Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Prancūzija

Autorius: Rita

Referatas

Prancūzija


Evelina Zarembaitė

8a kl.

Prancūziją iš visų pusių juosia gamtinės ribos: šiaurėje, vakaruose, pietryčiuose ¬– jūra, pietuose ¬¬¬- aukšti Pirėnai, rytuose – Alpės, Juros, Vogėzų kalnagūbriai ir Reino upė. Todėl kraštovaizdis labai įvairus, jame kaitaliojasi snieguotos kalnų viršūnės su plačiomis lygumomis, užpelkėjusios jūros pakrantės žemumos su tankiais žaliais miškais. Kraštovaizdis paveiksle ypatinga spalva išsiskiria Luaros slėnio pilys ir Normandijos kalvoje esantis Mon Sen Mišelis bei dviaukštis Gardo akvedukas (vandens lataką I amžiuje pr. Kr. pastatė šį kraštą užkariavę romėnai).


Gamta didelę įtaką daro gyventojų dvasinei kultūrai ir gyvenimo būdui. Dauguma Prancūzijos gyventojų gyvena nedideliuose miestuose ir kelių didelių miestų aglomeracijose.

Maži šios šalies miesteliai turi išlaikę viduramžių dvasią. Ypač tai pastebima iš šių miestų užstatymo planų. Jiems būdingas spindulinis miesto aikščių ir gatvių išplanavimas. Tokio miesto centre visada yra aikštė, kurioje stovi bažnyčia, yra merija, turgus, netoliese pastatytas vienuolynas. Kaimo tipo gyvenvietėse vyrauja nedidelės linijinio tipo gyvenvietės. Pasitaiko vienkemių – fermų. Namai kelių tipų, dažniausiai matyti vienaaukščiai mūriniai ar moliniai, drėbti ant medinio karkaso, kur po vienu stogu prisišliejęs gyvenamasis namas, arklidė, kluonas ir kiti ūkiniai pastatai. Būtinai šį ūkininko pastatą papildo rūsys vynui. Alpių kalnuose žmonės statosi būdingus visai Alpių sričiai alpino tipo 2 – 3 aukštų namus. Pietų Prancūzijoje gyventojai gyvena nedideliuose, žemuose, čerpėmis dengtais stogais namuose.

Seniau Prancūzijoje buvo labai vertinamas šeimos narių bendravimas. Tai rodo ir namo patalpų išplanavimas. Valstiečio namas būtinai turėjo bendrą kambarį, kur šeima rinkdavosi vakarais prie židinio ir aptardavo visas dienos naujienas. Beje, židinyje ketaus puoduose virdavo valgį. Dar namuose buvo patalpos, skirtos virtuvei, valgomajam ir vienam dviem miegamiesiems.

XIX amžiuje baigėsi ir tautinio kostiumo era. Tad daugiau kaip šimtmetį prancūzai tautinių drabužių nenešioja. Tik per tam tikras šventes ir tai daugiausia tik ansamblių vyrai dėvi tradicinius marškinius, liemenę, striukę, kelnes, ant kaklo ryši skarelę, o ant galvos užsideda beretę ar skrybėlę. Moterys vilki plačius ties liemeniu rauktus sijonus, palaidinukes, korsažus, ryši skareles.

Prancūzija ilgus amžius Europai ir pasauliui diktavo madas. Ir šiandien geriausi madų salonai yra Prancūzijoje. Galima išgirsti ir apie Paryžių sakant, jog tai mados

Meka. Tai, kad prancūzai moka ir mėgsta skoningai rengtis, galima pastebėti tiek gatvėje, tiek aukštuomenės pobūvyje. Geras skonis ugdomas nuo pat vaikystės ir šeimoje, ir mokykloje. Visada pabrėžiama, kad kiekvienai progai ir laikui turi būti dėvimas atitinkamas drabužis ir aksesuarai.

Gatvės teatras ir virtuvė. Prancūzai labai mėgsta triukšmingą gatvę. Restoranų, barų, kavinių, aludžių ir net tabako salonų lauko kavinėse stalai ir kėdės sustatyti eilėmis. Kėdės sustatytos taip, kad visų veidai būtų atsukti į gatvę. Net ir kavinių, restoranų staliukai pasukti į vitrinas. Pavyzdžiui, kavos puodelio kaina irgi priklauso nuo sėdėjimo vietos, arčiau gatvės – brangiau.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->