Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pradinių klasių mokytojo tapsmas: profesijos pasirinkimo motyvai

Autorius: Giedrė

Aktualumas. Jau klasikinė pedagogika vienais ar kitais aspektais akcentavo pedagogo vaidmenį ugdyme: ugdytojo kūrybiškumą ir sąmoningą pagalbą laisvam vaiko asmenybės formavimuisi (Ž. Ž. Ruso), tėviška meile grįstą norą pažinti ir išplėtoti vaiko prigimtines galias (J. H. Pestalocis), gilų ugdymo prasmės bei ugdytojo paskirties suvokimą (A. Dystervėgas). Šias idėjas gausiai papildė psichologijos teiginiai apie nuolatinį asmenybės tapsmo procesą, t. y. poreikį keistis, augti, tobulėti, siekti prasmės (C. Jungas, A. Maslow, C. Rogers, V. Frankl ir kt. ). Tad šiandien pasaulyje ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne žinių perteikimui, bet bendrųjų gebėjimų, kūrybingos asmenybės ugdymui. Todėl labai svarbus tampa savo misiją šiame dinamiškame procese suvokiančio pedagogo rengimas (B. Bitinas, 1998; J. Vaitkevičius, 1998; R. Želvys, 2000; M. Fullan, 1998).

Pedagogų rengimo kaitą Lietuvoje aktualizuoja ne tik švietimo reformos kryptys. Per lėtą pedagogų rengimo pertvarką pažymi ir tarptautinių organizacijų švietimo ekspertai (OECD, 1996, 2000). Dėl demografinės situacijos kitimo tampa akivaizdu, jog mokytojų rengimas šiandien viršija būsimus visuomenės poreikius (Mokytojų rengimo koncepcija. Projektas, 2000). Tarp pedagogų rengimo įstaigų natūraliai kyla konkurencija, nes jau formuojasi nuomonė, jog išlikti ir veikti turėtų tik moderniausią ir kokybiškiausią rengimą užtikrinančios institucijos. Į studentų skaičiaus reguliavimo, institucijų tipo keitimo (kolegijų steigimas), studijų programų kokybės vertinimo darbus jau dabar aktyviai yra įsitraukę pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai.

Pedagogų rengimo klausimai jau gana išsamiai tyrinėti. Pabrėžiama, jog kvalifikuoto mokytojo rengimas įgyja prasmę tik tada, kai vyrauja teigiamas požiūris į mokytojo profesiją (K. Poškus, 1986), kai pedagoginės studijos yra pasirinktos sąmoningai (S. Kregždė, 1988), bei “esant moraliai pačiai būsimojo pedagogo asmenybei” [7, p. 25]. Pastebima, kad būsimasis mokytojas – tai pirmiausia asmenybė, todėl tapsmas šios profesijos atstovu prasideda dar bendrojo lavinimo mokykloje. Kitaip sakant, būsimasis pedagogas, rinkdamasis pedagogines studijas, jau turi turėti vienokią ar kitokią pedagogo viziją. Ji ir turėtų lemti, kokia studijų programa ir kokia mokytoją ruošianti institucija bus pasirinkta. Todėl, norėdami numatyti mokytojų rengimo tobulinimo kryptis, siekėme įvertinti ir studentų poreikius bei pedagoginių studijų pasirinkimo motyvus.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokie motyvai paskatino studentus pasirinkti pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą bei studijas VPU.

Tyrimo metodai – anketinė apklausa, duomenų analizė, apibendrinimas.

Tyrimas atliktas 2002 metų lapkričio mėnesį. Jame dalyvavo 170 pradinio ugdymo studijų programą pasirinkusių I – IV kurso studentų. 91 respondentas (53%) yra pasirinkęs dienines, 69 (40%) – neakivaizdines, o 11 (7%) – magistratūros studijas. Apklausoje dalyvavo 165 moterys (97%) ir 5 vyrai (3%). Maždaug pusė tiriamųjų (55 %) tyrimo metu neturėjo pedagoginio darbo stažo.

Tyrime naudota anoniminė anketa, kurioje buvo galima nurodyti priimtiniausius atsakymus arba įrašyti savo teiginį. Išryškėjus kai kuriems skirtumams tarp dienines ir kitas studijų formas (neakivaizdines, neakivaizdines su aukštesniuoju išsilavinimu, magistratūros) pasirinkusių respondentų atsakymų, duomenys aptariami lyginant minėtas grupes (dieninių studijų respondentų atsakymai nurodyti stulpelyje “D”, kitas studijų formas pasirinkusių – “Kiti”).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->