Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pasauline prekybos organizacija

Autorius: Diana

Turinys

Puslapis
Įvadas 3
1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) 4
2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui 8
1. Narystės reikšmė Lietuvai 8
2. Lietuvos įsipareigojimai 8
3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams 9
4. Apsauga vietos gamintojams 10
5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą 11
3. PPO nauda 12
Išvados 16
Literatūros sąrašas 17

Įvadas

Visi susiduriame su tarptautine prekyba daugelyje vietų: be prekybos
nebūtų bananų Vienoje ar europietiškų vaistų Niujorke. Tačiau ši tema yra
kompleksiška, o derybos dėl kvotų ir muitų kelia biurokratines nuotaikas.
Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) daugelis mato kaip nepermatomą
milžiną, kurio veiklos negali paveikti niekas iš šalies. Globalizacijos
priešininkų protestai pasaulio viršūnių susitikimų metu vyksta dažnai.
Todėl Europos Parlamento nariai, kaip išrinktieji piliečių atstovai, kovoja
už didesnį skaidrumą ir didesnę įtaką vykstant PPO deryboms.
Šiuo metu ypatingas PPO dėmesys yra skiriamas penkioms sritims :
paramai besivystančioms ir pereinamojo pobūdžio ekonomikos šalims;
specializuotai eksporto rėmimo per Tarptautinį prekybos centrą programai;
regioniniams prekybos susitarimams;
bendradarbiavimui koordinuojant narių ekonominę politiką;
organizacijos narių prekybos politikos peržiūroms.

Darbo tikslas – išnagrinėti Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO)
ypatumus.
Darbo objektas:
– Pasaulinės prekybos organizacijos ypatumai
– Pasaulinės prekybos organizacijos įtaka Lietuvai,
– Pasaulinės prekybos organizacijos nauda.
Darbo metodai – mokslinės literatūros ir internetinių duomenų
analizės;

1. Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

 2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos
organizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvo
baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją
procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į
PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė
visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.
Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m.,
kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis
intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius
ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo
įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo
susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement on
Tariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO,
ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo
ir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas.
Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas,
narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų
siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų  faktinis laikymasis.
Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą
– tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei
investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai
įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė,
skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo
investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo
skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių

taikymo, tiek verslo
aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų
galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo
Moldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms,
įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.
PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybą
reguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių
tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą
pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius
tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir
nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja
suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės
teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO
sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias
laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių
prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.
PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą
per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė
ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą.
Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuo
pagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulio
prekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos sistema.  1986-94 m.
vyko Urugvajaus raundas,  kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jau
vyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijos
metu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtros
darbotvarkė (Doha Development Agenda) (raundas  buvo planuojamas paskelbti
Sietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to,
derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtos
dar 2000 m.).
Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius
interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese,
tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis
(pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl
padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo.
Tikrai  svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės
siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera
galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse
bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra
taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją
yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios
šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo
parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į
Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto
muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra
pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos
liberalizavimo.
Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO
ir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir
paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir
stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos
prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO  priverčia visas šalis nares
laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas
užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos
apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu
atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir
atsakomųjų priemonių taikymo. [5]
PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame
derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė
dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-
ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus.
Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai
paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.
Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant
naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines
pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo
derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą,
paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija,
investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.
Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E.
Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams
pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir
pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO
metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jau
vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPO
Ministrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant
LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už
visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina
atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės,
įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos
apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo
savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo
rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia
šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat
derybų metu kelia šiuos klausimus.
Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz.
prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės
nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu
prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas.
Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių
reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų,
tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies prekybos

