įmonių tikslas, norinčių parduoti kuo daugiau savo
prekių. Taigi tai pasiekti padeda prekės pakuotės dizainas, spalva, forma
ir pan.
Visos šios anksčiau paminėtos priemonės ne tik padeda identifikuoti
prekę, bet ir dalyvauja rėmimo veiksmuose, padeda atkreipti pirkėjų dėmesį.
Taip pat prekės pakuotė yra viena iš svarbių reklamos priemonių. Kai kurie
pakuotės elementai gali perimti dalį reklamos funkcijų, todėl prekės
pakuotė yra laikoma viena iš reklamos rūšių. Ant pakuotės gali būti
spausdinami reklaminiai lozungai, pirkti skatinantys tekstai ir pan.
Kartais prie reklaminės informacijos ant pakuotės spausdinamos kitos
priemonės, skirtos rėmimo veiksmams.

Tai gali būti įvairių loterijų
talonai, žaidimai ir t.t.
Kaip matome prekės pakuotė padeda identifikuoti prekes, bei dalyvauja
reklamos bei rėmimo veiksmuose.

2.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda

Paskutinė, tačiau ne mažiau reikšminga prekės pakuotės funkcija yra
jos teikiama papildoma nauda vartotojams, sandėliuotojams,
transportuotojams.
Kadangi dauguma prekių yra labai panašios, tai vartotojai jas renkasi
pagal pakuotės patogumą. Aišku patogumo samprata labai priklauso nuo pačios
prekės. Pirkėjams yra svarbu, kad būtų galima patogiai pirkinį
parsigabenti. Taip pat jie pageidauja, kad dažnai vartojamų prekių pakuotę,
galima būtų sandariai uždaryti. Kaip pavyzdį galima paminėti pieno
pakelius. Juk yra labai patogu kai atidarytas pieno pakelis gali būti vėl
sandariai uždarytas, jei jo turinys iškart nesuvartojamas. Tai apsaugo
vartotoją nuo daugelio nepatogumų, susijusių su jo laikymu. Taigi prekės
pakuotė vartotojui gali palengvinti jos vartojimą, pristatymą į namus,
paruošimą, dozavimą, prekės įvertinimą, saugojimą, apsaugą nuo
nepageidaujamo vartojimo ir t.t.
Taip pat įpakavimas gali būti patogus įvairiems tarpininkams:
prekybininkams, transportuotojams ir t.t. Neatsitiktinai dauguma prekių
pakuočių yra stačiakampės, nes taip jas yra patogu krauti vieną ant kitos,
kas sutaupo daug vietos. Juk transportuotojams svarbu, kad pakuotės būtų
kompaktiškos ir apsaugotų prekes nuo sugadinimo gabenimo metu.
Taip pat papildomų patogumų tarpininkams teikia ir užrašai ant
pakuotės: brūkšniniai kodai ir t.t. Tai ypač svarbu, nes tarpininkai yra
labiau linkę dirbti su patogiomis prekėmis, kurios neteikia jiems papildomų
rūpesčių. Be to nesupakuotų kai kurių prekių būtų neįmanoma parduoti. Taigi
pakuotė padeda optimaliai išnaudoti parduotuvių lentynas, lengviau įdiegti
brūkšninių kodų sistemą ir t.t.
Apskritai prekės pakuotė yra natūrali marketingo komplekso elemento
prekė dalis, galinti užimti svarbią vietą visoje marketingo strategijoje.
Tačiau gaminant prekės pakuotes susiduriama su daugybe sunkumų. Juk pakuotę
reikia surinkti ir sunaikinti, o tai gana opi problema ne tik Lietuvai, bet
ir visam pasauliui. Taigi sekančiame skyriuje apžvelgsiu pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimą Lietuvoje Europos Sąjungos
kontekste.

3. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJE
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE.

