Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Praktikos ataskaita biudžetinėje įmonėje

Autorius: Karolis

Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma.

Šiame savarankiškame praktikos darbe nagrinėsiu koks yra finansų apskaitos tikslas, pagal kokius pagrindinius kriterijus skirstoma finansinė atskaitomybė. išsiaiškinsime kokios yra finansinės atskaitomybės formos. Pagal kokius rodiklius rengiamos pilnoji ir trumpoji metinės ataskaitos. Kokie norminiai dokumentai reglamentuoja finansinės atskaitomybės parengimo bei tiekimo tvarką. Mano pasirinkta praktikos atlikimo vieta biudžetinė įstaiga Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“, todėl trumpai apžvelgsiu ir biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką.

1. ŠIAULIŲ VAIKŲ GLOBOS NAMAI „ŠALTINIS“ REKVIZITAI.
ĮMONĖS ADRESAS: Vytauto g. Nr. 182, Šiauliai. Suderinus su steigėju, struktūriniai padaliniai gali būti įsteigti ne įstaigos patalpose.

ĮMONĖS KODAS: 191015422. Įmonė registruota Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale. Registracijos pažymėjimo Nr. 047233.

KONTAKTINIAI TELEFONAI: (8~41) 50-44-68

FAKSO NUMERIS: (8~41) 50-44-68

ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS: vaikunamai@takas.lt.

Globos namai „Šaltinis“ (toliau tekste – globos namai) įsteigti Švietimo ir mokslo ministro 1964 m. Liepos 29 d. įsakymu Nr. 182. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. Liepos 25 d. nutarimu Nr. 830 steigėjo funkcijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 1997 m. Spalio 1 d. perduotos Šiaulių apskrities viršininkui: identifikavimo kodas-8860218, adresas- Vilniaus g. Nr. 263, Šiauliai.

1.2 Įmonės juridinis statusas.
Vaikų globos namai „Šaltinis“ – valstybės biudžetinė įstaiga. Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą ir spaudus su savo pavadinimu, identifikavimo kodą, atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta specialiųjų poreikių tėvų globos netekusiems, našlaičiams ir kitiems neįgaliems vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų, esant nuolatinei specialistų priežiūrai teikianti socialines ir specialiojo ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Globos namų administracija yra juridinis atstovas pagal įstatymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gina jo asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus. Globos namų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Šiaulių apskrities viršininko įstatymais, šiais nuostatais.

1.3 Įmonės valdymo struktūra.

Globos namų valdymas derinamas su jų savarankiškumu ir savivalda. Šiaulių globos namai „Šaltinis“ pavaldūs steigėjui, Šiaulių apskrities viršininkui. Veikla organizuojama pagal apskrities viršininko patvirtintus nuostatus, metinį įstaigos veiklos planą bei struktūrą, sudaromą atsižvelgiant į finansinius išteklius bei diferencijuojant pagal vaikų skaičių ir amžių, jiems teikiamų paslaugų kiekį, sudėtingumą bei trukmę. Šiaulių vaikų globos namams „Šaltinis“ vadovauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris atsako už visą globos namų veiklą – efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą.
Direktorius turi paskirti darbuotojus, atsakingus už finansų kontrolės veiklą. Direktorius skelbia įsakymus įmonės veiklos, personalo, atostogų, komandiruočių, vaikų klausimais. Įmonės vadovo įsakymai dėl apskaitos politikos patvirtinimo, įsakymas dėl buhalterinės apskaitos plano, darbo grafikų patvirtinimo, nurašyto ilgalaikio turto išardymo, realizavimo tvarka, ilgalaikio turto apskaitos tvarka, transporto priemonių atsarginių dalių, skirtų remontui, nurašymo tvarka, materialinių atsargų apskaitos tvarka, ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka, atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, transporto priemonės naudojimo tvarka.

Buhalterinė tarnyba visiškai savarankiškas įmonės valdymo padalinys, palaikantis glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Visi įmonės padaliniai nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti buhalterinei tarnybai atliktų ūkinių operacijų pirminius dokumentus ir nustatytos formos atskaitomybę. Buhalterijoje šie duomenys grupuojami, sisteminami, apibendrinami ar kitaip apdorojami. Tuo remiantis rengiama informacija apie įmonės ir jos padalinių veiklą. Buhalterinei tarnybai vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia įmonės vadovas. Vyriausiojo buhalterio nurodymai dėl apskaitos tvarkymo privalomi visiems.