režimą, priežiūra,
t.y., visi nauji ar keičiami teisės aktai turi atitikti PPO sutarčių
nuostatas. Užtikrinant Lietuvos įsipareigojimų vykdymą ir vadovaujantis
vienu svarbiausiu – skaidrumo – PPO veikloje principu, yra rengiamos ir
teikiamos PPO notifikacijos (atitinkami pranešimai) apie taikomas ar naujai
įvedamas prekybos priemones, priimamus teisės aktus bei jau galiojančių LR
teisės aktų pataisas. Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės
priimtu nutarimu Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos
organizacijai ir kitų šios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros”
URM yra atsakinga už Lietuvos įsipareigojimų ir kitų PPO reikalavimų, tame
tarpe ir notifikacijų teikimo, įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą. Taip pat
papildomi informacijos centrai yra įkurti Žemės ūkio ministerijoje ir
Standartizacijos departamente – SPS Informacijos centras, atsakingas už
keitimąsi informacija dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo
bei TBT Informacijos centras, atsakingas už keitimąsi informacija dėl
techninių reglamentų ir standartų taikymo. Taip pat pažymėtina, kad 2002 m.
sausio 14 d. užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 4 “Dėl notifikavimo PPO
plano vykdymo” buvo patvirtintas atitinkamas notifikavimo PPO planas. [4]

2. Kuo Lietuvos narystė PPO naudinga šalies verslui

2.1. Narystės reikšmė Lietuvai

Narystė PPO Lietuvos prekybai teikia stabilumo ir patikimumo, o tai
itin svarbu mūsų prekybos partneriams bei investuotojams, taip pat skatina
eksporto plėtrą – stiprina konkurenciją bei gerina verslo sąlygas.
Narystė PPO turi didelės įtakos Lietuvos prekybos politikai, nes
būtina užtikrinti tik tokias prekybos priemones, kurios atitinka
organizacijos reikalavimus, bei teikia galimybę derėtis dėl palankesnių
prekybos sąlygų su kitomis šalimis, taip pat sudaro prielaidas Lietuvai
dalyvauti darant įtaką pasaulinės prekybos procesams. Taip šalis sparčiau
integruojasi į pasaulio ekonomiką.

2.2. Lietuvos įsipareigojimai

Lietuva PPO nare tapo 2001 metų gegužės mėnesį. Mūsų šalis
įsipareigojo vykdyti  įsipareigojimus visose prekybos srityse – pvz.,
prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, prekybos priemonių
taikymo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt. Vadovaudamasi
šiomis normomis, Lietuva liberalizuoja prekybą, reguliuoja paramą žemės
ūkiui, vienodina teisės aktus. Prižiūrimi, keičiami ar naujai priimami
teisės aktai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys šalies prekybos tvarką.
Taip, pvz., buvo rengiamos išvados dėl įvairių mokesčių bei draudimo
įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų dėl muitinio įvertinimo, mokesčių
administravimo bei cukraus kainų nustatymo. Vykdydama PPO įsipareigojimus
dėl prekybos liberalizavimo, Lietuva atitinkamai mažina tam tikrų iš
organizacijos šalių narių importuojamų produktų.muitų tarifus.
Siekiant užtikrinti Lietuvos įsipareigojimų vykdymo skaidrumą,
organizacijai teikiami pranešimai apie taikomas prekybos priemones,
galiojančius ir naujai priimtus teisės aktus. Pvz., praėjusiais metais
Vyriausybei įvedus protekcinį muitą importuojamoms nedžiovintoms kepimo
mielėms, PPO buvo pateikta atitinkama notifikacija apie šios priemonės
įvedimą. Lietuvai reikėjo įrodyti šios priemonės įvedimo pagrįstumą.
Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės priimtu nutarimu
Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai ir kitų
šios organizacijos reikalavimų

vykdymo priežiūros” Užsienio reikalų
ministerija paskirta atsakinga už šalies įsipareigojimų įgyvendinimą ir
vykdymo priežiūrą. Taip pat veikia papildomi informacijos centrai. SPS
Informacijos centras[2], atsakingas už keitimąsi informacija dėl
sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, įkurtas Žemės ūkio
ministerijoje, o TBT Informacijos centras[3], atsakingas už keitimąsi
informacija dėl techninių reglamentų ir standartų taikymo, įkurtas
Standartizacijos departamente. Ten galite daugiau sužinoti apie įvairiose
pasaulio šalyse taikomas sanitarijos ir fitosanitarijos priemones bei
techninius reglamentus.
Beje, 2001 m. “Valstybės žinių” Nr. 46 pateikiamas visas Lietuvos
stojimo į PPO paketas – LR įsipareigojimai (įšaldytos muitų tarifų lubos,
parama žemės ūkiui, paslaugų, rinkos atvėrimo įsipareigojimai ir kt.), taip
pat GATT straipsniai ir PPO sutartys, prie kurių Lietuva prisijungė tapusi
šios organizacijos nare. [2]