Gaminant pakuotes, o ypač parenkant iš kokios medžiagos jos bus
gaminamos, tenka atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybių bei
tarptautinių organizacijų direktyvas, kurios reglamentuoja deficitinių
medžiagų naudojimą, būtiną vėlesnį pakavimo medžiagų perdirbimą.
Kadangi Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare
tai ir jos teisinė bazė turi atitikti Europos sąjungos reikalavimus. Šiuo
metu visų Europos Sąjungos valstybių narių pakuočių ir pakuočių atliekų
tvarkymą reglamentuoja „Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl
pakuočių ir pakuočių atliekų 94/62/EC“ bei kiti tose šalyse galiojantys
įstatymai. Taigi ir Lietuva turėjo priimti įstatymus, kurie atitiktų šią
direktyvą. Taip pat jos įgyvendinimas yra susijęs su tam tikrais sunkumai,
kuriuos patyrė ir dar patirs ne tik Lietuva, bet su jais susidūrė ir kitos
Europos sąjungos narės.
Taip pat Lietuvai tenka perorganizuoti pakavimo sritį pagal
tarptautinius reikalavimus ir išspręsti aktualias prekių pakavimo
problemas, laikantis tarptautiniu mastu reglamentuojamų aplinkosaugos
reikalavimų. Taigi Lietuva siekdama apriboti neigiamų atliekų poveikį
gamtai ir žmonių sveikatai 1998 m. birželio 16 d. priėmė atliekų tvarkymo
įstatymą, kuris numato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos,
surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus.
Už teršimą pagal šį įstatymą turėtų mokėti asmenys, kurie šiuos gaminius,
išskyrus pakuotes, gamina Lietuvoje arba importuoja juos Lietuvos
respubliką, mokestį už pakuotes –supakuotų gaminių gamintojai arba jų
importuotojai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys už jų surinkimą ir panaudotų atliekomis
virtusių pakuočių kiekį bus atleisti nuo mokesčio. Nuo mokesčio bus
atleisti ir tie, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius. Mokestis bus
mokamas į Lietuvos Respublikos valstybinį atliekų tvarkymo fondą.
Tačiau šis įstatymas nėra vienintelis, reglamentuojantis pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuris
vėliau buvo pataisytas. Be to „šiai sistemai priskiriami ir įvairūs
parengti ir rengiami teisiniai dokumentai, susiję su užstatų sistemos
įgyvendinimu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo
tvarka, apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduotimis, įgaliojimų
suteikimu įvairioms institucijoms, antrinių žaliavų perdirbimo plėtros
programa, „Žalio taško“ bei kitų sistemų organizavimu, savivaldybių veikla
tvarkant atliekas, ir t.t.“ [13, p. 33].
Kai kurios iš čia paminėtų problemų bei sistemų ir įgyvendinimo būdų
aptartos plačiau, toliau sekančiuose poskyriuose.

3.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas

Panaudotų pakuočių surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistema buvo
sukurta ir įdiegta beveik visose Europos sąjungos šalyse. Tuo pat metu
„žaliasis taškas“ įsitvirtino kaip Europos nacionalinių sistemų finansinis
ženklas.
Tačiau kyla klausimas kas gi ta PRO EUROPE sistema, kada ji atsirado,
kokios jos pagrindinės funkcijos bei tikslai, taip pat ką gi reiškia
„žaliojo taško“ ženklas.
1996 metais Vokietijos pakuočių tvarkymo organizacija „Duales System
Deutschland AG“ įkūrė pakavimo perdirbimo organizaciją („Packaging Recovery
Organization Europe s. p. r. l. ), sutrumpintai PRO EUROPE. Šios
organizacijos būstinė įsikūrusi Briuselyje. Jos tikslas –šalinti prekybos
ir bendradarbiavimo barjerus tarp Europos Sąjungos šalių. Pagrindinis
organizacijos uždavinys yra organizacijoms, atitinkančioms keliamus
reikalavimus, suteikti „žalio taško“ ženklą ir įtvirtinti jį kaip Europos
prekinį ženklą. Teisė naudoti šį ženklą suteikiama nacionalinėms pakavimo
atliekų tvarkymo sistemoms (Lietuvoje „Žaliojo taško“ organizacijai ),
įkurtoms Europos Sąjungos šalyse įgyvendinant pakuočių ir

