Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Nuosavas ir skolintas kapitalas

Autorius: Ugnė

Sąvoką “turtas” reiškia daiktus, turtines teises ir turtines pareigas, pinigus. Siauruoju požiūriu ši sąvoka reiškia daiktą ar daiktų visumą. Plačiuoju požiūriu “turtas” – tai ir daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės, žaliavos, prekės pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai t.t., o taip pat veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai. Paslauga – tai veiksmai ar veikla, atliekama pagal užsakymą, nesiekiant sukurti materialaus rezultato, pavyzdžiui saugojimas.

Ekonominė turto samprata, kuri turtu pripažįsta visumą pinigais įkainojamų materialinių ir nematerialinių vertybių, taip pat pelną, kuris būtų gautas. Ši turto samprata, tarsi apsiribodama nuo turto formos ir absoliutizuodama turiningąją esminę turto savybę – galimybę jį įvertinti pinigais, suponuoja turto suvokimą tam tikru abstraktumo lygiu, lyginant jį su abstrakčia pinigine verte. Norint suprasti turto sąvokos esmę, žymus Rusijos civilistas K. Pobedonoscevas dar XIX amžiuje siūlė suvokti turtą abstrakčiai, kaip asmens ūkį, kurio vertė priklauso nuo daugybės atsitiktinumų ir nuolat keičiasi, kaip abstraktų ekonominį aktyvą ir pasyvą. Iš tiesų kiekvieno asmens ekonominis aktyvas ir pasyvas nuolat keičiasi, yra nestabilus. Pasikeičia valiutos kursas arba pasaulinė naftos kaina, kartu keičiasi ir daugybės ūkio subjektų ir šiaip žmonių aktyvas ir pasyvas. Akcijų kainų svyravimai gerai atspindi minėtą tezę.

Remiantis ekonomine turto samprata, turtu galime vadinti viską, kas tik gali turėti objektyvią piniginę vertę, būti asmens turėjimo dalyku, viena ar kita forma tapti atlygintų sutarčių objektu. Esant šiuolaikinei civilinei apyvartai, į garbę vadintis turtu pretenduoja vis daugiau nematerialių pasaulio dalykų. Čia patenka ne tik jau tesėje pripažinti nematerialūs dalykai – prekės ženklas, firmos pavadinimas, komercinės paslaptys, intelektinės veiklos rezultatai, bet ir prestižinė ūkinio objekto vieta, gaminamos prekės paklausa, aukšta personalo kvalifikacija, gera dalykinė reputacija ir k.t.. Šio turto dažnai neįmanoma apskaičiuoti ir jis neapmokestinamas, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi piniginės išraiškos. Pavyzdžiui, įmonės ekonominis aktyvas didesnis, jei joje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai arba jai vadovauja visuomenei žinomas geros reputacijos žmogus. Anglijos ir JAV komercinėje teisėje šiam turtui apibūdinti vartojama sąvoka “Goodwill”. Goodwill traktuojamas kaip neapčiuopiamas turtas, kuris piniginę vertę įgauna tik pardavus įmonę, ir sudaro skirtumą tarp parduodamo turto apskaičiuotos (popierinės) vertės ir jo pardavimo kainos.

NUOSAVAS IR SKOLINTAS KAPITALAS
Kapitalas – tai žmogaus darbo pertvarkyti gamtiniai ištekliai ir pritaikyti tolimesniam pertvarkymui kuriant žmogui reikalingas vertybes. Paprastai kapitalu apibūdinami tie daiktai kurių reikės gamybos procesui atlikti, ar paslaugai atlikti. Nuosavybės sąvoka yra susijusi yra susijusi suturto investavimo į įmonę šaltiniu. Steigiant įmonę visą turtą įdeda savininkai. Savininkams priklauso ne tik investuotas turtas, bet ir veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis).

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Nuosavo kapitalo sudėtis

Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

1) apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

2) akcijų priedai;

3) perkainojimo rezervas (rezultatai);

4) privalomasis rezervas;

5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;

6) kiti rezervai;

7) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

Ūkinės veikos rezultatas gali būti:

• pelnas, kuris didina įmonės turtą;

• nuostolis, kuris mažina įmonės turtą.