2.3. Lietuvos teisės ir parama eksportuotojams

Kadangi Lietuva yra PPO narė, mūsų šalies produkcijos prekybai taikomi
minėti didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso principai – nė
viena PPO šalis narė negali diskriminuoti lietuviškos produkcijos ir
suteikti jai ne tokias palankias sąlygas savoje rinkoje, nei yra suteikusi
savai produkcijai ar prekėms, importuotoms iš kitos PPO šalies narės. Jei
Lietuvos eksportuotojas mano, kad susiduria su nesąžininga konkurencija
kitų šalių rinkose ir jo eksportuojama produkcija yra diskriminuojama (tai
susiję su tarifinėmis, netarifinėmis priemonėmis – sertifikavimu,
licencijavimu, kokybės ir ekologijos reikalavimais ir pan.), jis turėtų dėl
to kreiptis į Lietuvos institucijas (tarp jų ir Užsienio reikalų
ministeriją). Šios kreiptųsi į PPO ginčų sprendimo institucijas, kad jos
įvertintų susidariusią padėtį. Jei diskriminavimo faktas pasitvirtintų,
atsakingų institucijų uždavinys būtų, laikantis atitinkamų PPO procedūrų,
reikalauti, kad atitinkamos diskriminacinės priemonės būtų atšauktos arba
būtų imtasi atsakomųjų priemonių.
Be to, narystė PPO suteikia Lietuvai daugiau teisių ginti savo
prekybos interesus – tiek dalyvaujant tolesniame pasaulinės prekybos
liberalizavimo procese, tiek derantis dėl palankesnių prekybos sąlygų su
stojančiomis į PPO šalimis (pvz., Rusija, Ukraina, Baltarusija ir kt.),
tiek, kaip minėta, naudojantis teise kelti klausimus dėl šalių,
nesilaikančių nediskriminavimo principų. Dėmesį reikėtų atkreipti į tai,
kad Lietuvos narystė šioje organizacijoje teikia išskirtinę galimybę šaliai
dalyvauti pasauliniame derybų procese ir daryti įtaką tolesniam pasaulinės
prekybos liberalizavimui, dalyvauti jau prasidėjusiame daugiašaliame PPO
derybų raunde tarp pačių šalių narių ir išreikšti savo poziciją visais
rūpimais klausimais. PPO derybų raundų esmė ta, jog jų metu šalys narės
įsipareigoja liberalizuoti savo prekybos režimą (taip pat sumažinti savo
muitų tarifus). Taigi yra reali galimybė, kad įvairių pasaulio šalių
prekybos režimas mūsų eksportuojamoms prekėms taps gerokai laisvesnis.
Lietuva gali derėtis su PPO narystės siekiančiančiomis itin svarbiomis
mūsų verslui Rusija, Ukraina ir išsiderėti geresnių, prognozuojamų verslo
sąlygų. PPO įpareigojo Rusiją peržiūrėti taikomus importo ir eksporto
muitus, netarifines kliūtis Lietuvos žemės ūkio produktams ir pramoninėms
prekėms. O Lietuva savo derybų pozicijoje dėl Rusijos pageidauja, jog mūsų
paslaugų teikėjams būtų liberalizuotos finansinių, profesinių, transporto
ir statybinių paslaugų sektorių sąlygos. Be to, siekiama išspręsti ir kitus
dvišalius klausimus – prekių vežimo ir tranzito per Rusiją, muitinio
įvertinimo, prekybos priemonių taikymo ir pan. ir juos pagal tarptautines
normas įtvirtinti Rusijos stojimo dokumentuose. Lietuva taip pat siekia kuo
palankesnio prekybos režimo su Ukraina, nes, įstojus į ES, bus atšaukta
šiuo metu prekybos režimą nustatanti Lietuvos ir Ukrainos laisvosios
prekybos sutartis. [3]