1.4. Buhalterinės tarnybos vieta įmonės valdymo struktūroje.
Buhalterinė tarnyba visiškai savarankiškas įmonės valdymo padalinys, palaikantis glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Visi įmonės padaliniai nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti buhalterinei tarnybai atliktų ūkinių operacijų pirminius dokumentus ir nustatytos formos atskaitomybę. Buhalterijoje šie duomenys grupuojami, sisteminami, apibendrinami ar kitaip apdorojami. Tuo remiantis rengiama informacija apie įmonės ir jos padalinių veiklą. Buhalterinei tarnybai vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia įmonės vadovas. Vyriausiojo buhalterio nurodymai dėl apskaitos tvarkymo privalomi visiems.

2. APSKAITOS POLITIKA.
Direktoriaus įsakymas dėl apskaitos politikos patvirtinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti įstaigos finansinė būklė, jos turtai, fondai ir skolos, uždirbtos pajamos bei padarytos kasinės ir faktinės išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje įsakau:

5.1. Įstaigos veikloje vadovautis patvirtintomis Tvarkomis, kurios laikomos neatskiriamomis šio įsakymo ir Apskaitos politikos dalimis:

5.1.1. Bendrosios nuostatos.

5.1.2. Įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo tvarka.

5.1.3. Kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka.

5.1.4. Individualus įstaigos naudojamas sąskaitų planas.

5.1.5. Įstaigos naudojamų apskaitos registrų ir skaičiaus nustatymo tvarka.

5.1.6. Kompiuterių ir techninių priemonių naudojimo tvarka.

5.1.7. Ilgalaikio turto apskaitos tvarka.

5.1.8. Atsargų apskaita.

5.1.9. Transporto priemonių naudojimo ir atsarginių dalių nurašymo tvarka.

5.1.10 Ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka.

5.1.11 Kitos tvarkos ir normatyvai.

3.FINANSŲ APSKAITA.
Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma.

Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamos tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai. Sudarant finansinę atskaitomybę reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

a) ataskaitos turi būti tarpusavyje susietos;

b) turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapialą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus;

c) duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus;

d) informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai;

e) informacija turi būti palyginama;

f) duomenys turi būti sutvarkyti, laikantis apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Finansų apskaitos tikslas – sudaryti finansinę atskaitomybę, kuri teiktų įvairiems vartotojams, priimantiems ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinių ataskaitų vartotojai domisi:

a) ar įmonė sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų;

b) ar įmonė juos sugeba uždirbti stabiliai;

c) ar įmonės veikla pelninga;

d) ar įmonė sugeba pelningai panaudoti išteklius;

e) ar įmonė sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui.

Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad ją suprastų ir informacijos vartotojai, ne tik specialistai. Kiekviena ataskaita tuo suprantamesnė ir aiškesnė, kuo detaliau išaiškinami jos rodikliai.

Finansinėje atskaitomybėje uždarų apskaitos (suvestinių) sąskaitų forma pateikiama ši informacija:

1) turtas;

2) nuosavas kapitalas;

3) įsipareigojimai;

4) pajamos ir sąnaudos;

5) pinigų srautai.

3.1 Finansinės atskaitomybės skirstymas.
Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Dažniausiai įmonės finansinės atskaitomybės skirstomos pagal:

1) paskirtį (turinį);

2) periodiškumą;

3) skelbimo pobūdį;

4) detalumą;

5) apimtį.

Pagal paskirtį (turinį) atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę, valdymo, statistinę ir specialiosios paskirties.

Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai ir valdžios institucijų reikalavimai. Ji gali būti metinė, ketvirtinė, mėnesinė, savaitinė arba dekadinė, dieninė (pamaininė), neperiodinė. Toks atskaitomybės skirstymas susijęs su periodiškumo ir įmonės veiklos tęstinumo principais. Metinė finansinė atskaitomybė apima visa įmonės finansinių metų veiklą. Metai ilgas laikotarpis, todėl įmonės privalo rengti tarpines ataskaitas.

Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenys.

Įmonės gali parengti ketvirtines finansines atskaitomybės formas. Pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, atsiskaitoma ne už vieną ketvirtį, bet už visus ketvirčius, praėjusius nuo kalendorinių metų pradžios, didėjimo tvarka. Parengus periodines galima rengti neperiodines ataskaitas. Jos reikalingos teismams, bankams ir kitais nenumatytais atvejais.

Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės.

Pagal detalumą yra dvi finansinės atskaitomybės formos: pilnoji ir trumpoji. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiama pilnoji ir trumpoji metinės finansinės atskaitomybės formos. Pilnąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolio) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) pinigų srauto ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolio) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4)aiškinamasis raštas.

Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę rengia įmonės, kurių du iš trijų įstatymo nustatytų rodiklių atskaitomybės rengimo dieną neviršija dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius. Pagrindiniai rodikliai yra šie:

• grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius metus siekia 7 mln.Lt;

• balanse nurodyto turto vertė lygi 5 mln. Lt;

• vidutinis metų darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar įgaliotos nustatyta tvarka institucijos, – 10 žmonių.

Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsolidavimas – tai grupės įmonių finansinių ataskaitų sujungimas į vieną ataskaitą, taikant VAS nustatytus metodus. Įmonės savininkai gali įsteigti kelias atskiras dukterines įmones. Konsoliduotoje atskaitomybėje parodoma visos grupės įmonių – motininės (patronuojančios) ir jos pavaldžių dukterinių įmonių būklė. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo sąlygas reglamentuoja Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas ir VAS.

3.2.Finansinės atskaitomybės sudėtis

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiami bendrieji finansinės atskaitomybės ataskaitų įforminimo reikalavimai. Ataskaitose turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

2) ataskaitos sudarymo diena;

3) pateikiamų skaičių (rodiklių), kurie yra finansinėje atskaitomybėje, tikslumas (nurodoma, ar rodikliai pateikiami litais, ar tūkstančiais litų)

Finansinės atskaitomybės ataskaitose turi būti išlaikyti pavyzdinėse ataskaitose pateiktų straipsnių pavadinimai, numeracija ir jų eilės tvarka.

Finansinę atskaitomybę sudaro tarpusavyje susijusios ataskaitos:

1) balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu. Tiek turtas, tiek nuosavas kapitalas bei įmonės įsipareigojimai balanse detalizuojami straipsniais. Balansą sudaro dvi dalys aktyvas – parodomas konkretus įmonės turtas ir pasyvas – parodomas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Balansas išreiškiamas tokia apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI

Pagal įmonės veiklos etapus sudaromi atitinkamai šių rūšių balansai: pradinis (sudaromas įsteigus naują įmonę ar pradėjus taikyti dvejybinę apskaitos sistemą), baigiamasis (sudaromas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje pagal sąskaitų duomenis, kurie parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pokyčius), likvidacinis( sudaromas likviduojant įmonę. Jis parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimus likvidavimo laikotarpio pabaigoje), konsoliduotasis (tai kelių dukterinių įmonių balansų visuma).

2) pelno (nuostolių) ataskaita, parodančią pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą). Buhalterinės apskaitos darbuotojai turi iš anksto pasirengti šią ataskaitą pildyti. Metų pradžioje turi būti pakoreguojama sąskaitų plano struktūra, kuri turi atitikti finansinės atskaitomybės rodyklių struktūrą pagal VAS formas. Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitų formos vienpakopė (parodomos visos įmonės sąnaudos ir pajamos jų nedetalizuojant. Ji yra paprasta ir aiški, bet neinformatyvi) ir daugiapakopė (paprastai pildo įmonės plėtojančios įvairiarūšę veiklą. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas nustatant kelis tarpinius pelno (nuostolio) dydžius.)

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje palyginama kelių metų informacija ir parodomi esminiai pokyčiai, susiję su nuosavo kapitalo padidėjimu ar sumažėjimu. Nuosavo kapitalo pelno ataskaita glaudžiai siejasi su 8 VAS „Nuosavas kapitalas“. Remiantis juo pelno paskirstymas turi būti rodomas finansinėje atskaitomybėje ne tuo laikotarpiu, kada jis buvo uždirbtas, bet tada kai jis buvo paskirstytas.