Savininkų nuosavybės pasikeitimas
Savininkų nuosavybė parodo kiek jie investavo į įmonę, bet ir ką gavo iš tos veiklos disponuodami jos turtu. Įmonė gali laikinai disponuoti ir skolintu turtu kurį reikės grąžinti, taip atsiranda skolintųjų nuosavybė. Įmonė kuri skolinasi įsipareigoja suteikti įmonei skolintojai tam tikrą naudą. Šis trečiasis požiūris į transporto įmonę rodo, kam priklauso jos veikloje naudojamas turtas, galima spręsti apie įmonės veiklą, jos patikimumą ir t.t. Dalis to turto priklauso įmonės savininkui (savininkams). Jis vadinamas grynuoju turtu arba nuosavu turtu. Kita turto dalis dažnai priklauso ne įmonės savininkui, o yra pasiskolinta iš kitų. Skolintojai vadinami kreditoriais. Pasiskolinus turtą atsiranda įsipareigojimai (įsiskolinimai) kreditoriams. Tuomet nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų ir savininkų nuosavybę ir apskaitinė lygybė išreiškiama formule:

TURTAS = SKOLINTA NUOSAVYBĖ + SAVININKŲ NUOSAVYBĖ

Apskaitos lygybė pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kurias turi įmonė:

• turtas rodo, kas konkrečiai priklauso įmonei;

• skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kam ir kiek priklauso turto.

Viskas, kas priklauso įmonei, yra pačių savininkų nuosavybė, pasiskolinta iš kreditorių arba uždirbta naudojant įmonei priklausantį turtą. Iš turto, priklausančio įmonei, atėmus turtą, grąžintiną kreditoriams, nustatoma savininkų nuosavybė, t. y. tai, ką jie įdėjo į įmonę bei ką uždirbo naudodami įmonės turtą. Savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, kuris lieka įmonei, grąžinus skolas, o tai reiškia, kad kreditoriai teisiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą.

Ūkinėje veikloje naudojamas turtas gali priklausyti įmonės savininkui (bendrijoje ar bendrovėje – savininkams) visas arba tik jo dalis, o likusi turto dalis yra padengta įvairiais įsipareigojimais:

• kredito organizacijoms (banko, kredito unijos paskolos),

• tiekėjams (prekybos skolos),

• mokesčių rinkimo organizacijoms (mokesčiai, rinkliavos),

• socialinio draudimo organizacijoms (socialinio draudimo įmokos).

• darbuotojams (priskaičiuotas, bet neišmokėtas atlyginimas) ir t.t.

Savininkų nuosavybė ir jų įsipareigojimai gali būti pavaizduojami šitokia schema:

Nuosavas kapitalas Personalinė įmonė –vienas savininkas

Ūkinė bendrija –keletas savininkų

Akcinė bendrovė –daug savininkų, todėl balanse nenurodomos savininkų pavardės ir bendras jiems priklausantis kapitalas vadinamas akciniu kapitalu
Skolintas kapitalas Finansinės skolos –kredito institucijoms -išperkamosios nuomos įsipareigojimai

Prekybos skolos –tiekėjams -apmokėtini veiksniai

Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

Mokesčiai

Atlyginimai

Socialinis draudimas

TRUMPA TRANSPORTO ĮMONĖS „KAPRATAS“ FINANSINĖS APSKAITOS IR PASLAUGOS ANALIZĖ
Lietuvoje yra įvairių įmonių rūšių, viena iš jų Uždara Akcinė Bendrovė, kaip ir savarankiška akcinio kapitalo UAB “Kapratas”, įsteigta vadovaujantis bendrovės steigimo sutartimis ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Bendrovė yra juridinis asmuo, turintis sąskaitas banko įstaigoje, savo antspaudą, besivadovaujanti Lietuvos Respublikos įstatymais.

