Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Perkūnas

Autorius: Vaidotas

Lietuviai, ištisus amžius nuolat gyvendami savo teritorijoje, mažai tekeliaudami ir tesimaišydami su kaimyninėmis nebaltų gentimis, sukūrė savitą baltų kultūros atmainą, išlaikė joje daugelį senosios Europos ir indoeuropiečių kultūros bruožų. Jie tvirtai buvo prisirišę prie savo tradicinio gyvenimo būdo ir ilgiausiai Europoje laikėsi senųjų papročių, tikėjimo. Paskutiniai žemaičiai buvo pakrikštyti tik 15a., kai Vakarų Europoje jau buvo prasidėjęs Renesansas, imta domėtis antikine kultūra – filosofija, vaizduojamuoju menu, architektūra, religija ir mitologija.Ir ši ,,pagoniška” kultūra jau nebebuvo niekinama kaip ankstyvaisiais krikščionybės amžiais ir viduramžiais – pradėta ja žavėtis, ją tirti ir mėgdžioti.Ne taip smerkiamai imta žiūrėti ir į vietinius įvairių tautų papročius, šventes, tikėjimus, kuriuos anksčiau buvo stengiamasi išnaikinti kaip nereikalingas ir kenksmingas ,,pagonybės liekanas”. Renesanso idėjos plito ir ne taip seniai santarvę sudariusiose Lenkijos ir Lietuvos valstybėse, kuriose antikine ir senąja vietine kultūra buvo susidomėta, kai lenkų galvose dar buvo gyvas naujųjų sąjungininkų lietuvių ,,pagoniškosios” kultūros vaizdas, o daugeliui lietuvių ši kultūra buvo vienintelė, nes neseniai garbinti dievai ir deivės dar nebuvo užleidę vietos krikščionių Dievui. Todėl visų istorikų žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į senąjį lietuvių gyvenimo būdą, jų papročius ir tikėjimus. Tas domėjimasis senąja lietuvių mitologija, religija ir kultūra Lenkijos – Lietuvos valstybėse atsirado pačiu laiku ir buvo labai perspektyvus, nes dar daug duomenų buvo galima užfiksuoti iš gyvosios tradicijos. Taigi šiame referate mes jus supažindinsime su vienu iš pagrindinių lietuvių dievų – Perkūnu.

PERKŪNAS
Lietuvių dievybė Perkūnas visiškai atitinka graikų Dzeusą, romėnų Jupiterį, skandinavų Torą, vokiečių Donarą ir slavų Perkūną.

Visos čia paminėtos tautos priklauso vienam dideliam kamienui, kitaip sakant, yra kilusios iš arijų, tad suprantama, jog ir jų pažiūros į pasaulį iš esmės turi būti vienodos, ir tik vėlesniais lai-kais jų pasaulio supratimas pasidarė toks skirtingas, kad kiekviena tauta išsiugdė kitokį, savarankišką ir tik jai savitą būdą. Taip traktuodami arijų tautų savitumą aptarsime ir Perkūno dievybę.

Kadangi visos šios tautos yra tos pačios kilmės, tai ir jų Perkūno įsivaizdavimas turi bendrų bruožų, būdingų visoms arijų tautoms. Visose indoeuropiečių tautose Perkūnas yra debesų valdovas, žemės derlingumo skatintojas ir milžinų triuškintojas, bet pirmiausia- grubių jėgų tramdytojas, milžinų nugalėtojas. Požiūrį į Perkūną kaip į triuškintoją tautos susikūrė jau savo ankstyvuoju raidos laikotarpiu, nes nėra nieko įspūdingesnio, kaip ko nors sunaikinimas.

Norėdami išsiaiškinti pirmykščių tautų požiūrį į griaustinį, imki-me paprasčiausią pavyzdį. Jeigu atgabensime žmogų iš tokios vietos, kur nėra geležinkelių, ir parodysime jam važiuojantį traukinį, tai jį labiausiai apstulbins ne garvežio paskirtis, ne susisiekimo patogumas, o jėga, su kuria garvežys traukia vagonus, ir važiuojančio traukinio keliamas triukšmas, todėl ir Perkūnas pirmučiausia yra trenkiantis, skaldantis, triuškinantis.Be to, nė viena tauta neturi priesaiką reiškiančių posakių, kuriuose būtų kalbama apie tai, kad Perkūnas šildo, tuo tarpu beveik visų tautų tokio pobūdžio posakiuose esama griovimo

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->