pakuočių atliekų
direktyvą 94/62/E. Ši organizacija nustato kriterijus, kurie būtini, kad
galima būtų suteikti teisę naudoti „žalio taško“ ženklą atitinkamoms
organizacijoms, bei kontroliuoja šių kriterijų vykdymą.
Šiuo metu PRO EUROPE sistemai priklauso 20 Europos valstybių. (žiūr. 3
paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės, 4 priedas ). Taip pat nors „Žaliojo
taško“ ženklas vis dar nėra naudojamas kaip finansinis ženklas D.
Britanijoje, tačiau bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su jos bei
Suomijos, Kanados, Italijos, Olandijos sistemomis užtikrina, kad tik
licencijuotos kompanijos gali žymėti šiuo ženklu savo gaminių pakuotes.
PRO EUROPE logotipui „žalias taškas“ teikia šią prasmę: „ženklas
„žalias taškas“, esantis ant pakuotės,reiškia, kad nacionalinei pakavimo
atliekų tvarkymo kompanijai, įsteigtai sutinkamai su ES Direktyvos 94/62/EC
principais yra sumokėtas pakuotės mokestis“ [1, p15].
Tačiau „žaliojo taško“ grafiniam vaizdavimui keliami tam tikri
reikalavimai: „ „Žaliasis taškas“ –tai apskritimas, kuriame patalpintos dvi
priešingų krypčių rodyklės, orientuotos pagal vertikalią ašį“ [28]. Be to
šis ženklas gali būti tik dviejų spalvų, tačiau jų kombinacijos gali būti
įvairios. Tai matyti ir 4 paveiksle: „Žaliojo taško“ ženklas. (žiūr. 5
priedas).Yra keliami ir kiti reikalavimai tačiau šie yra svarbiausi.
„Žaliasis taškas“ šiuo metų yra užregistruotas ir įstatymų saugomas
170 pasaulio šalių. Įvairiose šalyse jau parduota daugiau nei 46 mlrd.
pakuočių, pažymėtų šiuo ženklu ir daugiau nei 60 000 įmonių turi teisę
žymėti šiuo ženklu savo pakuotes.
Taigi, naudodama „žaliojo taško“ ženklą, Europos sąjungos atliekų
tvarkymo politika turi tikslą vienyti nacionalines atliekų rinkimo ir
tvarkymo sistemas bendradarbiavimui ir kooperacijos vykdymui visoje
Europoje.

3.2. Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija

„ UAB „Žaliasis taškas“ –tai suinteresuotų pramonės įmonių įsteigta
bendrovė, kurios tikslas organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje ir
tapti koordinuojančiu centru visoms įmonėms bei organizacijoms,
gaminančioms pakuotę, teikiančioms rinkai supakuotus produktus ar/ir
surenkančioms ir perdirbančioms panaudotą pakuotę Lietuvoje“ [6].
Šią bendrovę įsteigti paskatino 2003 m sausio 1 d. įsigaliojęs
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei mokesčio už aplinkos
teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas.
ES ir šalių ką tik įstojusių į ją patirtis rodo, kad ši aplinkosaugos
priemonė reikalauja didelių investicijų, todėl ir 35 Lietuvos ir užsienio
įmonės (žiūr. 2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai, 6 priedas) 2002
m. rugsėjo 19 d. įsteigė UAB „Žaliasis taškas“. Šią iniciatyvą aktyviai
rėmė ir remia visa eilė asociacijų: Lietuvos pakuotojų asociacija,
kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija, Lietuvos
nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija ir kt.
Pagrindiniai šios įmonės tikslai yra tokie:
1) „Suvienyti įmonių tiekiančių Lietuvos rinkai supakuotus
produktus bei pakuotes, paslaugas įgyvendinant LR vyriausybės
nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir ES direktyvą EC
62/94“ Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“ bei ją papildančias
direktyvas.
2) Per 10 metų sukurti efektyvią nacionalinę pakuočių atliekų
tvarkymo

sistemą, kuri padės įgyvendinti Lietuvoje gamintojų,
importuotojų atsakomybės principą ekonomiškai efektyviausiu,
visuomenei priimtiniausiu bei labiausiai gamtą tausojančiu būdu.
3) Teikti paslaugas visoms įmonėms, atsakingoms už savo pakuočių
sutvarkymą, vienodomis sąlygomis, nesiekiant pelno pagal LR
įstatymus“ [6].
Taigi kaip matome bendrovės tikslas padėti įmonėms lengviau tvarkyti
pakuočių atliekas. Be to ši organizacija turi licenciją leidžiančią jai
žymėti pakuotes „Žaliojo taško“ ženklu. Šis ženklas suteikia įmonėms
papildomą vertę, aktualią vartotojams. Juk net ir ateityje bus daugiau
perkama produktų pažymėtų šiuo ženklu. Be to įmonės bendradarbiauja su šia
organizacija, nes sumokėję tam tikrą mokestį jos perleidžia savo atliekų
tvarkymą šiai įmonei.