2.4. Apsauga vietos gamintojams

Jeigu tam tikros šalies verslininkai patiria nesąžiningą konkurenciją,
PPO leidžia pasinaudoti atitinkamomis gynybos priemonėmis: pvz.,
antidempingo muitais stabdyti dempinguojamą importą, kompensacinėmis
priemonėmis sumažinti subsidijuojamo importo poveikį rinkai arba
protekcinėmis priemonėmis stabdyti į rinką plūstantį importą ir dėl to
darantį žalą vietos gamintojams. Šioms priemonėms taikyti Lietuvoje yra
priimti atitinkami įstatymai, visiškai atitinkantys PPO reikalavimus –
Antidempingo, Kompensacinių muitų ir Protekcinių priemonių įstatymai, jie
jau taikomi ir importui iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.
Beje, eksporto, importo apimtys stipriai priklauso ir nuo netarifinių
priemonių sertifikavimo, licencijavimo, sanitarijos reikalavimų, techninių
reglamentų bei kt. PPO pripažįsta šalių teisę taikyti šias netarifines
priemones, tik pabrėžia nediskriminacinį principą: vienodi reikalavimai
turi būti taikomi ir importuojamoms, ir vietos gamintojų prekėms.
Jei konkrečiu atveju vietos gamintojų negelbsti PPO minėtos leistinos
priemonės – taikomi muitai, įvairios rinkos apsaugos priemonės ar minėtos
netarifinės priemonės (arba kai nėra pakankamų įrodymų ir pagrįstų
aplinkybių joms taikyti), o žala vietos gamybai daroma, galbūt reikėtų
pasidomėti, pvz., dėl importuojamų prekių vertės deklaravimo – galbūt
importuotojas deklaravo nepagrįstai mažą importuotos prekės vertę – ir dėl
muitinio įvertinimo būdo muitinei vertei nustatyti. PPO nustato 6 muitinio
įvertinimo būdus, taikomus teisingai muitinei vertei nustatyti ir pagrįsti.

Siekiant užtikrinti lygiavertes tiek vidaus prekybos, tiek eksporto
sąlygas, pačios įmonės turi aktyviai pranešti apie taikomą diskriminaciją
ar jų interesų pažeidimą. Tuomet ir būtų galima pasinaudoti PPO teikiamomis
galimybėmis. [1]

2.5. Tikslas – liberalizuoti pasaulio prekybą

Vienas iš pagrindinių PPO uždavinių – liberalizuoti pasaulio prekybą.
Dėl to rengiami minėti PPO derybų raundai, jų metu tariamasi dėl pasaulio
prekybos liberalizavimo bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos
sistema. Šiuo metu vyksta Dohos raundas, kuris turėtų baigtis iki 2005
metų.
Lietuva, kaip visateisė narė, aktyviai dalyvavo 2001 m. lapkričio mėn.
Dohoje, Katare, vykusioje PPO ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos
interesus. Naujojo raundo derybos apima importo muitų

sumažinimą, žemės
ūkio politikos peržiūrėjimą, paslaugų rinkos liberalizavimą, klausimų,
susijusių su konkurencija, investicijomis, e. komercija ir kt., įtraukimą į
PPO reguliavimo sferą.
Lietuvos iniciatyva buvo suburtas septynių neseniai į PPO įstojusių
valstybių blokas bei pasiekta, kad per šias derybas būtų atsižvelgta į
naujųjų narių stojimo į organizaciją metu prisiimtus gana didelius
įsipareigojimus. Lietuva mano, kad šalims, priėmusioms reikšmingus
įsipareigojimus stojimo metu, naujo raundo metu turi būti suteiktas
atitinkamas lankstumas. Kadangi Lietuva įstos į ES, PPO raundo metu mūsų
šalis dėl šių klausimų konsultuojasi ir su Europos Komisija.
Pažymėtina, kad rengiant Lietuvos derybų pozicijas naujajam raundui,
pirmiausia pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje ir
kartu akcentuojama, jog būtina atsižvelgti į nevienodas šalių startines
pozicijas, nes senosios PPO narės, tarp jų ir ES ar JAV, taiko gerokai
didesnes rinkos apsaugos bei paramos (pvz., žemės ūkiui) priemones. Lietuva
mano, kad jau stojimo į PPO metu labai liberalizavo savo prekybos režimą,
ir jis, kaip ir kitų neseniai įstojusių į PPO šalių, palyginti su senųjų
PPO narių prekybos režimu, yra kur kas liberalesnis. Todėl Lietuva nuolat
atkreipia dėmesį į nevienodas PPO narių startines pozicijas naujajame
raunde ir kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių
taikymo. [2]

3. PPO nauda

Keletas svarbiausių priežasčių kodėl PPO naudinga :

