Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pasaulio sukūrimo procesas

Autorius: Rita

Dievai žmonės ir žmonės dievai

Dangus, žvaigždės, saulė, jūra, ugnikalniai, gamta, laikas… Daugybė nuostabių ir sudėtingų dalykų, daugybė klausimų, kuriuos sprendė smalsus graikų poetas. Stengėsi į juos atsakyti mokslas ir filosofija. Bet visur, kur likdavo klaustukas, paslaptis, graikas išgalvodavo dievybę. Ir materialūs daiktai, kaip saulė, mėnulis, požeminis pasaulis, ir nematerialūs dalykai, kaip protas, grožis, meilė, tapo dievais. Buvo dievybių, įasmeninančių žmogaus veiklą, tokią kaip medžioklė, karas ar vedybos. Taigi graikai susikūrė aplink save painią sistemą, kurioje šimtai dievų ir deivių gyveno kasdienį gyvenimą. Dar daugiau – graikų dievybė turi žmogaus pavidalą, būdą ir jausmus. Graikų dievas, kaip ir žmogus, moka pykti, būti neteisingas, neištikimas ar apgaudinėti. Dievas tarsi pratęsia žmogų. Dievas – žmogus ir žmogus – dievas. Skiria juos tačiau viena savybė – tai nemirtingumas.

Pasaulio ir dievų atsiradimas

Iš pradžių buvo vien amžinas, beribis, tamsus Chaosas – gyvybės šaltinis. Viskas iš ko atsirado – pasaulis ir nemirtingi dievai. Iš Chaoso atsirado ir deivė Žemė – Gaja. Plačiai nusidriekė ji, galinga, duodanti gyvybę viskam, kas gyvena ir auga joje. bet ji buvo dyka ir nebyli, joks balsas netrikdė jos neaprėpiamų plotų amžinos tylos. O giliai po Žeme, taip giliai, kaip toli nuo mūsų neaprėpiamas šviesus dangus, neišmatuojamoje gelmėje gimė niūrusis Tartaras – siaubinga bedugnė, kupina amžinos tamsos. Iš Chaoso gimė ir galingoji, viską atgaivinanti Meilė – Erotas. Beribis Chaosas pagimdė amžinąją Tamsą – Erebą ir Tamsiąją Naktį – Niuktę. O iš Nakties ir Tamsos atsirado amžinoji Šviesa – Eteris ir džiaugsminga šviesi diena – Hemera. Šviesa pasklido po pasaulį, naktis ir diena ėmė keisti viena kitą. Galinga, palaimos kupina Žemė pagimdė bekraštį mėlyną Dangų – Uraną, ir nusidriekė Dangus virš Žemės. Išdidžiai iškilo į jį Žemės pagimdytieji aukštieji Kalnai, ir plačiai išsiliejo amžinai šniokštanti Jūra – Pontas. Iš Gajos ir Ponto kilo įvairios jūrų dievybės, kurių maloniausias buvo Nerėjas. Jisai turėjo penkiasdešimt gražuolių dukterų nereidžių, kurios, taškydamosi žaliose bangose, jūrų platybes pripildė lengvabūdiško juoko. Gajos ir Ponto sūnus Taumantas davė gyvybę gražuolei vaivorykštės deivei Iridei, vilkinčiai daugiaspalvį drabužį, tačiau sukūrė ir šlykščiąsias harpijas – pusiau paukštes, pusiau moteris. Kiti Gajos ir Ponto palikuonys pasaulyje priveisė visokių pabaisų, iš kurių siaubingiausios buvo grajos ir gorgonės. Uranas – Dangus – įsiviešpatavo pasaulyje. Jis vedė palaimingąją Žemę. Jie pagimdė tris didžiulius tartum kalnai penkiasdešimtgalvius milžinus šimtarankius (hekatonkheirus): Kotą, Briarėją ir Gigį. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Pradėjo nekęsti Uranas savo vaikų milžinų, išsigando jų galios ir nutrenkė juos į gilias ir tamsias Žemės gelmes ir uždraudė grįžti į pasaulį.Galingoji Žemė pagimdė dar tris milžinus – kiklopus su viena akimi kaktoje: Brontį (Perkūną), Steropą (Žaibą) ir Argą (Spindintį). Jų balsai buvo kaip griaustinis.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->