UAB “Kapratas” įsteigta 1993 m, Marijampolės mieste Gamyklų gatvėje Nr. 9.

UAB “Kapratas” akcinis kapitalas priklauso dviem Lietuvos akcininkams, fiziniams asmenims – B. Norbutienės ir A. Venčiauskienės. Akcinį kapitalą šiai dienai sudaro 122000 Lt. už išpirktas akcijas, yra 1000 akcijų kurios dviems savininkams priklauso po lygiai – 500 akcijų. Akcijos nominali vertė 122 Lt.
Apyvarta

(tūkst. Lt/$)

– Prognozė
Paslaugos:
1. Automobilių Pervežimas

KAPRATO darbuotojų profesionalumas ir patirtis transportavimo versle padės jums planuoti ir koordinuoti pervežimus bei su tuo susijusius darbus. Automobilius gabename 8 – 10 vietų autovežiais Mercedes Benz ir su Lohr, Kaessbohrer specialiai pritaikyta įranga, kuri užtikrina patikimą ir saugų krovinių pervežimą. Autovežių vairuotojai yra patyrę bei specialiai išmokyti pakrauti, tvirtinti, gabenti, iškrauti automobilius, sunkvežimius, mikroautobusus ir žemės ūkio techniką bei tvarkyti su tuo susijusius dokumentus.

2. Muitinės Sandėliai

• laikinas krovinių saugojimas;

• prekių sandėliavimas, pakrovimo-iškrovimo darbai, rūšiavimas, perkrovimas, perpakavimas, svėrimas;

• krovinių paruošimas transportavimui.
3. Sunkvežimių Servisas

Specializuojamės teikdami techninį aptarnavimą krovininiams automobiliams ir atliekame jų kapitalinį remontą.

KAPRATAS teikia šias paslaugas:

• krovininių automobilių diagnostika ir remontas,

• kuro sistemos remontas,

• pavarų dėžių, reduktorių, važiuoklės remontas,

• suvirinimo paslaugos,

• elektros įrangos remontas,

• stabdžių kaladėlių kniedijimas, būgnų tekinimas,

• tepalų keitimas,

• rūdžių šalinimas naudojant smėliapūtę,

• automobilių dažymas.

Visi automobilių techniniai duomenys yra įvertinami ir ataskaitos teikiamos klientams. Nustatyti defektai čia pat taisomi. Prieš grąžindami automobilius klientams mūsų specialistai technikai atlieka galutinį patikrinimą, kuris garantuoja, jog automobiliai yra puikios techninės būklės bei atitinka standartus, nurodytus klientų specifikacijose.

NUOSAVAS IR SKOLINTAS KAPITALAS UAB “KAPRATAS”
Nuosavas kapitalas Uždara akcinė bendrovė- du savininkai

Direktorius-B. Norbutienė

Direktorias-T. Norbutas

Akcinis kapitalas sąs.Nr.301 122000 lt.
Skolintas kapitalas Įsiskolinimai Sąs.Nr. Suma lt.

Išperkamoji nuoma

Skolos tiekėjams

Skola draudimui

Avansu gauta suma

Mokėtinas kelių fondo mokestis

Mokėtinas fizinių asmenų pajamų mokestis

Garantinio fondo mokestis

Mokėtini atlyginimai

Mokėtini sodros mokesčiai

402

450

451

460
4702

4703
4705

471
472

9355,29

61933,82

1200

2000
98,47

621,21
9,36

4043,92
1620,33
TRANSPORTO ĮMONĖS TRUMPALAIKIS TURTAS
Tam, kad transporto įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi turėti tam tikrą pradinį turtą: žemės, pastatų(administracinis pastatas, garažai, dirbtuvės), transporto priemonės, pinigai, už kuriuos įsigis trūkstamų išteklių paslaugoms atlikti, t.y. degalų, energijos, samdys darbuotojų. Tačiau transporto įmonė savo veiklą gali pradėti tiek pastatus, tiek transporto priemones išsinuomojusi, o dalį savo veiklai trūkstamų pinigų pasiskolinti iš banko. Visa tai rodo, kad apibūdinant įmonės turtą turi būti įvardintas jos savininkas.