1. Taika. PPO veiklos sistema padeda palaikyti taiką tarp valstybių.
Gal tai gali skambėti keistai ar neteisingai, bet vis dėlto sistema
suteikia tarptautinės taikos. Iš dalies taika yra dviejų pagrindinių
prekybos sistemų principų rezultatas : ji padeda prekybą vykdyti sklandžiai
ir teisingai. Taip pat tarptautinio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo
sutarties išleidimas sukurs dar stipresnę sistemą. Istorijos vadovėliuose
yra parašyta pavyzdžių, kaip diskusijos prekyba virsta į karą. Vienas
labiausiai ryškiausių prekybos karų įvyko 1930 m. kuomet šalys nesutarė iki
kokio lygio pakelti prekybos barjerus, kad apsaugoti vidaus gamintojus ir
būti “kietesnei” prieš kitų šalių iškeliamus barjerus. Baisiausia, kad šis
karas įsiliejo į Antrąjį Pasaulinį karą.
Netrukus po Antrojo Pasaulinio karo evoliucija padėjo išvengti
pasikartojimo prieškarinei įtampai tarp šalių nesutarusių dėl barjerų
aukščių. Tarptautinė kooperacija atgabeno anglies, geležies ir plieno
Europai. Galiausiai Bendroji muitų ir tarifų sutartis buvo sukurta. Abi
kryptys įrodė, kad veikė taip sėkmingai, kad viena jų dabar tapo Europos
Sąjunga, o kita PPO.
Kaip tai veikia ? Paprastai pardavėjai dažniausiai nenori turėti
nemalonumų su klientais. Kitaip tariant, jei prekyba vyksta sklandžiai ir
abi pusės yra patenkintos prekybos sandėriais, tai politinis konfliktas yra
mažiausiai laukiamas ar norimas. Bet tai ne viskas. GATT/PPO sistema yra
svarbi pasitikėjimo statytoja. Karas, kilęs dėl prekybos nesutarimų 1930
m., yra įrodymas kaip protekcionizmas gali lengvai pasinerti į šalis, kur
nebus šalies laimėtojos, bus tik visi pralaimėtojai. Kad taip daugiau
neatsitiktų reikia propaguoti pasitikėjimą. Kuomet vyriausybės yra tikros,
kad kiti nepakels prekybos barjerų, jos taip pat nieko nesiims apsunkint
prekybą. Tuo pačiu ir taptų geresni santykiai tarp jų.
2. Diskusijos, ginčai, derybos. PPO sistema leidžia šalims diskutuoti,
nes tai ne tik kad yra būtina, bet ir suteikia teigiamų savybių. Tai gali
būti ir žemesnioji, pavojingesnė pusė : prekiauti liberališkai ir
išplėstai. Didesnė prekyba didesnė galimybė iškilti diskusijoms. Kai kada,
šios diskusijos gali virsti į rimtus konfliktus. Bet realybėje, daugelis
tarptautinių prekybos įtampų yra sumažintos, nes šalys gali pasukti į
organizacijas, pavyzdžiui PPO. O tai prieš Antrąjį Pasaulinį karą buvo
neįmanoma. Po karo prekybos derybos taisyklės buvo patikėtos PPO. Šios
taisyklės apėmė įsipareigojimą, kad nariai neveiktų vienapusiškai. Iškilus
bet kokiems ginčams, o jų nuo 1995m. buvo daugiau nei 200, yra imamasi
labai veiksmingų derybų, ir deramasi bei diskutuojamasi

