Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pasaulio kalbos

Autorius: Gediminas

Pasaulyje yra per 3000 kalbų, kurios pagal kilmę grupuojamos į daugelį giminiškų kalbų šeimų. Kiekviena šeima apima iš vienos kalbos, vadinamos prokalbe, kilusias ir dėl skirtingos raidos nutolusias kalbas. Didžiausia iš šeimų – indoeuropiečių kalbos: XVI – XIXa. jos išplito visuose žemynuose. Baltų kalbų šaka tuo tarpu viena iš mažiausių: lietuviškai ir latviškai kalba tik apie 5 mln. žmonių. Referate “Pasaulio kalbų įvairovė„ išsamiau aprašoma indoeuropiečių kalbos; tai daroma ir dėl to, kad indoeuropietiškos kilmės yra ir mūsų gimtoji kalba. Šiame darbe pasaulio kalbos (jomis kalbančiųjų skaičius ne vienur pateikiamas apytikriai) glaustai nagrinėjamos ne pagal jų sandarą ar struktūrą, o pagal bendruosius giminystės bruožus.

INDOEUROPIEČIŲ KALBOS
Indoeuropiečių kalbos sudaro gana didelę kalbų šeimą. Visos jos yra kilusios iš vienos kalbos – iš vadinamos indoeuropiečių prokalbės, kurios skilimas baigiasi maždaug III – II tūkstm. pr. Kr. Teigiama, kad vėlyvaisiais indoeuropiečių prokalbės egzistavimo laikais indoeuropiečių protėvynė buvusi maždaug tose teritorijose, kurias sudaro Dunojaus baseinai, Juodosios jūros šiaurinės pakrantės.

Iš savo protėvynės indoeuropiečiai kraustėsi, ir taip jų teritorija plėtėsi, indoeuropiečių tarmės diferencijavosi, atskirais atvejais jungėsi. Indoeuropiečių kalbų raida nuo visų jų bendrosios prokalbės iki dabartinių kalbų yra nepaprastai sudėtinga, be to, čia yra daug neaiškumų, tačiau viena yra tikra: visos dabartinės ir mirusios indoeuropiečių kalbos yra kilusios, kaip minėta, iš vienos indoeuropiečių prokalbės, aišku, turėjusios nemaža tarmių bei šnektų.

Atskiros kalbos bei jų šeimos, kaip žinoma, kinta netolygiai: vienos iš jų greičiau nutolsta nuo savo senosios formos, kitos – lėčiau. Iš visų indoeuropiečių dabartinių kalbų nuo pirmykštės formos mažiausiai nutolusios dabartinės baltų kalbos (lietuvių ir latvių), ypač lietuvių kalba. Štai dėl ko mūsų gimtoji kalba yra nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų mokslui ir yra dėstoma bei studijuojama daugelyje pasaulio šalių.

I. BALTŲ KALBOS
Baltų protėvynė buvo tuose plotuose, kuriuose, einant nuo Baltijos jūros, baltai šiaurėje ribojosi su finais, iranėnais, slavais, vienetais. Tuose plotuose egzistavusi baltų prokalbė (II tūkstm.pr. kr. pradžia – I tūkstm.pr. Kr. vidurys).

Turėjo nemaža tarmių (šnektų), kurias galima sugrupuoti į: 1) centrinių tarmių arealą – centrinį baltų prokalbės arealą (plotas, labai apytiksliai, tarp dabartinių Vilniaus, Baranovičių, Bobruisko, Smolensko, Oršos) ir 2) periferinių (pakraščiuose esančių) tarmių arealą – periferinį baltų prokalbės arealą. Šis arealas buvo linkęs išlaikyti daugiau archajiškumo nei centrinis baltų prokalbės arealas. Periferinių baltų prokalbės tarmių archajiškumo laipsnis buvo toli gražu nevienodas. Baltų prokalbės irimas, prasidėjęs apie 500m.pr. Kr., yra ne kas kita kaip jos periferinių tarmių diferenciacijos didėjimas, t.y. tų tarmių nutolimas nuo centrinio baltų prokalbės arealo tarmių. Viena iš tokių periferinių baltų prokalbės tarmių, tuomet (apie 500m.pr. Kr ) atskilusių nuo centrinių baltų prokalbės tarmių – vadinamųjų vakarų baltų tarmė (šnektos) – prūsų (bei jotvingių) kalba; kuršių kalba buvo, matyti, irgi periferinio tipo baltų prokalbės tarmė. Apie kitas baltų prokalbės periferines tarmes, taip pat apie didesnę dalį centrinių tarmių mažai ką težinome. Už periferinį baltų prokalbės tarmių arealą kur kas vėliau suskilo centrinis jos tarmių arealas, – šitai įvyko tik apie V-VII a. Tuomet išriedėjo vadinamosios rytų baltų kalbos – lietuvių, latvių, sėlių, žiemgalių. Pastarosios trys kalbos (latgalių, sėlių, žiemgalių) arba tarmių grupės dėl jomis kalbančiųjų (ypač latgalių) tam tikros migracijos pasistūmė į tuometinio (V – VIIa.) baltų tarmių arealo periferija; čia tos trys kalbos, sueidamos į glaudžius kontaktus su finų tarmėmis, lingvistiškai ėmė gana greitai nutolti nuo centrinio baltų tarmių arealo – jo vakarinės dalies, kuriame V – VII a. susiformavo lietuvių grupė, t.y. lietuvių kalba.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->