3.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas

Šiuo metu yra naudojama speciali pakuočių ženklinimo ir medžiagos
identifikavimo sistema. Jos tikslas yra pateikti informaciją apie pakuotes
pakuotojams, supakuotų produktų vartotojams. Tačiau iki 2004 m. gegužės 1
d. pakuočių medžiagos ženklinimas Lietuvoje buvo neprivalomas. Lietuvai
tapus ES nare tai turi daryti kiekviena įmonė pakuojanti, gaminanti
produktus.
Europos Komisijos sprendimas numato pakuočių medžiagos identifikavimą
skaitmenimis bei atitinkamomis raidžių santrumpomis. Taigi remiantis ES
direktyva „plastmasei žymėti vartojami skaičiai nuo 1 iki 19, popieriui ir
kartonui –nuo 20 iki 39, metalui –nuo 40 iki 49, medienai –nuo 50 iki 59,
tekstilei –nuo 60 iki 69 ir stiklui –nuo 70 iki 79.“ [4]. Taip pat
prieduose pateiktoje 3 lentelėje: Pakuočių medžiagų raidinis ir
skaitmeninis žymėjimas (žiūr. 7 priedas), galime matyti kokiomis dar
specialiomis skaičių ir raidžių kombinacijomis ženklinamos pakuočių
medžiagos.
Gana plačiai yra paplitęs ir ISO aplinkosauginis ženklinimas. Vienas
iš plačiai pripažintų simbolių yra „Mėbijaus lapas“. „ISO standartas ISO
14021 rekomenduoja šį ženklą naudoti pakuotėms, pakuočių komponentams ir
kitokiems produktams, kurie gali būti perdirbti“ [2]. Kiti simboliai
naudojami ekologiniam prekių pakuočių medžiagos ženklinimui pateikti 4
lentelėje: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas (žiūr. 8
priedas).
Be to atsižvelgiant į tai, kad pakavimo medžiagos prigimtis
nepriklauso nuo konkrečios jos naudojimo vietos, rekomenduojama žymėti
plačiai pripažintus grafinius medžiagų identifikavimo simbolius, kai kurie
iš jų yra naudojami ir ISO sistemoje. Tai simboliai skirti aliuminio plieno
ir plastikų žymėjimui. Svarbu pažymėti, kad šie simboliai nėra susiję su
pakuočių medžiagų tinkamumu perdirbti, o yra tik medžiagos tipo grafinė
interpretacija. Naudojami visame pasaulyje jie sudaro galimybę rūšiuoti
pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje arba jas galutinai rūšiuoti prieš
perdirbant arba kitaip naudojant.
Taigi kaip matome pakuočių medžiagų ženklinimas yra labai svarbus, nes
jis palengvina pakuočių rūšiavimą ir tolesnį jų perdirbimą.

3.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros
iniciatyvos

Norint kalbėti apie pakuočių atliekų tvarkymą, bei su tuo susijusias
problemas, turėtume visgi žinoti kiek pakuočių mes pagaminame ir kiek jų
perdirbame. Iš 3 lentelės: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių
atliekas suvestinė (žiūr. 9 priedas), duomenų matome, kad į rinką
išleidžiama 1140713,28 tonų įvairiausių pakuočių, tačiau tik 1,4 % iš jų
yra perdirbama. Taigi šie skaičiai parodo, kad Lietuvoje veikianti atliekų
sistema yra netobula ir ją reikia gerinti, norint pasivyti ES šalis. Be to
taip mūsų šalis susiduria su daugybe kitų problemų, kurias taip pat reikia
spręsti.
Pagrindiniai atliekų surinkimo būdai yra šie:
➢ Betaris surinkimas;
➢ Surinkimas konteineriuose;
➢ Savarankiškas pristatymas į sąvartynus.
Tačiau kai kuriais būdais surenkamų pakuočių atliekų kokybė yra labai
prasta ir jų pakartotinis naudojimas ar perdirbimas kartais yra net
neįmanomas. Todėl yra keliami įvairūs reikalavimai atitinkamoms
institucijoms, bei skiriamos atitinkamos užduotys, kurios turi būti
įvykdytos.
Norint pasiekti pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytas
užduotis, mūsų šalis turi padidinti šių atliekų surinkimą apie 3 kartus, o
plastikų net 7 kartus. Tai ypač sunkus uždavinys, kurį norint įgyvendinti
reikia iš esmės pertvarkyti dabartinę antrinių žaliavų surinkimo ir
apdorojimo sistemą, bei įdiegti naują modernią atliekų tvarkymo įrangą.
Todėl ir reikia sukurti darniai veikiančią sistemą, kurios sukūrimo
prielaidos būtų tokios:
➢ „patikima atliekų apskaita;
➢ išleidžiamų į rinką pakuočių apskaita;
➢ efektyvios savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos;
➢ vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas;
➢ principo „teršėjas moka“[2] įgyvendinimas;
➢ gamintojų asociacijų kūrimas;
➢ veikianti antrinių žaliavų rinka;
➢ mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne;
➢ visuomenės informacija ir dalyvavimas“ [1].
Taigi įvykdžius šias prielaidas, mes turėsime efektyvią pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo sistemą.

