Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pirmasis sraigtasparnis VS-300

Autorius: Ieva

Pirmasis sraigtasparnis VS-300

Igoris Sikorskis sraigtasparnių projektavimu ir statyba susidomėjo pirmame XX amžiaus dešimtmetyje. Savo pirmąjį sraigtasparnį pastatė 1909 metais. Su 18 kV „Anzani“ varikliu jis negalėjo pakilti nuo žemės. Antrasis sraigtasparnis pastatytas 1910 metais – jis vos galėjo pakilti pats. Suprasdamas, kad jam neužtenka žinių iškilusių problemų sprendimui konstruktorius grįžo prie lėktuvų.

1939 metais jis tapo kompanijos „Vought-Sikorsky“ techniniu direktoriumi. Tada jis pradėjo naujo sraigtasparnio statybą. Pradžioje projektas nesisekė. Po eilės bandymų jis sukūrė bandomąjį pavyzdį „Sikorsky VS-300“.

Sraigtasparnio VS-300 kūrimas parsidėjo nuo stendinių bandymų. Buvo naudojami du stendai: viename bandomi nešantieji sraigtai, kitame – valdymo sistemos. Pirmasis – tai vežimėlis su pastatytu jame varikliu, kuris suko nešantįjį sraigtą. Antrasis stendas – pakabintas piloto krėslas, sujungtas su trimis vairavimo sraigtais, kurie imitavo sraigtasparnio judesius. Sėdėdamas šiame krėsle Igoris Sikorskis ir kiti tyrinėtojai įgijo pilotavimo įgūdžius. Darbas vyko lėtai. Tik 1939 metų kovo mėnesį, kai Sikorskis pasiekė įtikinančius rezultatus, koncerno valdyba leido ruošti brėžinius. Sraigtasparnio statyba prasidėjo liepos mėnesį. Brėžinių kiekis buvo minimalus – valdymo sistema ir įvorė. Kitų dalių ir detalių gamyba buvo vykdoma tiesiog vietoje pagal žodinius nurodymus.
Dėl galimų pakeitimų suprastinimo ir detalių pakeitimo eksperimentinio sraigtasparnio konstrukcija buvo labai paprasta. 1939 metų pabaigoje „Vout-Sikorsky“ VS-300 (S-46) statyba buvo baigta. Numeris 300 atspindėjo „Čans Vout“ firmoje priimtą triženklę projektų numeraciją. Jis taip pat reiškė trečią Sikorskio sraigtasparnį, įskaitant du „rusiškus“.

VS-300 išvaizda buvo primityvi. Fermų fiuzeliažas nebuvo dengtas. Lakūnas sėdėjo prieš variklį, atvirame mažame krėsle. Pradžioje buvo naudojamas nedidelis 65 a.g. „Lycoming“ variklis. Trimentis trijų guolių sraigtas buvo sukamas kaištinių diržų pagalba. Galinis vienos mentės sraigtas buvo įrengtas ant ilgo balkio iš lakštinio plieno. Keturi laisvai besisukiojantys važiuoklės ratai buvo išdėstyti rombu.
Pirmojo nešančio sraigto bandymo metu aparatas patyrė stiprų drebėjimą. Tai atsitiko dėl mašinos konstrukcijos virpesių dažnio sutapimo su nešančiuoju sraigtu. Teko skubiai tobulinti sraigtasparnio karkasą. Nuo to laiko konstrukcijos dinaminio standumo užtikrinimo problema pastoviai lydėjo Sikorskį. 1939 metų rugsėjo 14 dieną Igoris Sikorskis pakėlė VS-300 nuo žemės. Jau vėliau, 1943 metais, kai VS-300 buvo ruošiamas muziejui, Sikorskį paklausė, ką jis jautė pirmą kartą kildamas sraigtasparniu – pasitenkinimą ar nusivylimą. Konstruktoriaus atsakymas buvo paprastas – ir tai, ir tai. Žinoma, jis tikėjosi, kad sraigtasparnis pakils ir bus jam paklusnus, tačiau kaip ir turi būti – ne visos viltys išsipildo. Sraigtasparnis buvo sunkiai valdomas ir labai vibravo. Su jam būdingu jumoru Sikorskis pridūrė, kad jis pats drebėjo taip, kad jam rodėsi, jog žmonės vietoje sraigtasparnio mato išplaukusią dėmę. Perkrautai mašinai trūko variklio galios. Vos tik šoktelėjusi, po 2-3 sekundžių dribo ant žemės.

Pirmieji pakilimai prisirišus pagimdė pirmuosius konstrukcijos pakeitimus. Padidinus važiuoklės bazę pagerėjo pastovumas ant žemės, ant uodegos balkio buvo pritvirtinta aerodinaminė plokštuma, kuri nuėmė krūvį nuo vairuojančio sraigto. Kiek vėliau padidino važiuoklės provėžą, o nosyje pritvirtino balkį su centruojančiu kroviniu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->