4) pinigų srauto ataskaita, kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir piniginių ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Iš šios ataskaitos galime sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiais.

5) aiškinamąjį raštą, – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolio), pinigų srauto ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaitose. TAS ir ES direktyvos nurodo, kad įmonių veikla tyri būti skaidri, v finansinės atskaitomybės informacija jos vartotojams turi būti viešai prieinama. Aiškinamasis raštas yra privaloma finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis. Jame nurodoma, kokia informacija turi būti atskleista, kaip detalizuojamos atskiros lentelės, paaiškinančios atskirus finansinių ataskaitų straipsnius, taip pat papildoma informacija, kurios nebūtina pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitose. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje parodomi tokie duomenys:

1) įmonės įregistravimo data;

2) įmonės organizacinė struktūra, filialų ir atstovybių skaičius, dukterinių ir asocijuotų įmonių pavadinimai ir buveinės;

3) glaustas įmonės veiklos apibūdinimas;

4) svarbios sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali turėti įtakos įmonės plėtrai;

5) įmonės veikla tyrimų ir plėtros srityje, jeigu ji reikšminga;

6) įstatinio kapitalo pokyčiai, jeigu tokių buvo, ir šių pokyčių priežastys;

7) vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius per ataskaitinius ir praėjusius finansinius metus arba darbuotojų skaičius ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje.

Aiškinamasis raštas yra glaudžiai susijęs su įmonės apskaitos politika.

4. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKA
„ Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka“, toliau vadinama – Tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ . Tvarkos pati pirmoji nuostata nurodo į biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatos vykdymo apskaitą ir tiktai toliau nurodoma, kokiomis priemonėmis, pagal kokius norminius aktus ir pagal kokią metodiką toji apskaita turi būti tvarkoma. Taigi pagrindinis biudžetinių įstaigų apskaitos klausimas yra biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatos vykdymas. Biudžeto išlaidų sąmatos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu pagal LR finansų ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“ nustatytus paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų straipsnius. Tvarkant apskaitą biudžetinėse įstaigose be teisės aktų nuostatų ir apskaitos tvarkymo reikalavimų, būtina vadovautis sąmatose patvirtintu išlaidų klasifikavimu pagal atskirus straipsnius. taip pat tvarkoje nurodoma : „ Biudžetinės įstaigos biudžeto ir kitų išlaidų sąmatų vykdymo apskaitą tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, kitais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais dokumentais ir Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka“.

Biudžetinių įstaigų apskaitos tvarka nėra išimtinė, nes ji yra susieta ir su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir kitais įstatymų bei vyriausybės nutarimų ar kitų su apskaita susijusių norminių aktų reikalavimais. Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai ir kt.

Pagrindinis biudžetinių įstaigų apskaitos klausimas yra biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatos vykdymas. Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ turi teikti įmonės steigėjui finansines ataskaitas: išlaidų sąmatų vykdymo balansas (1 priedas), atsargų ir trumpalaikio materialiojo turto judėjimas (2 priedas), biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita (3 priedas), debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo ataskaita (4 priedas), valstybinių lėšų, skirtų kapitalo investicijoms finansuoti, panaudojimo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus ataskaita, programų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų įvykdymo ataskaita, sveikatos priežiūros, socialinės globos bei rūpybos įstagų ir darbuotojų etatų plano įvykdymo ataskaita, biudžetinių įstaigų bei valstybinių mokslo ir studijų institucijų įmokų į biudžetą ataskaita, kompensuotų ir ilgalaikio materialiojo turto nuompinigių ir jų išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita, ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apyskaita, atsargų ir trumpalaikio materialiojo turto apyskaita, pažymos apie: materialinių atsargų susidarymo priežastis ir jų būtinumą, materialinių atsargų susidarymo priežastis, dėl turto trūkumo, debitorinį – kreditorinį įsiskolinimą iš biudžeto lėšų, sezonines daržoves, asignavimų valdytojo valstybės biudžeto išlaidų sąmatos vykdymą pagal patvirtintas programas bei neįvykdymo priežastis, lizingo (finansinės nuomos) ir pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimų, atsargų ir trumpalaikio turto įsigijimo ir nurašymo iš apskaitos, , ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo ir nurašymo iš apyskaitos, išlaidų sąmatų vykdymo balanso likučių. Aiškinamasis raštas.

Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtį, formas nustato ir gali keisti Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

5.APSKAITOS PROCESO NUOSEKLUMAS
Kad ūkines operacijas būtų galima užregistruoti apskaitoje, jos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais pirminiais dokumentais (kasos pajamų orderis, sąskaita – faktūra, įgaliojimas, kasos išlaidų orderis, prekių gabenimo važtaraštis, buhalterinė ir t.t.). Apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia LR įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatyti privalomi rekvizitai. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus:

1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) ūkio subjekto, suteikusio paslaugas, pavadinimas, kodas;

3) apskaitos dokumento data;

4) paslaugų gavėjo pavadinimas;

5) paslaugų pavadinimai;

6) suteiktų paslaugų vertė pinigais ir (arba) jų kiekis atitinkamais mato vienetais.

Įmonės buhalteris, priėmęs ir patikrinęs pirminius dokumentus, jų duomenis perkelia į
apskaitos registrus (žurnalus, žiniaraščius). Apskaitos registrai – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine – sistemine tvarka.

5.1. Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ yra pildomi registrai.
1) 2005 metų biudžeto išlaidų sąmata.

2) 2006 metų biudžeto projekto rengimo medžiaga.

3) Investicijų iš valstybės biudžeto panaudojimo programos ir jų rengimo dokumentai.

4) Tarifikacijos sąrašai

5) Etatų sąrašai.

6) 2007 m. ketvirčių finansinės atskaitomybės dokumentai.

7) Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinės apyskaitos.

8) Pajamų deklaracijos ir mokesčių ataskaitos.

9) Institucijų statistinės ataskaitos.

10) Kasinių ir faktinių išlaidų suvestinė.

11) Darbuotojų asmens sąskaitų kortelės.

12) Darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai.

13) Atsiskaitymo ir mokėjimo žiniaraščiai.

14) Kasos knyga.

15) Žurnalas- didžioji knyga.

16) Inventorizacijos dokumentai.

17) Materialinių vertybių kiekio ir sumos apskaitos knygos.

18) Memorialiniai orderiai.

19) Materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai.

20) Čekių knygelės, išduotų įgaliojimų knygelės.

21) Ūkinės ir finansinės veiklos tikrinimų dokumentai.

22) Griežtos atskaitomybės blankų apskaitos žurnalai.

23) Perdavimo ir priėmimo aktai, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims.

24) Vaikų apskaitos suvestinės.

25) Tarpusavio atsiskaitymo ir suderinimo aktai.
Atskaitomybės sudarymui ir įmonės valdymui neužtenka žurnaluose sukauptos informacijos. Informacija kaupiama ir klasifikuojama sąskaitose. Sąskaita – tai apskaitos registras, kuriame fiksuojamos ūkinės operacijos, kitaip tariant, daromi buhalteriniai įrašai. Kiekvienai turto rūšiai, taip pat pajamoms ir sąnaudoms registruoti atidaroma atskira sąskaita. Kiekviena sąskaita turi dvi skiltis debetą ir kreditą. Visi turto padidėjimai rašomi į sąskaitų debetą, o sumažėjimai į sąskaitų kreditą. Pasibaigus laikotarpiui, sąskaitose suskaičiuojamos apyvartos ir išvedamas likutis. Galutinis likutis sąskaitose gaunamas taip: prie pradinio likučio pridedant debeto apyvartą ir atimant kredito apyvartą. Pajamų sąskaitose padidėjimas fiksuojamas kredite, sumažėjimas debete. Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas. Kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai. Sąskaitų visuma vadinama Didžiąja knyga. Šioje knygoje fiksuojami visų sąskaitų apyvartos be išvedami jų likučiai. Sąskaitų likučiai perkelti į sisteminius apskaitos registrus, kurie skirti galutiniam apskaitos duomenų susisteminimui ir kaupimui. Iš sisteminių apskaitos registrų informacija perkeliama į finansines ataskaitas.

