Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Pagrindiniai darbo teisės institutai

Autorius: Mindaugas

I. Teisinė atsakomybė už neteisėtai streikuojant padarytą žalą
Lietuvos Respublikos konstitucijos 48 str.nurodyta: “Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą darbo atveju”¹.Kaip matome, kad kiekvienas žmogus turi teisę į darbą, tinkamų darbo sąlygų sudarymą, atlygį už darbą, socialines garantijas. Vadinasi jis įgyja tam tikras teises ir pareigas. Pareiga kokybiškai, sąžiningai, nustatytu laiku atlikti jam pavestą darbą, bet tuo pačiu metu jis turi ir tam tikras teises, teisė į tinkamas darbo sąlygas, atlygį už atliktą darbą, poilsį ir laisvalaikį, įstatymais apibrėžtą darbo laiką. Bet dažnai darbdavys, kuris taipogi turi tam tikras teises ir pareigas, pažeidžia darbuotojų teises. Tokiais atvejais tarp darbuotojų ir darbdavio atsiranda konfliktas. Darbdavys, kurio pagrindinis tikslas sukaupti kuo didesnį kapitalą, dažnai įsivaizduoją, kad jo teisės yra daug didesnės negu darbuotojo. Atsiradusioms problemoms spręsti darbuotojai steigia profesines sąjungas, tikslu apginti savo teises bei interesus, o tuo pačiu metu ir pasijusti saugesniems. Paprastai darbdaviai visapusiškai priešinasi profesinių sąjungų kūrimuisi, darbuotojams daromas užslėptas psichologinis spaudimas, persekiojami profesinių sąjungų nariai, stengiamasi sumenkinti jų autoritetą, psichiškai, o kartais net materialiai palaužti ( akivaizdus pavyzdys Policijos pareigūnų profesinės sąjungos kūrimasis ). Daugelis žmonių mano, kad visas atsiradusias problemas galima išspręsti streikuojant. Reikia sutikti, kad tai labai efektyvi priemonė, bet labai dažnai užmirštama ar tiesiog net nežino, kaip, kada, kokiu būdu, kurioje vietoje galima streikuoti. Streiko tikslas yra paveikti darbdavį daryti nuolaidas, eiti į kompromisą, pašalinti neigiamus padarinius, bet neretai būna tokių atvejų, kad vietoj siekiamų tikslų padaroma žala patiems streikuojantiems.

LR Konstitucijos 51 str. nurodyta : “ Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas”¹.

LR Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 1 str. pasakyta, kad “ kolektyviniai ginčai – įmonės, įstaigos, organizacijos ( toliau įmonė ) profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų ( toliau – subjektai ) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Streikas – vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupių laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas”²

Paskelbus streiką, darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas, gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą privalo išnagrinėti per 10 dienų. Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja LR Konstitucijai, LR įstatymams, arba jis yra paskelbtas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų.Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimu neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis turi būti nedelsiant nutrauktas.Dėl ypač svarbių priežasčių teismas turi teisę atidėti dar neprasidėjusi streiką laikotarpiui iki 30 dienų, o prasidėjusį – sustabdyti tam pačiam laikui.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->