Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pirmoji pagalba elektrai nutrenkus

Autorius: Veronika

Įvadas

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus darbuotojo sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad darbuotojas netenka arbingumo bent vienai dienai arba miršta.

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 stančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liūdininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir gritai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam.


Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atvejupradinės stadijos (klinikinė mirtis0 pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikti kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties.

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Dirbantis žmogus niekada nėra saugus darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius, biologinius ir psichofizinius. Veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. traumos sužaloja žmonių ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtingas, susidaro ypatinga galimybė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių- psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.

Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos institutuose turi būti įrašytas burodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.

Už nesuteikiną būtinos ir neatideliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalba galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajane kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Svarbiausios sėkmės sąlygos, teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektrossrovės ir kitųir litų nelaimingų atsitikimų atvejais, yra teikiančio pagalbą veiksmų greitumas ir teisingumas. Kiekvienas privalo mokėti greitai ir teisingai atpalaiduoti nukentėjusį nuo elektros srovės, daryti išorini (netiesioginį) šordies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, sustabdyti kraujavimą, perrišti žaizdą ir nudegimus, pritvirtinti įtvarą lužimų atvejais, pernešti ir pervežti nukentėjusį.

Delsiant ir ilgai ruošiantis, nukentėjęs gali žuti. Ypatingai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros srovės.

Jei nukentėjęs nekvėpuoja ir neapčiuopiamas jo pulsas, reiškia nedelsiant teikti jam pirmąją pagalbą, o ne laikyti jį mirusiu. Daryti išvadą, kad nukentėjęs yra miręs, turi teisę tik gydytojas. Niekada nereikia pamiršti, kad gaivinimo rezultatai bus teigiami tik tada, jei nuo širdies sustojimo praėjo ne daugiau kaip 4 minutės, todėl pirmoji pagalba turi būti teigiama tuojau pat ir, jei galima, nelaimės įvykio vietoje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->