tol, kol abi ar
daugiau šalių priims joms priimtiną sprendimą.
3. Taisyklės. PPO negali padaryti visas valstybes lygias, nors ji
puikiai tai reguliuoja suteikdama didesnį balsą mažesnėm valstybėm ir tuo
pačiu nenuskriausdama galingų valstybių. Pasaulio prekybos organizacijoje
sprendimai yra priimami nutarimu. PPO susitikimuose turi dalyvauti visos
narės, kai norima patvirtinti nutarimą ir patvirtinti visų šalių narių
vyriausybėmis. Turtinga ar ne, visos valstybės turi vienodą teisę spręsti
įvairius klausimus PPO. Taisyklės padaro skirtingą, tačiau lengvesnį
gyvenimą visiems. Smulkesnės šalys yra patenkintos joms suteikiančioms
didesnę galią. Tuo tarpu didžiulės ekonominės jėgos valstybės gali naudotis
vienetiniu PPO forumu ir palaikyti derybas su keliais partneriais. Visos
PPO taisyklės suteikia galimybę šalių vyriausybėms nusistatyti aiškesnį
vaizdą, kuri prekybos politika yra priimtiniausia.
4. Pragyvenimo lygis. Mes visi esame vartotojai. Kaina, kurią mes
mokam už maistą ir drabužius, mūsų buičiai reikalingus daiktus yra vienaip
ar kitaip veikiamos prekybos politikos. Protekcionizmas yra brangus : jis
kelia kainas. PPO globalinė sistema kiek gali bando mažinti prekybos
barjerus tarp šalių ir vartoja nediskriminacijos principą. Rezultatas –
sumažintos produkcijos kainos. Per pastaruosius 50 metų įvyko 8 derybų
raundai. Pasaulio prekybos barjerai yra žemesni nei jie buvo anksčiau. Jie
mažėja ir mes visi tuo naudojamės.
5. Pasirinkimas. pagalvokime apie visus tuos daiktus, kuriuos mes
galime dabar turėti, nes mes galime visa tai importuoti : nesezonines
daržoves ir vaisius, drabužius ir kitus produktus, kuriuos laikėme mums
neprieinamais, kaip gėlės iš bet kurio pasaulio krašto, knygos, muzika,
filmai ir kt. Taip pat mes galime tą patį suteikti kitų šalių žmonėms, nes
mes galime eksportuoti taip pat. Importas leidžia mums pasirinkti iš
plačios geografijos ir kokybės. Tuo tarpu kokybė pamažu lyginasi, nesvarbu
kur prekė gaminama, čia didelį vaidmenį ir lėmė importas. Kartais sėkmingo
produkto ar paslaugos importavimas į vietinę rinką gali taip pat padrąsinti
naujus vietinius gamintojus konkuruoti ir varžytis kokybės ir kainos
atžvilgiu. Jeigu prekyba importu skatinama ir leidžiama labiau, tai tuo pat
metu kiti daugiau eksportuos. Tai kelia mūsų įnašus ir pajamas.
6. Pajamos. Mažėjant prekybos barjerams leidžiama prekybai augti, kuri
prideda valstybinių ir asmeninių pajamų. Bet kai kurie reguliavimai yra
tiesiog būtini. Ekonomistų teigimu mažinant prekybos barjerus žemės ūkyje,
1/3 gamybos ir paslaugų pakelia pasaulio ekonomiką 613 milijardų JAV
dolerių. Europos Sąjungos komisija apskaičiavo, kad 1989 – 1993m. ES
pajamos išaugo 1.1 – 1.5 proc. Tarptautinė prekyba taip pat meta iššūkį
vietiniams gamintojams.
7. Ekonomikos augimas ir darbo vietos. Tarptautinė prekyba skatina
ekonomikos augimą ir tai yra geros žinios darbo vietų kūrimui. Prekyba
aiškiai turi potencialą kurti darbo vietas. Praktiškai tai yra akivaizdu,
kad mažinant prekybos barjerus yra sukuriamos naujos darbo vietos. Bet
galvojant apie protekcionizmą – tai nėra būdas užsiimti darbo vietų kūrimo
problemomis. Tai yra akivaizdu, kad prekyba pakelia ekonomikos augimą, o
ekonomikos augimas reiškia – daugiau darbo vietų. Taip pat tiesa ta, kad
kai kurie darbai yra prarandami, nors ir prekyba plečiasi. Bet patikimos
analizės išvada iškelia dvi problemas : pirma, čia yra dar daug pašalinių
faktorių. Pavyzdžiui, technologinis lygis ir pajėgumas taip pat turi
stiprią įtaką darbo vietoms ir produktyvumui, duodant naudą vieniems
darbams ir nuskriaudžiant kitus; antra, kol tarptautinė prekyba aiškiai
kelia nacionalines pajamas (ir klestėjimą), tai nėra visąlaik kuriamos
naujos darbo vietos darbuotojams, kurie jas prarado dėl importo. Bet tai
nėra vienoda visame pasaulyje. Laikas, kurį praleistum ieškant naujo darbo
vienoje šalyje gali būti kur kas didesnis, negu tokio pačio darbo suradimas
kitoje šalyje, lyginant vienodo pajėgumo ir galimybių darbuotojus.
8. Efektyvumas, produktyvumas. Paprasčiausi principai padaro sistemą
ekonomiškai efektyvesnę ir produktyvesnę, tuo žmonija laimi, nes kainos
mažėja. Tarptautinė prekyba suteikia galimybę naudotis vienų ir kitų
regionais tarp atskirų valstybių. Ji taip pat leidžia naudoti resursus, o
tai yra išgaunama net ir geresnė produkcija ir pasiekiamas aukštesnis
produkcijos efektyvumo lygis. Bet PPO prekybos sistema siūlo kur kas
daugiau. Ji padeda išaugti efektyvumui ir mažina kainas, nes svarbiausi
principai yra puoselėjami ir saugojami. Galime tik įsivaizduoti situaciją,
kur kiekviena šalis nusistato sau atskiras taisykles ir skirtingus muitų
dydžius importuojant iš vis kitų šalių partnerių. Įsivaizduokime, kad
kompanija vienoje šalyje nori importuoti žaliavas ar kokias tai sudėtines
dalis – varį laidų tiekimui ar elektrines skydines, pavyzdžiui jos paties
gamybai. Tai nebūtų pakankama šiai kompanijai pažiūrėti į siūlomas kainas
visame pasaulyje. Kompanija turėtų atlikti skaičiavimus apie skirtingus
kiekvienos šalies muitų dydžius, kurie turėtų būti mokami importuojant
prekes, ir tai priklausytų iš kokios šalies importuojamos prekės atvyks,
taip pat reikėtų išstudijuoti įvairių šalių susietus įstatymus. T.y.
perkant varį ar tam tikras elektros skydines būtų sudėtinga. Paprastais
žodžiais tariant tai iškiltų diskriminacijos problemos. Imkime prielaidą,
kad vyriausybė paskelbė, jog muitų dydžiai bus vienodi toms pačioms
prekėms, nežiūrint iš kokios šalies jos bus importuotos. Taip būtų daug
paprasčiau. Tokie pakeitimai taptų labiau efektyvesni ir kaštai būtų
mažesni. Tada ir jokia diskriminacija negrėstų.
9. Puiki valdymo forma. Visų pirma negalima grįžti į neprotingas ir
neefektyvias valdymo politikas. Svarbiausia, kad valdymo politika nebūtų
korumpuota ir diskriminuota. Reikia ieškoti teisingų ir naudingų kelių.
Visada valdymo forma turi tobulėti, kaip ir tobulėja visas pasaulis. [4],
[5]