Turtas – ekonominiai ištekliai, turintys savininką ir naudojami tinkintis ateityje gauti tam tikrą naudą.

Įmonės vadovui svarbu žinoti, kiek ir kokio turto kiekvienu metu turi, nes tik tuomet galima jį protingai panaudoti įmonės veikloje. Todėl turtas skirstomas pagal daugelį valdymui svarbių požymių.

Pirmiausia turtas skirstomas į piniginį ir nepiniginį, nes dažniausiai tik už pinigus verslininkas gali įsigyti savo įmonei reikalingų išteklių, pinigais jam tenka mokėti darbuotojams už jų darbą, palūkanas bankui, už paskolas ir panašiai.

Greta turto, kurį galima pamatyti, palytėti ir kuris vadinamas materialiuoju turtu, įmonė gali turėti neapčiuopiamo, bet tam tikrą naudą įmonei teikiančio turto, vadinamo nematerialiuoju. Nematerialusis turtas – patentai, licencijos, firmos ženklai, leidimai ir kt., suteikiantis įmonei teisę sudarinėti sandorius.

Turtas apskaitoje skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Trumpalaikis turtas- įmonės turtas, kuris paverčiamas grynaisiais pinigais per laikotarpį, neviršijantį vienų metų, ir kuris savo vertę į paslaugų teikimo ar produkcijos gamybos išlaidas perkelia iš karto per vieną ūkinės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas, įsigytas už verslininko pinigus, kiekvieno ūkinės veiklos ciklo pabaigoje vėl virsta pinigais, kurie gaunami turtą panaudojus paslaugai ar gamybai atlikti, o gamybos produkciją ar paslaugą pardavus.

Trumpalaikį turtą sudaro:

• pinigai;

• atsargos, žaliavos ir kt.;

• trumpalaikės investicijos, t.y. valstybinės obligacijos, kitų įmonių akcijos, kiti trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, kuriuos įmonė gali lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir pelno;

• išankstinės išlaidos, t.y. išlaidos, kurias įmonė išleido prieš gaudama reikiamą paslaugą, tikėdamasi, kad ta paslauga ateityje uždirbs tam tikras pajamas; pavyzdžiui, pastato nuoma, rinkodaros darbai ir panašiai.

• pirkėjų įsiskolinimas, t.y. pinigai, kurių įmonė dar negavo iš savo klientų už jiems išsiųstas prekes ar suteiktas paslaugas; šis įsiskolinimas atsiranda dėl to, kad nesutampa prekių pardavimo ir pinigų gavimo laikas.

Išvados
Turtu vadinami materialūs, tiek nematerialūs daiktai, turintys objektyvų ekonominį turinį. Kokie nematerialūs pasaulio daiktai laikytini turtu, priklauso nuo to, ar šie daiktai geba tapti subjekto turėjimo dalyku, įeiti į jo ekonominį aktyvą, tapti atlygintinų sutarčių objektu.

Nors Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės objektu gali būti tiek daiktai, tiek ir kitas turtas, taip pat, netiesiogiai pripažįsta nuosavybės teisę į turtines teises, vis dėlto kyla daug neaiškumų ir abejonių, kokius nematerialaus pasaulio dalykus, turinčius ekonominį turinį, galime laikyti nuosavybės objektais. Daugelio rūšių nematerialų turtą (pvz., komercines paslaptis, “goodwill”), įmanoma vadinti tik bendrąja, o ne teisine prasme.

Remiantis Civilinio kodekso 4.11 straipsniu, daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, bet neturintys objektyvaus ekonominio turinio, gali būti nuosavybės ir kitų daiktinių teisių objektu, tačiau negali būti vadinami turtu.

LITERATŪRA
1. B. Leonienė „Verslo pradmenys“, 1998m.

2. E. Natkevičienė „Finansinės apskaitos pagrindai“, 2000m.

3. www.tax.lt

4. www.kapratas.lt

5. www.std.lt

Rašykite komentarą

-->