Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Paklausos įvertinimas

Autorius: Karolina

Žodžio “paklausa“ neturėtume suprasti nei kaip pasiteiravimo, nei kaip pageidavimo. Ekonomikos moksle paklausa reiškia konkrečių prekių arba paslaugų kiekius, kuriuose vartotojai (pirkėjai) konkrečiu metu nori ir gali įsigyti esant įvairioms jų kainoms.

PAKLAUSA – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama.

“Paklausa“ – tai apibendrinantis terminas, nusukantis prekės faktinių ir potencialių pirkėjų elgesį. Tačiau, norint suprasti, kaip veikia rinka, reikia tikslesnių apibrėžimų. Pirmasis – tai paklausos apimtis. Tam tikros prekės paklausos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti per tam tikrą laikotarpį. Paklausos apimtis priklauso visų pirma nuo šios prekės kainos ir daugelio kitų veiksnių:

Qd = f ( P , I , Ps , Ps, N, CT , ………. ), čia Qd – prekės paklausos apimtis, P – prekės kaina, I- vartotojo pajamos, Ps- prekių substitutų kainos, Pc- komplementarių prekių kainos, N – gyventojų skaičius, CT – vartotojų skonis, kiti nepaminėti veiksniai. Ši paklausos lygtis pabrėžia svarbų faktą: paklausa – tai daugiamačiai santykiai tarp perkamo kiekio ir veiksnių, nulemiančių perkamos produkcijos apimtį.

Jei turite automobilį, tikriausiai esate ir benzino rinkos dalyvis. Ar tai reiškia, kad visą jums reikalingą degalų kiekį pirksite už bet kokią kainą? Paprastai vartotojai perka ko nors didesnį kiekį, jeigu tai kainuoja mažiau, ir mažesnį kiekį, jei kainuoja daugiau. Ekonomistai atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio vadina paklausos dėsniu. Dėsnis teigia, kad vartotojai pirks daugiau, pavyzdžiui, kai jo kaina mažesnė, ir mažiau, kai jis kainuos brangiau.

Paklausa ir noras yra ne tas pat. Jūs galite norėti naujo automobilio arba pilnos spintos naujų drabužių , tačiau ekonomistui šie daiktai taps paklausa tik tada, kai jūs norėsite ir galėsite juos nusipirkti. Paklausa, sakome, yra moki. Žvilgterkime į jūsų perkamus daiktus: bandeles, marškinėlius, ledus, garsajuostes, kompaktines plokšteles. Jei jūsų mėgstami ledai staiga pabrangtų iki 3 lt už porciją, turbūt nedažnai jais vaišintumėtės. O jeigu jie kainuotų 50 centų? Tikriausiai pirktumėte juos kur kas dažniau.
Jei taip, tai pasakykite, kokio dydžio yra jūsų ledų paklausa? Tiek ledų, kiek pirktumėte, jeigu jie kainuotų 3 lt už porciją? Ar tiek, kiek pirktumėte, jei ledai kainuotų 50 ct? Ar dar kitoks kiekis, esant dar kitokiai kainai? Iš tikrųjų jūsų ledų paklausa yra visi šie skirtingi kiekiai, esant skirtingoms jų kainoms.

Alfredas kas savaitę jo pirktų 5 litrus. Jei litras kainuotų 0, 50 lt , jis pirktų 30 litrų per savaitę. Visa ši lentelė, rodanti įvairias galimas benzino kainas ir jo kiekius, yra Alfredo benzino paklausa. Pagal lentelės duomenis, pateiktus 3-2 pavyzdyje, nubraižome benzino paklausos grafiką. Kiekvienas taškas grafike atitinka vieną 3-1 lentelės eilutę. Taškus jungianti linija yra paklausos kreivė. Tai kokia yra Alfredo benzino paklausa? Dabar vaizdžiai matome, kad paklausa nėra vienas kuris nors kreivės taškas, paklausa yra visa kreivė. Paklausos kreivė leidžiasi žemyn iš kairės į dešinę, kadangi Alfredas nori ir gali pirkti daugiau pigesnio benzino ir mažiau – brangesnio. Panašiai kainos veikia ir kitų žmonių sprendimus. Kainų įtaka mūsų pirkiniams yra tokia visuotinė ir svarbi, kad ekonomistai ją net pavadino specialiu terminu-kainų poveikiu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->