Išvados

Europos Sąjunga importuoja ir eksportuoja beveik penktadalį viso
pasaulio prekių, todėl “pasaulinė prekyba” Europos Sąjungai yra be galo
svarbi. Tačiau kaip dirba PPO, daugeliui lieka neaišku. Tai nestebina, nes
PPO atsakinga už daugelį sričių, o jos ministrų konferencijos ir toliau
vyksta už uždarų durų. Tuo metu piliečių nepasitikėjimas organizacija auga.
Tarptautinė prekyba ir globalizacija iš tiesų slepia nemažai rizikos,
tačiau kartu suteikia ir daug galimybių. Pastarosios turėtų būti aptartos
parlamentuose, tačiau (tai yra ateities planuose) taip pat ir PPO valstybių
narių parlamentarų susirinkimuose.
Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Šios organizacijos, kuriai
priklauso apie 150 valstybių, užduotis yra skatinti ir stebėti pasaulinę
prekybą. PPO, įkurta 1995 metais, išaugo iš Bendro muitų tarifų ir prekybos
susitarimo (GATT). Jos būstinė yra Ženevoje. Nuo 2002 metų generalinio
direktoriaus pareigas eina tailandietis Supachai Panitchpakdis.
Aukščiausias sprendimus priimantis PPO lygmuo yra ministrų konferencijos.
Šie PPO viršūnių susitikimai vyksta mažiausiai kas dveji metai, o
laikotarpiu tarp susitikimų vadovauja bendroji PPO taryba.

Naudota literatūra

1. R.Vilpišauskas. Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva. Vilnius
“Eugrimas” 2003.
2. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18
d.]. Prieiga per internetą: www.es.lt
3. Lietuvos ūkio reikalų ministerija. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18 d.].
Prieiga per internetą: www.urm.lt
4. Laisvosios rinkos institutas. [Žiūrėta 2004 spalio 18 d.]. Prieeiga
per internetą: www.lrinka.lt
5. Europos Sąjungos internetinis puslapis. [Žiūrėta 2004 m. spalio 18
d.]. Prieiga per internetą: www.eurover

Rašykite komentarą

-->