IŠVADOS

1. Prekės pakuotė yra svarbi marketingo komplekso elemento prekė dalis,
padedanti parduoti prekę.
2. Prekės pakuotė –tai prekės apvalkalas atliekantis tam tikras
funkcijas, kurios yra tokios: prekių apsaugos, identifikavimas ir
rėmimas, bei teikiama papildoma nauda ne tik vartotojam, bet ir
įvairiems tarpininkams.
3. Prekės pakuotę sudaro keletas elementų: etiketė, tara, pakavimo
medžiaga, instrukcija, kuriems keliami ypatingi reikalavimai.
4. Prekės pakuotės klasifikavimas, sudėtingas dalykas. Pagrindiniai
prekės pakuotės klasifikavimo kriterijai numatyti įvairiuose
įstatymuose, kurie pagrinde pakuotę klasifikuoja į: pirminę, antrinę
ir tretinę. Tačiau yra išskiriamos ir kitos rūšys, tokios kaip
kombinuota pakuotė ir pan.
5. Lietuva kaip ir kitos pasaulio šalys susiduria su problemomis,
susijusiomis su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymų. Norint
palengvinti šių problemų sprendimą, buvo įkurta tarptautinė sistema
PRO EUROPE, bei

priimtas specialus prekių medžiagų ženklinimas. Vienas
iš pagrindinių ženklų kuriais žymimos pakuotės yra „Žaliasis taškas“.
6. Lietuva siekdama padaryti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą
efektyvesnį, diegia naujas technologijas, leidžia naujus įstatymu ir
kitus teisinius norminius aktus, reglamentuojančius šią problemą, bei
naudojasi kitų šalių patirtimi.
7. Lietuva įsteigta UAB „Žaliasis taškas“ turi licenciją naudoti „Žaliojo
taško“ ženklą. Taip pat ši organizacija užtikrina atliekų tvarkymą
visuomenei ir aplinkai priimtiniausiu būdu bei ekonomiškai
efektyviomis priemonėmis.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. ALF viešosios politikos projektas. Europos parlamento ir tarybos
direktyvos 94/62/EC dėl pakuočių ir pakavimo atliekų perkėlimo ir
įgyvendinimo Lietuvoje pasekmių tyrimas –ataskaita. –2001 m.
[interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per
internetą:
http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID+6&MenuItemID=1576&LangID=1
>.
2. Danys, J. Kaip ženklinti pakuočių medžiagas?. Pakuotojo kelrodis, 2002
gruodis, p. 10 –11.
3. Ein einheitliches europäisches Markenzeichen. [interaktyvus]. [žiūrėta
2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą:
punkt.de/Europa.52+B6Jkw9.0.html >.
4. Europos parlamento ir tarybos direktyva dė pakuočių ir pakuočių
atliekų. 94/62/EB. 1994 m. gruodžio 20 d. [interaktyvus]. [žiūrėta
2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ueanet.com/facts/directive/doc/lituanien/ftxtdirektive%20on%
20packaging-lt.pdf >
5. Hajamas, Aleksandras. Marketingas žaliems. –Kaunas: Smaltijos
leidykla, 1999. –320 p.
6. Kęsminavičienė, J. Įkurta „Žalio taško“ organizacija. Pakuotojo
kelrodis, 2002 gruodis, p. 7
7. Kęsminavičienė, J „Žaliasis taškas“ jau Lietuvoje. Pakuotojo kelrodis,
2003 gegužė, p. 7.
8. Kas yra pirminė pakuotė? [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004 vasario 25
d.]. Prieiga per internetą:
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1219 >
9. Kombinuotosios pakuotės apskaita. [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004
vasario 25 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1526 >
10. Komisijos sprendimas, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo
sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EC dėl pakuočių ir
pakuočių atliekų 97/129/EC. 1997 m. sausio 28 d. [interaktyvus].
[žiūrėta 2004 m. balandis 26 d.]. Prieeiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=26602&Condition2= >
11. Kuvykaitė, Rita. Gaminio marketingas. Vadovėlis. –Kaunas:
Technologija, 2001. –248 p.
12. Lebedys A. Pakuočių atliekų apskaitos ir efektyvaus tvarkymo problemų
Lietuvoje sprendimas Europos sąjungos reikalavimų kontekste. Pakuotojo
kelrodis, 2003 gegužė, p. 9 –10.
13. Lebedys A, Danys J. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemos,
Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą. Aplinkos tyrimai,
inžinerija ir vadyba. 2002, Nr 4(22), p.31 –40.
14. LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo
įstatymas. 2002 m. sausio 22 d., Nr. IX –720. [interaktyvus].[žiūrėta
2004 m. balandis 17 d.].

Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211720&Condition2= >
15. LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2001 m. rugsėjo 25
d. Nr. IX –517. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 21 d.]. Prieiga
per internetą:
16. LR ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos respublikoje parduodamų daiktų
(prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 2002 m gegužės 15 d.
Nr. 170. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 7 d.]. Prieiga per
internetą:
bin/preps2?Condition1=166589&Condition2= >
17. LR vyriausybės nutarimas dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos
Lietuvos respublikoje 1992m. gegužės 20 d. Nr. 362. [interaktyvus].
[žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą:
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?condition1=130449&condition2= >
18. Marketingas:[vadovėlis] /Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas
Urbonavičius, Regina Virvilaitė. –2 –as patais. Ir papild. Leid.
–Vilnius: The Baltic Press, 2000. –470 p.
19. Pakavimo medžiagos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17
d.].Prieiga per internetą:
http://www.packing.lt/kelrodis/2002_geguze.htm. >
20. Ramanauskienė, Jadvyga. Marketingo pagrindai.Mokomoji priemonė.
–Vilnius: žiburio leidykla, 1998. –200 p.
21. Sudėtinės pakuotės apskaita. [interaktyvus]. [Žiūrėta: 2004 vasario 25
d.]. Prieiga per internetą:
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1841 >
22. Urbonavičius, Sigitas Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai.
–Vilnius: Pačiolis, 1995. –159 p.
23. Verpackung. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 saisis 10 d.]. Prieiga per
internetą:
24. Verpackung: die richtige Hülle für die Fülle. [interaktyvus]. [Žiūrėta
2004 kovas 13 d.]. Prieiga per internetą:
Forschungsthemen/3-1-6Verpackung.html >
25. Žvirblis,Algis. Marketingas: kursas menedžeriui. –Vilnius: Balticon,
1992. –19 2 p.
26. 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė
(apyskaita). [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 23 d.]. Prieiga
per internetą:
27. www.pro-e.org. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].
28. www.zaliastaskas.lt. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].
29. www.gruener-punkt.de. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

PRIEDAI:

1 priedas:
[pic]
1 paveikslas: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė

Diagrama sudaryta remiantis 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių
atliekas suvestine [26].

