Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pašto atsiradimo istorija

Autorius: Danielius

Teisus buvo tas, kuris pareiškė, kad paštas atsirado jau tada, kai vienas žmogus pajuto, kad turi kai ką pasakyti kitam. Kaimo vyresniajam prireikė sušaukti vyrus. Jis ,,siunčia“ krivūlę – kreivą lazdą. Seniūnas ją įteikia artimiausiam kaimynui ir pasako, kad praneštų, jog vyrai renkasi ,,saulei leidžiantis“. Pastarasis krivūlę su šiais žodžiais perduoda kitam. Šis toliau… Žinoma, kad XVII-XVIII a. tokia ,,informacijos“ sistema tikrai buvo Lietuvos teritorijoje. O iki tol pavojaus signalas buvo laužo dūmai, paukščių balsų mėgdžiojimas ir kiti būdai. Vėliau kunigaikščiai, karo vadai perspėti apie pavojų siųsdavo pasiuntinius. Pradžioje jie perduodavo nurodymus žodžiu, vėliau – sutartiniais ženklais, o atsiradus raštijai – laiškais.

Pirmoji pašto linija
Reguliariai keistis informacija su užsienio šalimis pradėta 1562 m., įsteigus pašto liniją Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Iš Lietuvos korespondencija per Vieną patekdavo į daugelį Vakarų Europos miestų. Plečiantis pašto gabenimo geografijai, kartu didėjo ir išlaidos. Jų nebegalėjo padengti pajamos, gaunamos už laiškų siuntimą, todėl 1671 metais LDK miestai ir miesteliai apmokestinti pašto mokesčiu – LDK tais metais buvo surinkta 12 000 auksinų.

Pirmieji pašto keliai – traktai
Manoma, kad jau XVII a. pirmasis pašto kelias Lietuvoje ėjo Baltijos jūros pakraščiu iš Prūsijos per Kuršių neriją į Rygą. Žinias perduodavo Didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai. Kartu su prekyba plėtėsi ir pašto kelių (traktų) tinklas, jais pradėjo naudotis didikai ir turtingesnieji pirkliai, kuriems ilgainiui pašto gabenimas tapo verslo dalimi.

XIX a. pirmojoje pusėje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo –Varšuvos (per Vydžius, Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių, Šalčininkus, Lydą, Gardiną). Reikšmingi buvo ir Vilniaus-Kauno, Varėnos-Rygos, Karaliaučiaus-Rygos, Kauno-Tilžės bei Šiaulių-Panevėžio traktai. Vėliau pašto keliais buvo sujungti ir apskričių miestai. Keleiviai iki I pasaulinio karo taip pat naudojosi pašto transportu, išskyrus tuos maršrutus, kur buvo geležinkeliai.

Paštas I pasaulinio karo metais
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvos teritorija buvo vokiečių okupuota, visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba. 1916 m. gegužę okupacinė valdžia leido rašyti laiškus į JAV. Susirašinėjantiesiems su JAV gyvenančiais giminėmis buvo parengtas specialus tekstas, kurį siunčiantysis laišką turėjo perrašyti vokiečio valdininko akivaizdoje ir tik 1917 m. buvo leista Lietuvoje susirašinėti lietuviškai.

Paštas pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos pašto raida buvo papildyta tokiais svarbiais istoriniais faktais: 1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras M. Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Gruodžio 27 d. išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai. 1922 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (toliau PPS) nare. Tuo metu Lietuvoje veikė 126 pašto įstaigos ir 40 pašto agentūrų.

Sovietinis Lietuvos pašto laikotarpis
Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu, kai 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSSR Aukščiausioji Taryba ,,priėmė“ Lietuvą į Sovietų Sąjungą, į Lietuvą ,,paštui reorganizuoti“ atvyko SSSR liaudies komisariato įgaliotinis A. Šutyj. Gruodžio 4 d. Pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos narystė PPS panaikinta. 1941 m. vasario 16 d. iš apyvartos buvo išimti visi Lietuvos pašto ženklai, vokai, atvirukai ir įvesti SSSR pašto tarifai. Kai Lietuvoje įsigaliojo sovietų režimas, o spaudos laisvė, kultūra, kalba buvo recenzuota, draudžiama ir stabdoma, susikūręs lietuvių aktyvistų frontas priėmė nutarimą sukilti. Sukilėliams pavyko išsaugoti Kauno centrinį paštą, telegrafo ir telefono stotį bei radijo transliacijos įrenginius. Buvo išleisti į apyvartą SSSR pašto ženklai su lietuviškais užrašais. Vokiečių invazijos (II pasaulinio karo) metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Po karo Lietuvos ryšių veikla, jos plėtra buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->