6. FINANSŲ KONTROLĖ

6.1 Finansų kontrolės tikslai.
6.1.1efektyviai, ekonomiškai, rezultatyviai, skaidriai ir pagal paskirtį naudojamas vaikų globos namų „Šaltinis“ valstybės turtas;

6.1.2.sudaroma tiksli, patikima finansinė atskaitomybė, programų vykdymo ir kitos ataskaitos;

6.1.3.laikomasi teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų;

6.1.4.vaikų globos namuose „Šaltinis“ turtas apsaugomas nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ir kitų neteisėtų veikų;

6.1.5.užtikrinamas teisingas vaikų globos namų „Šaltinis“ biudžeto sudarymas ir jo vykdymas;

6.2. Vaikų globos namuose „Šaltinis“ yra vykdomos šios finansų kontrolės rūšys.
6.2.1. išankstinė finansų kontrolė, kuri atliekama priimant arba atmetant sprendimus;

6.2.2.einamoji finansų kontrolė turi užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi sprendimai dėl turto naudojimo ir įsipareigojimų vykdymo;

6.2.3.paskesnioji finansų kontrolė atliekama po sprendimų dėl turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atlikti veiksmai.

6.3.Išankstinė finansų kontrolė.
6.3.1.už išankstinę finansų kontrolę atsakinga įstaigos vyriausioji buhalterė. Vykdant išankstinę finansų kontrolę, įstaigos vyriausioji buhalterė:

6.3.2.vizuoja ūkinių operacijų dokumentus, patvirtina, kad įsipareigojimas ar ūkinė operacija būtų teisėti, ar dokumentai, susėję su šios operacijos atlikimu, yra tinkamai parengti, lėšos tam tikslui numatytos sąmatoje ir kad jiems atlikti pakaks patvirtintų asignavimo lėšų;

6.3.3jeigu ūkinė operacija yra teisėta, dokumentai tinkamai parengti, sąmatoje tam tikslui numatytos lėšos ir jų pakaks, tuomet vyriausioji buhalterė pasirašo ant sąskaitos. Rašo: TVIRTINU, parašas, data;

6.3.4.jeigu išankstinės finansų kontrolės metu nustatoma, kad ūkinė operacija yra neteisėta arba, kad jai atlikti nepakaks patvirtintų asignavimų, ji daro įrašą ant apskaitos dokumento, kad operacijai neskirta lėšų arba nepakanka asignavimų. Jeigu ūkinę operaciją pagrindžiantys dokumentai yra netinkamai parengti, ūkinės operacijos dokumentus grąžina juos rengusiam darbuotojui. Nustačius šiuos faktus įstaigos vyriausioji buhalterė atsisako pasirašyti ūkinės operacijos dokumentus.

6.4.Einamoji finansų kontrolė.
6.4.1.Už einamąją finansų kontrolę atsakinga įstaigos vyriausioji buhalterė. Vykdant einamąją finansų kontrolę, vyriausioji buhalterė užtikrina, kad būtų laiku ir tinkamai vykdomi sprendimai dėl įsipareigojimų tretiems asmenims, dėl lėšų ir materialinių vertybių panaudojimo ir jų įtraukimo į apskaitą.

6.4.2. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas;

a) ar atliktos operacijos ir ūkiniai įvykiai teisingai fiksuojami apskaitos dokumentuose;

b) ar atliekamos ūkinės operacijos patvirtintos atsakingų asmenų;

c) ar dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai įtraukti į apskaitos registrus;

d) ar ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į tą patį apskaitos registrą įtraukti vieną kartą;

e) ar ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentai surašomi laiku;

6.4.3. piniginių lėšų apskaita :

a) ar grynųjų pinigų įplaukos ir išlaidos įtrauktos į kasos knygą, ar jos likučiai atitinka grynųjų pinigų likučius;

b) ar banko sąskaitų įplaukos ir išlaidos bei likučiai atitinka apskaitos registrų likučius;

c) ar mokėjimai iš kasos ir banko sąskaitos patvirtinti atitinkamais dokumentais, leidžiančiais atlikti tokius mokėjimus;

d) ar mokėjimus iš kasos apskaičiuoja ir atlieka skirtingi asmenys;

