Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Svarbiausi visuomenės ekonominiai tikslai

Autorius: Nojus

1.1.Ekonomikos sąvoka

Žodis “ekonomika” kilęs iš graikų kalbos: “oikos” – būstas, ūkis, “nomos” – valdymo, tvarkymo menas.

Dauguma žmonių turi savo nuomonę kaip reikia tvarkyti namų ūkį. Šeimininkui dažniausiai užtenka savo asmeninio patyrimo, o jeigu ir kur nors suklysta – pasekmės dažnai būna taip pat asmeninis reikalas. Visai kitaip vyksta tvarkymas įmonėse ar šalies ūkyje. Todėl žmonių patyrimas šioje srityje buvo kaupiamas, apibendrinamas – formavosi ekonomikos mokslas.

Bet kuriame ūkyje visada iškyla pasirinkimo problema:

1. Ką gaminti? Kiek reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti visuomenės poreikiai?

2. Kaip gaminti? Kokiomis porcijomis naudoti išteklius, kad būtų galima pagaminti daugiausia produktų?

3. Kam gaminti? Kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams?

Ekonominių problemų nebūtų, jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių arba visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius.

Ekonomikos teorija turi gana daug įvairiausių šios teorijos apibrėžimų. Pateiksiu keletą iš jų:

1 Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos išteklius įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti;

2. Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje;

3. Ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą.

Ekonomikos teoriją reikia išmanyti, ją studijuoti, nes jos problemos tiesiogiai susijusios su mumis visais ir kiekvienu iš mūsų. Be asmeninio ir šeimyninio pobūdžio problemų, ekonomikos teorija pirmiausia nagrinėja visuomenines, o kartu ir politines problemas, kurios yra svarbios kiekvienam žmogui.

1.2. Mikroekonomika ir makroekonomika

Ekonomikos teorija skirstoma į: mikroekonomiką ir makroekonomiką. Mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų, ekonomikos šakų – elgsena bei tai, kaip šių elementų sąveika veikia kainas, gamybą ir pajamas. Mikroekonomika – mokslas apie rinkos mechanizmą ir jėgas, formuojančias kainų lygį, veikiančias sprendimus dėl gaminio ar paslaugos tiekimo į rinką ir panašiai.

Makroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, tirianti bendrąjį ekonomikos veikimą pastovaus ekonominio augimo, visiško išteklių panaudojimo ir infliacijos lygio minimizavimo požiūriu.

Makroekonomika skirstoma į:pozityvinę ekonomiką ir normatyvinę ekonomiką.

2. Pozityvinė ir normatyvinė teorija

Ekonomikos teorija turi atsakyti į klausimą: ”Ar gerai veikia ekonomika?” Dėl šios priežasties ekonomika skirstoma į:

1. Pozityvinę ekonomiką

2. Normatyvinę ekonomiką

Pozityvinės ekonomikos tikslas – parodyti, kaip veikia ekonomika. Ji aiškina pasaulį tokį, koks jis yra ir kaip jį gali keisti įvairios ekonominės jėgos. Normatyvinė ekonomika nagrinėja, koks turėtų būti tas pasaulis ar atskira jo dalis.

Pozityviniai teiginiai remiasi faktais. Štai vienas tokio teiginio pavyzdys: ”Praeitais metais JAV buvo pagaminta 100 mln. tonų plieno”. Atsivertę statistikos žinyną, sužinosime, ar tai tiesa. Normatyviniai teiginiai yra sudėtingesni. Pavyzdžiui:”Mes turime išgauti didelį naftos kiekį Kolorado telkinyje”. Šiuo atveju labai svarbu faktai. Jei Kolorado kalvose naftos nėra (pozityvinė išvada), tai normatyvinis teiginys apie naftos išgavimą turės būti paprasčiausiai atmestas. Tačiau pavieniais faktais retai kada pavyksta pagrįsti normatyvinį teiginį. Mat jis grindžiamas tam tikrais tikslais ar etinėmis vertybėmis. Normatyvinis teiginys reiškia įvertinimą – kaip turėtų būti. Gerai informuoti asmenys gali nesutikti su normatyviniais teiginiais net ir tuomet, kai tie teiginiai visiškai atitinka faktus. Pavyzdžiui, jie gali sutikti su teiginiu, kad Kolorado kalvose tikrai yra daug naftos. Nepaisant to, jie nesutiks su teiginiu, kad naftą būtina išgauti. Šie prieštaravimai gali atsirasti įvertinus naftos išgavimo ir jos tiekimo žalą aplinkai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->