Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pirmasis kryžiaus žygis

Autorius: Tomas

Bažnyčia – žygiu į rytus organizatorė. Įsigyti naujų žemių Rytose svajojo ir dvasininkija. Romos popiežius norėjo dar labiau sustiprinti savo valdžią ir padidinti savo pajamas, privertęs paklusti Rytų šalis.

Dvasininkija skelbė, kad karas su musulmonais reikalingas dievui. Pagal krikščionių padavimą Jeruzalės mieste Palestinoje buvo palaidotas Jėzus Kristus. Bažnyčia ragino tikinčiuosius „ išvaduoti Viešpaties karstą iš netikėlių“ – musulmonų – rankų ir žadėjo visiems žygio į Rytus atleisti nuodėmes.

1095 m. viename Prancūzijos mieste didžiulei tikinčiųjų miniai kalbėjo popiežius Urbonas II. „Toje žemėje teka pieno ir medaus upės, – sakė popiežius. – Tegul stoja su netikėliais į mūšį, kuriame gaus didelį laimikį. Tegul tampa dabar kariais tie, kurie ankščiau buvo grobikais. Kas čia liūdi ir skursta, ten džiaugsis ir bus turtingas“. „(…) kokiais dideles kančias, vargus ir priespaudą kenčia Jeruzalės, Antiochijos ir kitų kraštų Rytose krikščionis (…). Todėl aš skelbiu jums, broliai, kad privalot susilaikyti nuo brolžudiško karo ir kartu su tikėjimo broliais nukreipti ginklus prieš svetimas tautas. Keliaukit su Kristumi kaip nenugalima krikščionių kariuomenė (…). Arba grįžkit namo su pergale, arba savo krauju pelnykit amžina pergalės džiaugsmą (…). Kelyje į Jeruzalę vienu balsu skelbkit Dievo Žodį“. Metraštininkas sako, kad popiežiaus kalbą susirinkusieji pertraukdavo šūksmais: „Taip nori dievas!“ Parodydami, kad jie pasiryžę nedelsiant išvykti į „ šv. žemę“, daugelis čia pat siuvosi ant drabužių raudonus kryžius. Štai kodėl žygių į Rytus dalyvius imta vadinti kryžiuočiais, o pačius žygius – kryžiaus žygiais.

Kreipimasis buvo išgirstas. Netrukus tūkstančiai krikščionių su raudonais kryžiais ant dešinio peties patraukė i Šv. žemę. Bet tai nebuvo šiaip sau prastuomenė. Trūkstant lenų Europoje, daug jaunų kilmingų žmonių buvo pasiryžę rizikuoti gyvybe, kad įsigytų žemių svetimuose kraštuose.

Miestų augimas ir prekybos plėtimasis sukėlė feodalams nepasotinama pelno troškulį. Miestų turgavietese jie galėjo nusipirkti amatininkų dirbinių ir prabangos dalykų iš užjūrio kraštų. Norėdami padidinti savo pajamas, feodalai stengėsi įsigyti naujų valdų ir baudžiauninkų. Bet į XI a. pb. Laisvų žemių Vakarų Europoje jau nebebuvo, beveik visi valstiečiai buvo paversti baudžiauninkais. Atsirado daug bežemių riterių. Tai buvo jaunieji feodalų sūnūs, nepaveldėję žemės. Jų įprastas užsiėmimas buvo karai ir plėšikavimai.

Vakarų feodalų žvilgsniai į Rytų šalis, apie kurių nesuskaičiuojamus turtus pasakodavo pirkliai. Feodalai norėjo užgrobti ten naujų žemių ir apiplėšti turtingus miestus.

Vakarų Europos ekspansijai į Artimuosius Rytus buvo palankios sąlygos. Palestinoje viešpataujančius musulmonus susilpnino vidaus karai. XI a. turkai seldžiukai užkariavo arabų valdas Azijoje. Iš arabų jie perėmė islamą. Didžiulė turkų valstybė veikiai suskilo į atskiras kunigaikštystes, kurios nuolat tarpusavyje kariavo. Todėl Vakarų feodalai tikėjosi lengvai užkariauti turtingas rytų šalis.

Dalis istorikų pirmąjį kryžiaus žygį skiria į du atskirus žygius ar bent jau į dvi dalis t. y. Varguomenės ir Feodalų.

Varguomenės žygis. Ankščiau už kitus į Jeruazalę iškeliavo Vakarų Europos šalių valstiečiai. Neviltis ir badas varė kaimų gyventojus iš gimtųjų vietų. Feodalų priespauda darėsi nepakeliama. Be to XI a. pb. Vakarų Europa pergyveno „septynerius lietaus metus“ – ištisą nederliaus, gyvulių kritimo, epidemijų laikotarpį. Traukdami į Rytus, valstiečiai tikėjosi išsivaduoti iš savo ponų. Naujose žemėse jie vylėsi tapti laisvais žemdirbiais. 1096 m. pavasarį Reino aukštupiu, o paskui padunoju žemyn patraukė padrikos varguomenės minios. Girgždančiais ratais leidosi jie kartu su šeimomis į svetimus kraštus, ieškodami geresnio gyvenimo. Metraštininkas rašė, kad jų buvo tiek daug, kaip žvaigždžių danguje arba smėlio jūros pakrantėje. Beveik beginkliai, be maisto atsargų ėjo valstiečiai į nežinomą Jeruzalė, pakeliui elgetaudami ir plėšikaudami. Išvydę bet kurį didelį miestą, jie klausdavo, ar tai ne Jeruzalė.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->