6.4.4. įsipareigojimų apskaita:

a) ar visi įsipareigojimai yra patvirtinti dokumentais;

b) ar įsipareigojimų padidėjimas ir sumažėjimas patvirtinti apskaitos dokumentais;

c) ar įsipareigojimų suma, esanti apskaitos registruose, detalizuoja pagal įsipareigojimų atsiradimo šaltinius;

6.4.5. turto apskaita:

a) ar visas turto judėjimas (įsigijimas, perdavimas, pardavimas, nurašymas ir kt.) rodomas apskaitoje;

b) ar veiksmai, susiję su turtu, fiksuojami apskaitoje tik juos atlikus;

c) ar visas nusidėvėjęs turtas įtrauktas į apskaitą;

d) ar turtas apskaitoje sugrupuotas į grupes bei pogrupius ir turi inventoriaus numerį;

e) ar už nenaudojamą ir perduotą naudoti turtą paskirti atsakingi darbuotojai;

6.4.6. registrų sudarymas:

a) ar sudaromi nustatyti registrai kas mėnesį, ketvirtį;

b) ar mėnesio pabaigoje sutikrinami didžiosios knygos likučiai su analitinės apskaitos sąskaitų likučiais.

6.5.Paskesnioji finansų kontrolė.
Už paskesniąją finansų kontrolę atsakinga direktorės pavaduotoja ugdymui. Paskesniosios kontrolės metu tikrinama, ar teisėtai ir pagal paskirtį panaudotos lėšos ir materialinės vertybės, ar nebuvo įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimų.
Išlaidų sąmata yra pagrindinis dokumentas, nustatantis skiriamų iš biudžeto asignavimų įstaigai išlaikyti ir jai pavestoms funkcijoms vykdyti apimtį. Lėšos negali būti skiriamos sąmatoje nenumatytoms priemonėms, taip pat negalima viršyti sąmatinių asignavimų tiek iš viso, tiek pagal atskirus išlaidų straipsnius.

IŠVADOS
Didžiausią dalį ekonominės informacijos atskleidžia buhalterinė apskaita. Skiriamos šios apskaitos rūšys: finansinė ir valdymo. Finansinė apskaita susijusi su finansinių ataskaitų rengimu išorės ir vidaus vartotojams. Valdymo apskaita yra vidaus įmonės apskaita . Apskaitos darbuotojai turi vadovautis Buhalterinės apskaitos, įmonių finansinės atskaitomybės, įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymais, VAS, TAS ir kitais norminiais dokumentais. Tai yra vadinama apskaitos reglamentavimu.

Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma. Finansų apskaitos tikslas – sudaryti finansinę atskaitomybę, kuri teiktų įvairiems vartotojams, priimantiems ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Finansinę atskaitomybę sudaro tarpusavyje susijusios ataskaitos: balansas – parodo kokį turtą įmonė valdo ir kam tas turtas priklauso; pelno (nuostolio) ataskaita – parodomos uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos bei ūkininkavimo rezultatas; nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – informuoja apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį; pinigų srauto ataskaita – pinigų srauto pokyčiai.

Pagrindinis biudžetinių įstaigų apskaitos klausimas yra biudžeto ir kitų lėšų išlaidų sąmatos vykdymas. Biudžetinės įstaigos biudžeto ir kitų išlaidų sąmatų vykdymo apskaitą tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, kitais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais dokumentais ir Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka“. Biudžetinių įstaigų atskaitomybės sudėtį, formas nustato ir gali keisti Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Valužis K., 2002, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo metodika. Vilnius.

2. Petrauskienė K, Bartaška R., 2005, Apskaita biudžetinėse įmonėse. Vilnius: Vilniaus kolegija.

3. Ivanauskienė A.,2004, Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius: TEV.

4. Gudaitienė O.,2004, Apskaitos pradmenys (antra papildyta ir pataisyta knyga). Vilnius: Vilniaus kolegija.

5. Stačiokas R., Jefimovas B.,2003, Apskaitos organizavimo ir sąskaitybos pagrindai. Kaunas: Technologija.

6. Kalčinskas G., 2003, Buhalterinės apskaitos pagrindai (penktoji laida). Vilnius: Pačiolis.

Rašykite komentarą

-->