Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pirmieji raštai lietuvių kalba

Autorius: Dominykas

Šiandieną pripažįstama, kad lietuvių kalba yra viena iš seniausių Europos kalbų. Tai yra po sanskrito seniausia ir mažiausiai pakitusi kalba. Bet ji turi labai mažai rašytinių paminklų.

Pirmuosius raštus lietuvių kalba tyrinėjo ir šia tema rašė prof. Zigmas Zinkevičius, Dominykas Urbas, J. Trilupaitienė, Daiva Narbutienė, Kostas Korsakas, fil. daktaras Antanas Juška, prof. Juozas Girdzijauskas. Minėti autoriai savo tyrinėjimuose nustatė, kad ankstyvuoju periodu ( iki XIX a. pabaigos) lietuviai išlaikė savo dievų istoriją, jų giminystės ryšius, jų veiksmus ir darbus. Niekur religiniai vaizdiniai nesusiklostė į tokią išsamią, plačią ir tokią vientisą visumą, kaip šios tautos. Vėliau XIX a. pirmoje pusėje iki tol vyravusią religinę literatūrą galutinai nustelbė pasaulietinio turinio kūriniai. Tuometinė literatūra kėlė visuomenines temas ir problemas- smerkė baudžiavą, reiškė užuojautą liaudžiai, gvildeno tautos formavimosi, bendrinės kalbos temas. Švietėjai aukštino žmogaus protą ir tolo nuo religinio misticizmo. Ilgą laiką buvo manyta, kad lietuvių kalba buvo germanų ir slavų konglomeratas. Bet pastaruoju metu mokslininkų nustatyta, jog jos kilmė neturi nieko bendra nei su suomių, nei su slavų, nei su germanų kalbomis.

Tikslios datos, kada buvo pradėta rašyti lietuviškai, nėra.

Pirmoji lietuviška knyga išspausdinta XVI a. vid. Tačiau yra nemaža duomenų, rodančių, kad lietuviškų rankraštinių tekstų būta daug anksčiau. Jų prireikė dar XIV a. pab. – XV a. pr., kai Lietuvoje buvo įvedama krikščionybė. Kadangi kitataučiai kunigai lietuviškai nemokėjo, tai lietuvius poterių ir tikėjimo tiesų mokė patys kunigaikščiai Jogaila ir Vytautas. Apie tai kalba istorikai J.Dlugošas, M.Strijkovskis. Jogaila su Vytautu galėjo ir išversti poterius į lietuvių kalbą, pasirūpinti, kad jie būtu užfiksuoti raštu. Pirmuoju lietuvišku tekstu laikomi poteriai „Tėve mūsų”, „Sveika, Marija”, „Tikiu į Dievą Tėvą” (iš viso 24 eilutės). Jie įrašyti ranka XVI a. pirmojoje pusėje 1503 m. Strasbūre išleistos lotyniškos knygos „Traktatas kunigams” paskutiniame puslapyje. Tekstas įrašytas iš ankstesnio, neišlikusio, lietuviško vertimo. Tačiau atsimintina, kad dar anksčiau tai galėjo padaryti pranciškonai.

Įrašas rastas 1962 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Taigi, raštijos pradžią galima drąsiai nukelti į XV a. Rastasis rankraštinis poterių tekstas taip pat įrodo, kad pirmieji žinomi lietuvių rašytojai (A.Kulvietis, S.Rapolionis, M.Mažvydas ir kt.) galėjo naudotis ir naudojosi ankstesniais lietuviškais rankraštiniais tekstais, o tuo pačiu rėmėsi ir šiokia tokia rašto tradicija.

Tačiau spausdintų raštų lietuvių kalba, pirmosios lietuviškos knygos išleidimas iš esmės yra susijęs su reformacijos judėjimu (XVI a. pir. p.).

Pirmieji lietuviški raštai pasirodė XVI a. Palankesnės sąlygos lietuviškiems raštams rastis susidarė Rytų Prūsijoje. Prūsijos kunigaikštystės rytinėje dalyje — Mažojoje Lietuvoje — tuo metu dar buvo kalbama lietuviškai. Įsigalint reformacijai, jos idėjas susirūpinta skleisti ir raštus leisti lietuvių kalba. Nuo pat pradžių čia imtasi tvarkyti lietuviškų raštų kalbą, sudarytos redaktorių komisijos.

Lietuvių raštijos pradininkai — Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis — Europos garso humanistai, Karaliaučiaus universiteto profesoriai, kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Abraomas Kulvietis (apie 1510– 1545) 1539 m. Vilniuje įsteigė aukštesniąją mokyklą, bet už reformacinę veiklą buvo priverstas iš Vilniaus išvykti.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->