2 priedas:
1 lentelė: slapti įpakavimo elementai
|Produktas |Įpakavimo elementai |
|Profesionalios paslaugos | |
| |Vietos, kurioje teikiama paslauga, |
| |išvaizda |
| |Žmonių, teikiančių paslaugą, |
| |išvaizda |
| |Laiškų, ataskaitų ir kitos |
| |spausdintos medžiagos išvaizda |
| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |
| |bendravimas su vartotoju; |
| |kompiuterio sąsaja su vartotoju |
|Telefonu arba paštu užsakomi | |
|produktai | |
| |Katalogas/ žurnalas/ pašto reklama |
| |su produktu |
| |Reklama su produkto nuotrauka, |
| |piešiniu |
| |Produkto išvaizda/ įvaizdis/ |
| |įasmenintas personažas |
| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |
| |bendravimas su vartotoju |
| |Pristatymo paslaugų kokybė |
| |Vidinis produkto įpakavimas |
| |(pervežimo dėžėje) |
|Kandidatai (ieškantys darbo) | |
| |Kandidatų apranga |
| |Žmonės su kuriais jie bendrauja |
| |(įskaitant tuos, kurie parašė jiems|
| |rekomendacijas) |
| |Kokioje aplinkoje jie žinomi |
| |Veido išraiška (gyvenime, |
| |nuotraukose; TV –kartais veido |
| |išraiška traktuojama kaip minčių |
| |„įpakavimas“) |
| |CV ir kiti dokumentai |
|Didmeninė prekyba | |
| |Kompanija/ prekes pristatantys |
| |pardavėjai |
| |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su |
| |reklama, katalogai, prekių |
| |pavyzdžiai, korespondencija |
| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |
|Tiekimas | |
| |Kompanija/ prekes pristatantys |
| |pardavėjai |
| |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su |
| |reklama, katalogai, prekių |
| |pavyzdžiai, korespondencija |
| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |
| |Vidinės ataskaitos apie produkto |
| |kokybės valdymą ir pristatymą laiku|
|Mažmeninės prekės be

ir | |
|įpakavimo | |
| |Produkto išorė |
| |Pristatymas pirkimo momentu |

Šaltinis: [5, p.218 –219].

3 priedas:

[pic]

2 paveikslas: Išlaidų pakuotei dalis prekių kainoje [11, p.84]

4 priedas
3 paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės
[pic]

Žemėlapis sudarytas remiantis [27] šaltiniu
5 priedas
[pic]

4 paveikslas: „Žaliojo taško“ ženklas

6 priedas
2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai
|1 |Baltvita |
|2 |UAB Benet distributors |
|3 |UAB Birštono mineraliniai vandenys |
|4 |UAB Biržų alus |
|5 |UAB Coca –cola Bottlers Lietuva |
|6 |Colgate –Palmolive |
|7 |UAB Daiga |
|8 |UAB Elmenhorster Vilnius |
|9 |ELOPAK OY |
|10 |UAB Eugesta |
|11 |UAB Gubernija |
|12 |AB Kalnapilis |
|13 |Uab Kappa Packaging Baltic |
|14 |AB Kauno alus |
|15 |AB Klaipėdos kartonas |
|16 |UAB Mineraliniai vandenys |
|17 |TŪB Nemuno banga |
|18 |UAB Neptūno vandenys |
|19 |UAB Nestle Baltics |
|20 |UAB Palink |
|21 |AB Pieno žvaigždės |
|22 |Procter&Gamble Marketing Latvia |
| |,Ltd |
|23 |UAB Putokšnis |
|24 |AB Ragutis |
|25 |TŪB Rinkūškiai |
|26 |AB Rokiškio sūris |
|27 |UAB Rūta |
|28 |Sanitex |
|29 |UAB Šiaulių tara |
|30 |AB Švyturys –Utenos alus |
|31 |UAB Tetra Pak Lietuva |
|32 |UAB TEW Baltija |
|33 |UAB Unilever Lietuva |
|34 |AB Vilniaus tauras |

Lentelė sudaryta remiantis [28] šaltiniu
7 priedas:
3 lentelė: Pakuočių medžiagų raidinis ir skaitmeninis žymėjimas[3]
|Medžiaga |Raidinis |Skaitmeninis žymėjimas |
| |Žymėjimas | |
|Plastikai |
|plietilentereftalatas

