Pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo įgijimas
Autorius: Konradas
Pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo įgijimo mastai rodo šalies švietimo sistemos veiksmingumą, išsilavinimo prestižą, valstybės sudarytas sąlygas mokytis ir studijuoti.
Pagrindinės mokyklos baigimo koeficientas yra svarbus šalies švietimo sistemos veiksmingumo rodiklis. Jis rodo, kuriai daliai įstojusių į pirmą klasę moksleivių pavyksta įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą įgijusių miesto ir kaimo moksleivių, vaikinų ir merginų skaičius iš dalies rodo, ar užtikrinamos lygios galimybės švietime, rodo valstybės sudarytas lyčių lygybės sąlygas mokytis, netiesiogiai rodo ugdymo turinio, metodų, mokymo strategijų tinkamumą.
Aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo siekiančiųjų ir jį įgijusiųjų dalis rodo šalies aukštojo mokslo plėtros lygį ir prieinamumą, t.y. valstybės sudaromas sąlygas studijuoti.
Įgijusiųjų pagrindinį, vidurinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą santykis, lyginant su gyventojų skaičiumi, netiesiogiai rodo visuomenės kultūros brandos lygį, atskleidžia visuomenės poreikį lavintis.
¾ Sociologiniai tyrimai rodo, kad ypač dažnai bedarbiais tampa asmenys, neįgiję pagrindinio išsilavinimo. Daugumos išsivysčiusių šalių pagrindinės mokyklos baigimo koeficientas yra aukštesnis nei 0, 9.Lietuvoje dėl didelio moksleivių nubyrėjimo ir antramečiavimo šis koeficientas yra gana žemas. Jau keletą metų šis rodiklis beveik nesikeičia ir yra lygus 0, 77.Pernai buvo prognozuojama, kad pagrindinę mokyklą baigiančių jaunuolių koeficientas pradės didėti, tačiau ir 2001 metais jis liko toks pat.
¾ Moksleivių, įgyjančių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, skaičius pamažu didėja, tačiau sunku nustatyti, kokią realią įtaką tam turėjo/neturėjo pagrindinio dešimtmečio mokymo įgyvendinimas ir mokyklų tinklo pertvarka.
¾ 2001 m. pagrindinį išsilavinimą įgijo 43 477 dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ir 3071 profesinių mokyklų moksleivis.1099 (su gimnazijų 2 kl.) dešimtų klasių moksleiviai gavo tik pažymėjimus, liudijančius, jog mokėsi pagrindinėje mokykloje.
¾ 2001 m. vidurinį išsilavinimą įgijo ir brandos atestatus gavo 25 319 vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientų ir apie 2470 profesinių mokyklų moksleivių.163 dvyliktų klasių (su gimnazijų 4 kl.) moksleiviai gavo tik pažymėjimus, liudijančius, jog mokėsi vidurinėje mokykloje.
¾ Studentų, įgijusių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, skaičius nuo 1997 iki 2000 metų pamažu didėja (vidutiniškai padidėja maždaug 1 tūkstančiu studentų kasmet).
Duomenų šaltiniai: Lietuvos švietimas 2000;ITC