|PET |1 |
|Didelio tankio polietilenas |HDPE |2 |
|Polivinnilchloridas |PVC |3 |
|Mažo tankio polietilenas |LDPE |4 |
|Polipropilenas |PP |5 |
|Polistirolas |PS |6 |
|Popierius ir kartonas |
|Gofruotas kartonas |PAP |20 |
|Kartonas |PAP |21 |
|Popierius |PAP |22 |
|Metalas |
|Plienas |FE |40 |
|Aliuminis |ALU |41 |
|Mediena |
|Medis |FOR |50 |
|Kamštiena |FOR |51 |
|Tekstilė |
|Medvilnė |TEX |60 |
|Džiutas |TEX |61 |
|Stiklas |
|Bespalvis stiklas |GL |70 |
|Žalias stiklas |GL |71 |
|Rudas stiklas |GL |72 |
|Kombinuota pakuotė |
|Popierius ir kartonas/įv. |[4] |80 |
|metalai | | |
|Popierius ir kartonas/ | |81 |
|plastikas | | |
|Popierius ir kartonas/ | |81 |
|aliuminis | | |
|Popierius ir kartonas/alavuota | |83 |
|skarda | | |
|Popierius ir | |84 |
|kartonas/plastikas/ aliuminis | | |
|Popierius ir | |85 |
|kartonas/plastikas/ aliuminis/ | | |
|alavuota skarda | | |
|Plastikas/ aliuminis | |90 |
|Plastikas/ alavuota skarda | |91 |
|Plastikas/ įv. Metalai | |92 |
|Stiklas/ plastikai | |95 |
|Stiklas/ aliuminis | |96 |
|Stiklas/ alavuota skarda | |97 |
|Stiklas/ įvairūs metalai | |98 |

Lentelė sudaryta remiantis [10] šaltiniu.

8 priedas:

4 lentelė: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas

|Simbolis |Paaiškinimas |
|[pic] |„Žaliojo taško“ prekinis ženklas |
|[pic] |Pakuotė (gaminys) yra pagaminta iš |
| |perdirbtų medžiagų |
|[pic] [pic] |Paženklinta pakuotė (gaminys) gali |
| |būti perdirbta |
|[pic] |Gaminį sudaro 2 % perdirbtos |
| |medžiagos |
|[pic] |Paženklinta pakuotė, pagaminta iš |
| |bet kokios medžiagos, išskyrus |
| |plastiką, gali būti perdirbta |
|[pic] |Paženklinta pakuotė iš popieriaus |
| |ir kartono gali būti perdirbta |
|[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]|Paženklinta pakuotė iš plastiko |
| |gali būti perdirbta. |
|[pic] |Paženklinat pakuotė iš stiklo gali |
| |būti perdirbta |
|[pic] |Pažymėtas atliekas šalinti |
| |atsargiai, atsižvelgiant į ant |
| |gaminio pateiktas instrukcijas, |
| |neteršti tokiomis atliekomis |
| |aplinkos |
|[pic] |Paženklinta pakuotė iš metalo gali |
| |būti perdirbta |
|[pic] |Paženklinta pakuotė iš aliuminio |
| |gali būti perdirbta |

Lentelė sudaryta remiantis [ 28 ] šaltiniu

9 priedas:
5 lentelė: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė
|Pakuotės |Pagaminta|Importuot|Eksportuot|Išleista į |Panaudota|Perdirb|
|rūšis |, t |a, t. |a, t. |rinką, t. |, t. |ta, t. |
|Stiklinė |62933,34 |21276,68 |3617,40 |79842,42 |538,20 |10001,8|
| | | | | | |0 |
|Plastmasi|47852,96 |137490,71|37357,18 |269616,04 |233,93 |1561,86|
|nė | | | | | | |
|Popierinė|66838,29 |257022,02|56946,33 |756220,70 |595,13 |3448,37|
|ir | | | | | | |
|kartoninė| | | | | | |
|Metalinė |5311,66 |6664,07 |2088,36 |20353,96 |38,25 |427,93 |
|Kombinuot|278,60 |1709,32 |88,33 |1761,93 |0,91 |89,86 |
|a pakuotė| | | | | | |
|Kitos |1181,38 |9514,53 |4138,09 |12918,24 |41,96 |95,41 |
|pakuotės | | | | | | |
|Iš viso: |184396,23|433677,32|104235,69 |1140713,28 |1448,37 |15625,2|
| | | | | | |4 |

Lentelė sudaryta remiantis [26] šaltiniu.[pic]
———————–
[1] „kombinuota pakuotė –daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš dviejų ar
daugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos
rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones“ [28].
[2] Tai kai tam tikrą mokestį už pakuotes moka gamintojai, importuotojai.
[3] Skaičiai neįtraukti į lenteles yra rezerviniai ir gali būti panaudoti
vėliau naujoms medžiagoms ar jų grupėms žymėti.
[4] Kombinuota pakuotė žymima raide C plius vyraujančios medžiagos raidinis
žymėjimas (C/ ).

Rašykite komentarą

-->